- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- e1-2146-1079/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- V. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 15 kartų, paskutinis teistumas:
2018 m. balandžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – arešto bausme 24 paroms, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta arešto bausmė 16 parų, bausmė atlikta 2018 m. birželio 15 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Č. 2020 m. lapkričio 16 d., laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 16.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ištraukęs pakabinamos durų spynos kilpą, įsibrovė į D. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš patalpų pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2220 Slide“, kurio vertė 30 eurų, su jame esančia beverte išankstinio apmokėjimo SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“, bei mobiliojo ryšio telefono įkroviklį „Nokia“, kurio vertė 5 eurai, priklausančius D. P., tuo nukentėjusiajai D. P. pagrobiant turtą iš viso padarė 35 eurų turtinę žalą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
V. Č., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad D. P. jis pažįsta apie 20 metų. 2020 m. lapkričio mėnesį, po pietų, datos ir laiko tiksliai nepamena, bet galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodyta data ir laiku, tai yra 2020 m. lapkričio 16 d., laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 16.30 val., jis nusprendė aplankyti pažįstamą D. P., kuri nuo jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), gyvena maždaug 1 kilometro atstumu, (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie jos namo, suprato, kad jos nėra namuose, nes ant lauko durų buvo pakabinta spyna. Dar apėjo langus, apžiūrėjo, kad jos namo viduje nematyti. Tuo metu jis, būdamas lauke, per langą pamatė, kad viename namo kambaryje ant palangės yra padėtas mobiliojo ryšio telefonas ir jo įkroviklis. Tada jam kilo mintis pagrobti tą telefoną ir įkroviklį, planavo jį pasilikti sau arba kam nors jį parduoti, ir taip užsidirbti pinigų. Nuėjo prie namo laukinių durų, patraukė pakabinamos spynos, kuri visa klebėjo, kilpą ir durys tada atsidarė. Jis tokiu būdu įsibrovė į namo vidų, pavogė nuo palangės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, tamsios spalvos ir šalia buvusį juodos spalvos įkroviklį. Tada išeidamas atgal įkišo pakabinamos spynos kilpą, uždarė namo laukines duris ir išėjo į savo namus. Eidamas namo, pakeliui iš telefono išėmė įdėtą SIM kortelę ir ją kažkur ant žemės išmetė, kur tiksliai, dabar jau negalėtų pasakyti ir parodyti. Namuose laikė minėtą telefoną su įkrovikliu, kol kitą dieną atvažiavo policijos pareigūnai ir jis jiems prisipažino apie savo įvykdytą vagystę ir atidavė D. P. priklausantį telefoną „Nokia“ su įkrovikliu, tik jau be SIM kortelės. Įvykio metu buvo blaivus, ėjo vienas, niekam apie savo įvykdytą vagystę nepasakojo. Sutinka, kad pavogdamas daiktus jis padarė D. P. 35 eurų žalą. tačiau telefoną su įkrovikliu grąžino, spynos neapgadino. Parodymų patikrinime vietoje jis dalyvauti atsisako, nes jam gėda prieš pažįstamą D. P. dėl savo poelgio. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailis (b. l. 104-107).
Nukentėjusioji D. P., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2020 m. lapkričio 16 d., apie 14.00 val., pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas P. V. ir ji su juo nuėjo pas pastarąjį į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Išeidama ji su pakabinama spyna užrakino namų laukines duris bei raktą pasiėmė su savimi. Matė, kad durys tikrai užrakintos. Apie 16.30 val., grįžo namo ir, norėdama atrakinti spyną, pastebėjo, kad jos padėtis kitokia nei buvo palikusi kartu su draugu. P. V. užrakinus spyną, jos atrakinimo mechanizmo padėtis buvo nukreipta į viršų, o jai grįžus, užrakto mechanizmas buvo nukreiptas į apačią. Bandant ją atrakinti, pajuto, kad ji stipriai prispausta prie durų staktos, lyg būtų kažkokiu daiktu įkalta, ar metalinė kilpa į kurią maunama spyna būtų kitoje vietoje, Atrakino spyną, ją išėmė iš metalinės kilpos ir padėjo prie durų. Kambaryje pastebėjo, kad yra dingęs ant spintelės paliktas jai priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2220 slide“, juodos spalvos, IMEI: (duomenys neskelbtini), jos tel. Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pastebėjo, kad nebėra telefono įkroviklio, juodos spalvos. Pasigedusi telefono ir pastebėjusi, jog durų spyna kitoje padėtyje suprato, jog kažkas buvo užėjęs į jos namus bei pagrobė telefoną su įkrovikliu. Telefoną vertina 30 eurų, įkroviklį 5 eurais, viso jai padaryta 35 eurų žala. Namuose gyvena viena, apsaugos signalizacijos ir vaizdo stebėjimo kamerų nėra, turtas nedraustas. Papildomai nurodė, kad pavogta sim kortelė buvo bevertė, jos nevertina. Durų spyną susitvarkė, ji sugadinta nebuvo (b. l. 16-26, 39).
Motyvuojamoji dalis
V. Č. kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2020 m. lapkričio 16 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas pareiškėjos D. P. pareiškimas, kad pagrobtas namuose paliktas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2220 slide“ ir telefono kroviklis; užfiksuota išsami nukentėjusiosios apklausa apie pranešimą; apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta – medinis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kur įvykdyta vagystė. Prie protokolo pridėta fotolentelė kaip įvykio vietos apžiūros protokolo priedas (b. l. 16-20, 34-37);
2020 m. lapkričio 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio L. N. tarnybiniu pranešimu, kuriame pareigūnas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 16 d., apie 22.05 val., buvo gautas pranešimas, jog D. P. pastebėjo, kad buvo per duris įsibrauta į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir pagrobtas jai priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2220 Slide“ su jame esančia išankstinio apmokėjimo SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“ bei mobiliojo ryšio telefono įkroviklį „Nokia“, padaryta 35 eurų turtinė žala. D. P. nurodė, jog mobilaus ryšio telefoną galėjo pavogti (duomenys neskelbtini) gyvenantis V. Č., kuris nuolat vaikšto po jos ir kaimynų kiemus norėdamas ką nors pavogti (b. l. 11);
2020 m. lapkričio 17 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad pareikalavus iš V. Č. pateikti mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ ir pakrovėją, pavogtus iš D. P., įtariamasis V. Č. pateikė pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2220 Slide“ ir mobiliojo ryšio telefono įkroviklį „Nokia“ (b. l. 48-50);
2020 m. lapkričio 18 d. daiktų apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota pagrobto ir surasto D. P. priklausančio mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2220 Slide“ ir mobiliojo ryšio telefono įkroviklio „Nokia“ apžiūra (b. l. 51-57);
2020 m. lapkričio 18 d. nutarimu grąžinti daiktus, kuriuo D. P. grąžinti mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ ir pakrovėjas „Nokia“; pakvitavimu, kuris patvirtina, kad daiktai grąžinti nukentėjusiajai D. P. (b. l. 58-59, 60).
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. Č. 2020 m. lapkričio 16 d., ištraukdamas pakabinamos durų spynos kilpą, sąmoningai įsibrovė į nukentėjusiajai priklausantį namą ir iš ten pagrobė mobilaus ryšio telefoną su Sim kortele ir telefono kroviklį. Kaltinamasis pripažino savo kaltę, nurodė, jog telefoną ketino pasilikti sau arba jį parduoti ir gauti pinigų. Iš nukentėjusiosios pagrobtas mobilaus ryšio telefonas ir kroviklis rastas kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, jis pareigūnams pareikalavus pats pateikė tuos daiktus.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai kaip baigtas nusikaltimas, nes kaltinamasis pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą ir siekė padaryti jai turtinės žalos. Kaltinamojo V. Č. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino ikiteisminiame tyrime apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pagrobti daiktai nukentėjusiajai grąžinti, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. gruodžio 9 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 111-113, 115).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo V. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
V. Č. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas iš viso 15 kartų, dauguma teistumų yra už jo padarytus nusikaltimus nuosavybei, paskutinį kartą teistas 2018 metais už pasikėsinimą įsibrauti ir pagrobti svetimą turtą, teistumas neišnykęs (b. l. 68-80, 83-86), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nemokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 87-94), nedirbantis (b. l. 95), užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 96). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis nesilaiko visuotinai priimtų elgesio taisyklių, būdamas teistas ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės jo elgesiui jokio poveikio nepadarė, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio trukmė nustatytina tarp BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyto bausmės vidurkio ir maksimumo, skiriamo asmenims padariusiems nusikaltimus.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. Č. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. Č. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 108-109).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintini visi apribojimai, taikyti D. P. priklausančiam mobilaus ryšio telefonui „Nokia 2220 Slide“ ir mobiliojo ryšio telefono įkroviklio „Nokia“, tyrėjo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimu grąžintiems savininkei (b. l. 58–59, 60) ir apie tai praneština D. P..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti arešto bausme 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę arešto bausmę 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. Č. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti visus apribojimus, taikytus mobilaus ryšio telefonui „Nokia 2220 Slide“ ir mobiliojo ryšio telefono įkroviklio „Nokia“, tyrėjo nutarimu grąžintiems savininkei D. P., ir apie tai pranešti D. P..
Išaiškinti V. Č., jog jis privalo per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliai.
Išaiškinti V. Č., jog dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
V. Č. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.