Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nuosprendžiu, pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmės vykdymas atidėtas 2 metus;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmės vykdymas atidėtas 2 metus. Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi subendrino Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu skirtas bausmes ir nustatė galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidėjo 2 metus;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui; bausmės neatliko,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

A. M. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – draugę, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, K. B., būtent: 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 20³⁰ val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje tyčia sudavė kumščiu ant lovos sėdinčiai nukentėjusiajai K. B. daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas: veido sritį, kairį šoną, dešinį šoną, sprandą, kairę ranką, dešinę ranką, krūtinės sritį, bei vieną kartą sudavė jai šaukštu į dešinį smilkinį, padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame momenyje, kaktos dešinėje, dešinės akies vokuose, nosyje, dešinio peties priekiniame paviršiuje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairės alkūnės - dilbio srityje, kairiame dilbyje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, kairės krūties srityje, odos nubrozdinimą dešiniame smilkinyje, žaizdą ir kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, intraodines kraujosruvas kakle, krūtinės užpakaliniame paviršiuje, krūtinės kairėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino su nukentėjusiąja K. B. gyvena beveik 5 metus, augina du vaikus. 6 metų A. ir bendrą vaiką - 2 metukų E. M.. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis buvo nuteistas už tai, kad smurtavo prieš nukentėjusiąją K. B.. (2019 m.) rugpjūčio 13 d. kaltinamasis išvyko į užsienį, o (2019 m.) rugsėjo 5 d. grįžo į Lietuvą, nes turėjo atlikti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtus viešuosius darbus ir išklausyti smurtą mažinančią programą. Grįžęs kaltinamasis su nukentėjusiąja adresu (duomenys neskelbtini) negyveno, bet ateidavo aplankyti vaikų.

Iš pažįstamų žmonių kaltinamasis nugirdo kalbas apie nukentėjusiosios išdavystę. (2019 m.) rugsėjo 18 d. 20³⁰ val. kaltinamasis blaivus atėjo pas nukentėjusiąją susitikti su vaikais. Miegamajame kambaryje ant lovos sėdėjo nukentėjusioji su sūnumi E. M.. A. buvo kitame kambaryje. (Kaltinamasis) išrėkė apie išdavystę jam būnant užsienyje, nesusitvardė ir (sumušė) nukentėjusiąją rankomis, šaukštu. Negali pasakyti, kiek smūgių buvo, buvo be galo įsiutęs. Nukentėjusioji buvo be galo išsigandusi. Kažkas lyg pabeldė į laukines duris. Kaltinamasis nuėjo pažiūrėti, tuo metu nukentėjusioji iššoko pro pirmo aukšto langą. Savo veiksmus vertina neigiamai. Atsiprašė nukentėjusiosios. Jei šioje byloje teismas skirtų atlikti viešųjų darbų bausmę, sutiktų juos atlikti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. M. paaiškino (b. l. 72-73, 80), kad su K. B. gyvena apie 5 metus, veda bendrą ūkį. 2019 m. liepos 26 d. A. M. smurtavo prieš K. B.. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, skirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyrium nuo nukentėjusiosios, paskui priimtas teismo baudžiamasis įsakymas. Kol jam buvo taikoma kardomoji priemonė, A. M. su nukentėjusiąja negyveno, tačiau padėjo finansiškai. Po to jis išvažiavo gyventi ir dirbti į Suomiją.

Iš Suomijos A. M. grįžo 2019 m. rugsėjo 5 d. ir gyveno pas brolį adresu (duomenys neskelbtini), nes dar nebuvo įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas, todėl tebegaliojo kardomoji priemonė. A. M. ateidavo aplankyti vaikų, finansiškai rėmė K. ir vaikus.

Vakar, t. y. 2019 m. rugsėjo 18 d., A. M. iš pažįstamų išgirdo apie draugės, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, neištikimybę. A. M. pasakė nukentėjusiajai, kad ateina aplankyti vaikų, ir apie 20³⁰ val. nuėjo pas ją į namus. Miegamojo kambaryje A. M. išplūdo nukentėjusiąją įvairiais necenzūriniais žodžiais ir jai sudavė. A. M. negali pasakyti, kur ir kiek kartų sudavė, nes buvo susinervinęs, labai supykęs, smūgių neskaičiavo. Pamena, kad sudavė į veido sritį, rankas, sprandą, abu šonus. Gali būti, kad kumščiu sudavė tiek smūgių ir į tas kūno vietas, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. A. M. iš valgiusio savo sūnaus paėmė šaukštą ir sudavė juo į dešinį smilkinį nukentėjusiajai. Po to pasigirdo, kad kažkas atėjo. A. M. nuėjo prie laukinių durų pažiūrėti, o nukentėjusioji iššoko per langą. Tada A. M. pasišalino iš namų. Gailisi dėl to, ką padarė nukentėjusiajai. Įvykio metu buvo blaivus.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis ar jo gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji K. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė (b. l. 7, 31-32, 35-36), kad su A. M. gyvena apie 5 metus, veda bendrą ūkį. Šiuo metu jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 26 d. A. ją sumušė. Baudžiamoji byla užbaigta 2019 m. rugpjūčio 19 d. priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. (Ikiteisminio tyrimo metu) A. buvo skirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, todėl A. gyveno atskirai, bet kartais ateidavo aplankyti vaikų. Taip buvo ir vakar, t. y. 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 20³⁰ val. Tik atėjęs A. įėjo į miegamojo kambarį, pasisveikino su tame pačiame kambaryje buvusiais vaikais ir ėmė įžeidinėti nukentėjusiąją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tuo metu ji sėdėjo ant lovos. A. kumščiu sudavė ne mažiau kaip septynis kartus į veido sritį, ne mažiau kaip penkis kartus į kairį šoną, ne mažiau kaip du kartus į dešinį šoną bei ne mažiau kaip penkis kartus į sprandą. A. kumščiu daužant į įvairias kūno vietas, nukentėjusioji abiem rankomis užsiėmė galvą, todėl kliuvo ir į abi rankas. Nukentėjusioji išsigando ir negali pasakyti, kiek smūgių kliuvo į rankas, bet ne mažiau kaip po tris kartus į kairę ir dešinę rankas. Jų sūnus E. lovoje valgė grikių košę. A. pagriebė iš vaiko šaukštą ir juo vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į dešinį smilkinį. Po to pasigirdo, kad kažkas beldžia į buto duris. A. nuėjo pasižiūrėti, kas atėjo, o nukentėjusioji iššoko pro langą, nuėjo pas kaimynę ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Įvykio metu namuose buvo ir viską matė vaikai.

Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusioji K. B. nurodė, kad priima kaltinamojo atsiprašymą, tačiau nesijaučia saugi, nes nėra garantijų, kad smurtas nepasikartos.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2019 m. rugsėjo 18 d. protokole su foto lentelėmis (b. l. 6-14) užfiksuotas nukentėjusiosios K. B. pareiškimas ir parodymai, aprašyta įvykio vietos apžiūra, nurodyta, kad K. B. buvo blaivi (alkotesteriu nustatyta 0.00 promilės alkoholio koncentracija).

Kitų objektų apžiūros 2019 m. rugsėjo 19 d. protokole aprašytas nukentėjusiosios K. B. pokalbio su policijos pareigūne apie įvykį vaizdo ir garso įrašas (b. l. 21-22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvadoje Nr. G 1308/2019(04) sakoma (b. l. 51-52), kad K. B. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame momenyje, kaktos dešinėje, dešinės akies vokuose, nosyje, dešinio peties priekiniame paviršiuje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairės alkūnės-dilbio srityje, kairiame dilbyje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, kairės krūties srityje, odos nubrozdinimas dešiniame smilkinyje, žaizda ir kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, intraodinės kraujosruvos kakle, krūtinės užpakaliniame paviršiuje, krūtinės kairėje. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti per parą iki apžiūros. Taip pat K. B. nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje, padarytos prieš 6-9 paras iki apžiūros. K. B. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 13 trauminių poveikių. Nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (28 m.), šiuo metu nedirba, bet turi oficialaus darbo stažo, nuo 2019 m. liepos 24 d. registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 115-116). Du kartus baustas administracine tvarka už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus ir vieną kartą už smulkią vagystę (b. l. 112-114). Vieną kartą ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas vadovaujantis BK 93 straipsniu. Teistas tris kartus už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu. Kiekvienu atveju smurtas buvo gana intensyvus, kaltinamasis nukentėjusiesiems sudavė į įvairias kūno vietas nuo apie 10 iki daugiau nei 30 smūgių.

Nuo 2019 m. liepos iki rugsėjo kaltinamasis prieš tą pačią nukentėjusiąją K. B. padarė antrą analogišką smurtinį nusikaltimą. 2019 m. liepos 26 d. kilo konfliktas dėl krikštynų, kaltinamasis buvo neblaivus. Smurtinius nusikaltimus kaltinamasis daro spontaniškai, neplanuotai (b. l. 99-106; informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad kaltinamasis stokoja impulsų kontrolės, negerbia nukentėjusiosios kaip savo vaiko motinos, kaip moters, kaip žmogaus ir demonstruoja prieš ją savo jėgą, viršenybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, smūgių skaičių ir dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatytas po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už padarytą nusikalstamą veiką galėtų būti viena griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštas. Bausmės dydis parenkamas maksimalus (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, bausmė subendrinama dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam skirtos 4 mėnesių (80 val.) viešųjų darbų bausmės neatlikta (neįskaityta) dalimi, 6 viešųjų darbų valandas prilyginus 1 arešto parai.

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 84-85, 87-92) – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašu, nukentėjusiajai skambinant į bendrąjį pagalbos centrą, prisegtas voke prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-305, 307, 313, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia

A. M., a. k. 3910811028, pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 90 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 90 parų arešto bausmę sumažinti 1/3 ir skirti sumažintą 60 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. M. skirtos 4 mėnesių (80 val.) viešųjų darbų bausmės neatliktą (neįskaitytą) dalį santykiu 1:6 subendrinti dalinio sudėjimo būdu su šiuo nuosprendžiu skirta 60 parų arešto bausme ir nustatyti galutinę subendrintą 65 parų arešto bausmę.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Išaiškinti A. M., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių adresu Trakų g. 10, Šiauliuose. Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo iki minėto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir suderinti datą, kada atvyks atlikti bausmę. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, jei to prireiktų.

Skirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti 3 mėnesių trukmės smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

A. M. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta arešto bausmė.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.