Kauno apygardos teismo sprendimas

2016-07-29 · Byla Nr. ATP-715-317/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2016-07-29
Bylos Nr.
ATP-715-317/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03741-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Pažeidėjas
R. S.
Advokatai
Kristina Česnauskienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-715-317/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03741-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 1500 eurų bauda su transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, už tai, kad jis 2016 m. gegužės 11 d., apie 16.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,68 promilės neblaivumas), ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nepasirinko saugaus atstumo ir greičio, atsitrenkė į priekyje važiavusią ir stabdžiusią transporto priemonę „MB 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus.Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovė advokatė Kristina Česnauskienė prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarimu R. S. paskirtą baudą pakeisti alternatyvia nuobauda – administraciniu areštu.Skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog R. S. visiškai pripažino savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, į pažeidėjo turtinę padėtį, į tai, kad jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi bei į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo.Apeliantė skunde nurodo, jog šiuo metu R. S. turtinė padėtis yra itin sunki – jis neturi gyvenamosios vietos, todėl šiuo metu yra priverstas nakvoti palapinėje. Nors R. S. 2016 m. birželio 20 d. turėjo būti įdarbintas UAB „A“, tačiau dėl taikyto sulaikymo, neatvykus į darbo vietą, galimybę įsidarbinti prarado. Šiuo metu R. S. yra registruotas Lietuvos darbo biržoje ir intensyviai ieško darbo. Apeliantė mano, kad nagrinėjamuoju atveju, atsižvelgus į šias aplinkybes, galėtų būti taikoma alternatyvi nuobauda – administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu, kadangi ši nuobauda būtų proporcinga R. S. turtinei padėčiai ir valstybės interesams – R. S., atlikęs administracinį areštą ir neturėdamas finansinių įsipareigojimų, galėtų greičiau socializuotis, įsilieti į sąžiningai ir dorai gyvenančią visuomenę, įsidarbinti, mokėti mokesčius. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas nurodo, kad klausimą dėl administracinės nuobaudos sugriežtinimo palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. S. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje ginčo dėl R. S. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą nėra, todėl aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvadomis sprendžiant R. S. administracinės atsakomybės klausimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantės nuomone, teismas paskyrė neproporcingą administracinę nuobaudą.Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei įvertinęs apeliacinio skundo ir skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančias normas ir pagrįstai paskyrė administracines nuobaudas – baudą su transporto priemonės konfiskavimu.Pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje padarymas, asmeniui užtraukia baudą vairuotojams nuo 1158 iki 1448 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1448 iki vieno 1592 eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo 10 iki 20 parų su transporto priemonės konfiskavimu.ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą apeliantui, nepažeidė ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų taisyklių, kadangi atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (galiojančių administracinių nuobaudų neturi), į asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. S. nuoširdžiai gailėjosi padaręs administracinį teisės pažeidimą ir tai turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, neturi pagrindo pripažinti šią aplinkybę lengvinančia asmens atsakomybę, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie R. S. gailėjimąsi padarius pažeidimą. Be to, asmens gailėjimasis yra asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybe, tačiau apeliaciniame skunde prašoma administracinę nuobaudą ne švelninti, o griežtinti (administracinis areštas laikomas griežtesne administracine nuobauda, nei bauda). Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinė nuobauda (taip pat ir jos dydžio parinkimas) visuomet yra skiriama teismo nuožiūra, įvertinus byloje esančius duomenis, vadovaujantis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad R. S. turtinė padėtis yra itin sunki, nėra pakankamos tam, kad nagrinėjamu atveju būtų galima skirti kitą (griežtesnę) nuobaudos rūšį. Nagrinėjamu atveju skirti griežtesnę nuobaudą nei bauda jokio objektyvaus pagrindo nėra. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės pažeidėjui pačiam pasirinkti administracinės nuobaudos rūšį, o vienas iš administracinės nuobaudos tikslų yra nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Manytina, kad administracinis areštas šiuo atveju neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir būtų akivaizdžiai per griežta. Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad R. S. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta nuobauda (bauda, artima sankcijoje numatytam jos vidutiniam dydžiui) yra teisinga, atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją keisti į griežtesnės rūšies nuobaudą jokio pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.Pažeidėjui išaiškintina, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) arba kito organo (pareigūno) nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais. Jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienerius metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. Nagrinėjamu atveju, kuomet pažeidėjui paskirtos baudos sumokėjimo terminas nėra suėjęs ir nutarimas nėra išsiųstas antstoliui vykdyti, negalima daryti neabejotinos išvados, jog pažeidėjas neturi pajamų ar turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. S. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas