- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- 1-1843-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52220-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. N., A. G., D. J.
- Advokatai
- Nerijus Plėdys
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, užsiima (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje.
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), trauktas baudžiamojon atsakomybėn:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 9 MGL (388,94 Eur) dydžio bauda;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. N. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 10 d., neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios masė 0,649 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 18,1 %, iki 2019 m. gruodžio 10 d. apie 1.20 val., kai Vilniuje, ties Blindžių ir Birutės g. sankryža, automobilyje BMW 535i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai apžiūros metu rado ir paėmė jo ant galinės automobilio sėdynės išbertą narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios masė 0,649 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 18,1 %.
A. N. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
A. G. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 10 d., neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios masė 0,388 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis 19,2 %, ir cigaretę su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė 0,553 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis 17,0 %, iš viso 0,941 g šios medžiagos, iki 2019 m. gruodžio 10 d. apie 1.20 val., kai Vilniuje, ties Blindžių ir Birutės g. sankryža, automobilyje BMW 535i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai apžiūros metu rado ir paėmė ant priekinės keleivio sėdynės buvusią narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios masė 0,388 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis 19,2 %, ir cigaretę su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė 0,553 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis 17,0 %, iš viso 0,941 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).
A. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
D. J. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 10 d., neteisėtai laikė polietileninį maišelį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė 0,178 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 16,4 %, polietileninę plėvelę su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė 0,326 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 17,1 %, iš viso 0,504 g šios medžiagos, iki 2019 m. gruodžio 10 d. apie 1.20 val., kai Vilniuje, ties Blindžių ir Birutės g. sankryža, automobilyje BMW 535i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai apžiūros metu vairuotojo durelėse daiktų dėtuvėje rado ir paėmė juodos spalvos polietileninį maišelį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė 0,178 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 16,4 %, bei prie galinės sėdinės ant grindų rado ir paėmė polietileninę plėvelę su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė 0,326 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 17,1 %, iš viso 0,504 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).
D. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. N. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis nuvažiavo į „Kablį“, ten susitiko su kitais kaltinamaisiais. Jie sutiko „Kablyje“ vaikščiojusį žmogų, kuris pasiūlė nusipirkti kanapių po 12 Eur. Kadangi norėjo labai išbandyti, A. N. nusipirko. Vėliau visi kaltinamieji važiavo iki Žvėryno, A. N. sėdėjo automobilio gale. Kai atvažiavo policijos pareigūnai prie jų automobilio, A. N. priklausančios narkotinės medžiagos buvo ant galinės automobilio sėdynės.
Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną D. J. paėmė jį iš darbo, kartu nuvažiavo į „Kablį“. Priėjo vaikinas, kuris pasiūlė nusipirkti kanapių. Jie sutiko, nusipirko, po to, iš karto parūkė. Vėliau kaltinamieji dar nuvažiavo į Žvėryną, kur automobilyje bandė rūkyti kanapes, tačiau policijos pareigūnai privažiavo ir sulaikė juos. A. G. turėjo suktinę su kanapėmis, taip pat laikė tą pačią medžiagą, buvusią ant priemonės keleivio sėdynės.
Kaltinamasis D. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis susitiko su A. G., paėmė jį iš darbo ir nuvažiavo į „Kablį“. Ten priėjo kažkoks žmogus ir pasiūlė nusipirkti kanapių. Sumokėjo 12 Eur už vieną gramą. Po to, jie su A. N. nuvažiavo į Žvėryną parūkyti. Kai policijos pareigūnai atvažiavo, jie automobilyje pradėjo rūkyti. D. J. laikė narkotines medžiagas vairuotojo durelėse daiktų dėžutėje ir prie galinės transporto priemonės sėdynės ant grindų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Liudytojas A. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis, 2019 m. gruodžio 10 d. apie 1.15 val. patruliuodamas kolega T. M., Vilniuje, Birutės g. 68A, pastebėjo stovintį automobilį BMW 535i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nusprendė patikrinti minėtą automobilį. Privažiavęs prie automobilio, pamatė, kad jame sėdėjo trys vaikinai, kurie, pamatę policijos automobilį, akivaizdžiai sutriko, o vairuotojo vietoje sėdėjęs vaikinas iš karto pradėjo kažką „krapštyti“. Priėjęs pastebėjo, kad automobilio langai yra praviri ir iš karto pajuto specifinį augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos „marihuanos“ kvapą, kuris sklido iš automobilio vidaus, pro pravirus automobilio langus. Paklausė, ar automobilyje ir pas jaunuolius yra narkotinių medžiagų, bet visi trys vaikinai tylėjo ir sakė, kad nieko neturi. Jiems paaiškino, kad bus atlikta asmens dalinė apžiūra. Vairuotojo vietoje sėdėjo jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo D. J., kurio automobilio sėdynės viduje pamatė augalinės kilmės medžiagos gabaliuką, taip pat vairuotojo durelėse buvo juodos spalvos maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga. Priekyje keleivio vietoje sėdėjo A. G., kurio vietoje ant sėdynės po kojomis buvo paslėpta susukta suktinė, su galimai narkotinėmis medžiagomis. Paklausė, iš kur atsirado suktinė, jis nieko nepasakė. Priėjus prie gale, dešinėje pusėje sėdėjusio jaunuolio, kurio vardas ir pavardė A. N., rado ant sėdynės ir kilimėlio išmėtytus augalinės kilmės medžiagos gabalėlius. Bendraujant, visi minėti asmenys sakė, kad pirko narkotines medžiagas sau ir norėjo parūkyti (1 t., b. l. 63).
Šio liudytojo 2019 m. gruodžio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tos pačios nagrinėjamo įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 4).
2019 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis Vilniuje, Birutės–Blindžių g. prie mūrinių garažų masyvo. Apžiūrint automobilio salono vidų, ant priekinės keleivio sėdynės guli mėlynos spalvos plastmasinis smulkintuvas, polietileninis maišelis, cigaretė, augalinės kilmės medžiaga, kurios buvo paimtos ir supakuotos į voką Nr. 1, ant voko atlikti paaiškinamieji užrašai. Ant vairuotojo sėdynės guli cigaretė, žalios spalvos plastmasinis smulkintuvas, saldainių popieriukai, raktų ryšulys. Cigaretė ir žalios spalvos plastmasinis smulkintuvas buvo paimti ir supakuoti į voką Nr. 2, ant voko atlikti paaiškinamieji užrašai. Apžiūrint galinę sėdynę, dešinėje pusėje ant sėdynės guli tuščias cigarečių pakelis ir augalinės kilmės medžiaga, kuri buvo paimta ir supakuota į voką Nr. 3, ant voko atlikti paaiškinamieji užrašai. Dešinėje pusėje prie galinės sėdynės ant grindų guli polietileninė plėvelė su popieriumi ir augalinės kilmės medžiaga, kurios buvo paimtos ir supakuotos į voką Nr. 4, ant voko atlikti paaiškinamieji užrašai. Apžiūrint vairuotojo durelėse daiktų dėtuvę, dėtuvėje buvo rastas juodos spalvos polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga, polietileninis maišelis buvo paimtas ir supakuotas į voką Nr. 5, ant voko atlikti paaiškinamieji užrašai (1 t., b. l. 5–12).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. vasario 25 d. specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-665(8.1) konstatuota, kad tyrimui pateiktuose objektuose, paimtuose 2019 m. gruodžio 10 d. automobilyje BMW 535i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vokas Nr. 1) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masės yra: voke – 0,388 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis 19,2 %), cigaretėje – 0,553 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis 17,0 %) (1 t., b. l. 23–24).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. sausio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 140-lS1-82 pripažinta, kad žalios spalvos sausa, iš dalies susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, paimta 2019 m. gruodžio 10 d. automobilyje BMW 535i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vokas Nr. 3) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,649 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 18,1 % (1 t., b. l. 33–35).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. vasario 13 d. specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-555(8.1) nurodyta, kad tyrimui pateikta augalinės kilmės medžiaga, paimta 2019 m. gruodžio 10 d. automobilyje BMW 535i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vokas Nr. 4) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,326 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 17,1 % (1 t., b. l. 39–40).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. vasario 26 d. specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-669(8.1) nuodyta, kad tyrimui pateikta augalinės kilmės medžiaga, paimta 2019 m. gruodžio 10 d. automobilyje BMW 535i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vokas Nr. 5) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,178 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 16,4 % (1 t., b. l. 44–45).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 3349/2019(01) nurodyta, kad A. G. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (1 t., b. l. 117).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 3350/2019(01) nurodyta, kad A. N. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, benzoilekgonino, pėdsakų ekgonino metilo esterio (1 t., b. l. 76).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 3348/2019(01) nurodyta, kad D. J. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (1 t., b. l. 158).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. N., A. G. ir D. J. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų (kanapių (antžeminių dalių), neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Visi kaltinamieji, apklausiami teisiamojo posėdžio metu, pripažino neteisėto narkotinių medžiagų laikymo faktą. Pasak A. N., A. G. ir D. J., jie bylai reikšmingu laiku ir vietoje buvo automobilyje BMW 535i su savimi turėdami kanapių (antžeminių dalių) ir siekdami parūkyti jų. Tai, kad kaltinamieji neteisėtai disponavo draudžiamomis medžiagomis, patvirtina liudytojo A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jo tarnybinis pranešimas, taip pat 2019 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. Remiantis visais šiais įrodymais, byloje nustatyta, kad A. N., būdamas automobilyje, neteisėtai laikė ant galinės automobilio sėdynės išbertas kanapes (antžemines dalis); A. G. su savimi turėjo cigaretę su kanapėmis (antžeminėmis dalimis) ir ant priekinės keleivio sėdynės buvusią šią narkotinę medžiagą; D. J. tuo metu neteisėtai laikė vairuotojo durelėse daiktų dėtuvėje juodos spalvos polietileninį maišelį su kanapėmis (antžeminėmis dalimis) ir prie galinės transporto priemonės sėdinės ant grindų buvusią tokią pačią draudžiamą medžiagą. Tą aplinkybę, kad A. N., A. G. ir D. J. neteisėtai disponuotos medžiagos yra narkotinės, patvirtina keturios Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados (1 t., b. l. 23–24, 33–35, 39–40, 44–45). Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad visi kaltinamieji kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė draudžiamas medžiagas.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, kanapių (jų antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g (šiuo atveju A. N., A. G. ir D. J. neteisėtai disponuotas kiekis (atitinkamai 0,649 g, 0,941 g ir 0,504 g) neviršijo 5 g). Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. Įvertinęs kaltinamųjų nurodytas aplinkybes, narkotinių medžiagų radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamieji suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl jie padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamiesiems taip pat inkriminuota BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta veika, t. y. neteisėtas narkotinių medžiagų įgijimas. Pagal kaltinimą, A. N., A. G. ir D. J. inkriminuota, kad jie ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybės iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nurodytus narkotinių medžiagų kiekius.
Teismas pažymi, kad kiekviena BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę, todėl nė viena iš jų negali būti preziumuojama („išvedama“) iš kitų minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.
Byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis kaltinamieji įgijo narkotines medžiagas (kanapes (antžemines dalis)). Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jiems pareikštuose kaltinimuose. A. N., A. G. ir D. J. teisiamojo posėdžio metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes, tačiau jų šiuo atveju nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias tokias aplinkybes, byloje nesurinkta.
Todėl A. N., A. G. ir D. J. iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, susijusios su inkriminuotų narkotinių medžiagų neteisėtu įgijimu. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijai, nes pripažinti asmenį kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį pakanka nustatyti bent vieną padarytą alternatyvią veiką.
IV. Dėl A. N. ir A. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų A. N. ir A. G. motinos pateikė prašymus atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su savo motina J. N. yra labai artimi, gyvena kartu su ja, padeda buityje. Ji kalbasi su sūnumi, sako, kad nevartotų narkotinių medžiagų. Neigiamai reagavo į jo padarytus veiksmus. J. N. dirba asmens sveikatos priežiūros sistemoje. A. N. motina yra autoritetas, labiausiai jos klauso, o su tėvu negyvena.
Galima laiduotoja J. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra atsakingas žmogus, dirba bendrosios praktikos slaugytoja dvidešimt aštuonerius metus, yra gerbiama pacientų ir kolegų. Kalbėjosi namuose su sūnumi apie jo poelgį ir neigiamai reagavo. J. N. nėra pakanti narkotinėms medžiagoms. Sūnus padeda namuose, tvarko buitį, prisideda finansiškai prie išlaikymo.
A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam motina J. K. yra didžiausias autoritetas, jie kartu gyvena, santykiai yra šilti. Motina nuo mažens bandė įskiepyti, kad A. G. turi būti doras žmogus. Netekus tėvo, motina padeda jam tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Kalbėjo apie šį įvykį su motina, ji neigiamai reagavo, sakė, kad galima tapti priklausomu.
Galima laiduotoja J. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba šeimos gydytoja devyniolika metų. Pagal savo darbo pobūdį galėtų daryti teigiamą įtaką. Ji smerkia sūnaus poelgį, aiškina, kokią žalą jis gali pasidaryti, motyvuoja teigiamai gyventi. Santykiai su sūnumi glaudūs, kartu gyvena. Netekus sutuoktinio ir sūnaus tėvo, jie rūpinasi vienas kitu, sūnus dalijasi savo asmeniniu gyvenimu A. G. padeda buityje. Galima laiduotoja pažada griežtai kontroliuoti sūnų.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji A. N. ir A. G. yra neteisti – jie pirmą kartą padarė nusikalstamas veikas, už kurias neįtvirtintas laisvės atėmimas, t. y. baudžiamuosius nusižengimus, nustatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje. Be to, abu kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl A. N. ir A. G. padarytų nusikalstamų veikų šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.
Būtina įvertinti A. N. ir A. G. asmenybes apibūdinančių duomenų visumą. A. N. dirba (duomenys neskelbtini), nors jis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jis paskutinį kartą baustas daugiau kaip prieš dvejus metus (1 t., b. l. 104–106). Byloje nėra duomenų apie A. N. įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą ar gydymą psichiatrinėse ligoninėse. Nenustatyta, kad šis kaltinamasis anksčiau būtų vartojęs narkotines (psichotropines) medžiagas.
A. G. dirba, teigiamai charakterizuojamas darbovietėje (2 t., b. l. 67), jis anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą už apsvaigimą nuo narkotinės medžiagos (1 t., b. l. 144–147). Kita vertus, toks jo elgesys laikytinas labiau atsitiktinio pobūdžio, juolab praėjo daugiau kaip vieneri metai nuo padaryto administracinio nusižengimo. Byloje nėra duomenų, kad po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo A. G. darė naujus administracinius nusižengimus. Byloje nėra duomenų apie A. G. įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą ar gydymą psichiatrinėse ligoninėse.
Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų duotus paaiškinimus ir jų kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamieji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Šioje byloje A. N. laiduotoja prašoma paskirti jo motiną J. N., kuri kartu gyvena su sūnumi, palaiko glaudžius santykius. A. N. padeda jai buityje. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. N. su jo motina sieja artimi santykiai. J. N. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad yra sūnui autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. N. dirba, teigiamai charakterizuojama (2 t., b. l. 49), ji neteista (2 t., b. l. 50), nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 53–54), neįrašyta į priklausomybės ligų įskaitą (2 t., b. l. 55). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad J. N. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima A. N., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką A. N., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. N., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. N. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Šioje byloje A. G. laiduotoja prašoma paskirti jo motiną J. K., kuri kartu gyvena su sūnumi, palaiko glaudžius santykius. A. G. padeda jai buityje. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. G. su jo motina sieja artimi santykiai. J. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad yra sūnui autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. K. dirba, teigiamai charakterizuojama (2 t., b. l. 60), ji neteista (2 t., b. l. 61), nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 64), neįrašyta į priklausomybės ligų įskaitą (b. l. 62). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad J. K. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima A. G., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką A. G., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. G., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų ir dviejų mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Atsižvelgus į tai, kad A. N. ir A. G. padarė baudžiamuosius nusižengimus, t. y. mažiausio pavojingumo nusikalstamas veikas, juos su laiduotojomis sieja artimas ryšys, o laiduotojos išskirtinai teigiamai charakterizuojamos, skirti kaltinamųjų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą užstatus nėra teisinio pagrindo.
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismas, įvertinęs nedidelį A. N. ir A. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, iš esmės teigiamas kaltinamųjų asmenybes, daro išvadą, kad šiuo atveju taikyti jiems baudžiamojo poveikio priemones nėra tikslinga.
V. Bausmės skyrimo motyvai
BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas D. J. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. J. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuotų kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra nedidelis. D. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
D. J. anksčiau neteistas, tačiau trauktas du kartus baudžiamojon atsakomybėn už tos pačios nusikalstamos veikos padarymą (1 t., b. l. 182–183), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 184–192), užsiima (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 179). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. J. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą.
BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą nurodyta, kad bauda už baudžiamąjį nusižengimą gali būti nuo 15 (750 Eur) iki 500 MGL (25 000 Eur) dydžio.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad minimalios – 15 MGL (750 Eur) dydžio – baudos paskyrimas D. J., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. D. J. teisiamojo posėdžio metu prašė skirti jam mažesnę baudą, tačiau teismas nenustatė pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnio 3 dalyje, ar sąlygų, nustatytų BK 62 straipsnyje, skirti jam mažesnę baudą, nei nustatyta minimali už baudžiamojo nusižengimo padarymą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
VI. Kiti klausimai
D. J. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 10 d. 1.30 val. iki 2019 m. gruodžio 10 d. 16.45 val. (1 t., b. l. 148–149). Šis laikino sulaikymo taikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
A. N., A. G. ir D. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 94, 135, 174). Ši kardomoji priemonė kaltinamiesiems paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
1) voką su 0,704 g kanapių (antžeminių dalių), voką su 0,525 g kanapių (antžeminių dalių), voką su 0,225 g kanapių (antžeminių dalių), perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7;
2) kitus tyrimo objektus ir tyrimo objektų pakuotes, nurodytas Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadose Nr. 140-IS1-101, Nr. 140-IS1-665 (8.1), Nr. 140-IS1-669(8.1), Nr. 140-IS1-82, Nr. 140-(5841)-IS1-6522, Nr. 140-(5841)-IS1-6, Nr. 140-(5841)-IS1-7, Nr.140-IS1-555, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (2020 m. kovo 5 d. kvitas, serija BBB Nr. 1PK003384).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas ir priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. N., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. N. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
A. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
A. G. (A. G.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti A. N. ir J. N., taip pat A. G. ir J. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti A. N. ir A. G., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
D. J. (D. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. J. galutinę bausmę – 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. J. taikyto laikino sulaikymo laiką 2019 m. gruodžio 10 d. 1.30 val. iki 16.45 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 8 MGL (400 Eur (keturių šimtų eurų)) dydžio bauda.
D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) voką su 0,704 g kanapių (antžeminių dalių), voką su 0,525 g kanapių (antžeminių dalių), voką su 0,225 g kanapių (antžeminių dalių), perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7;
2) kitus tyrimo objektus ir tyrimo objektų pakuotes, nurodytas Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadose Nr. 140-IS1-101, Nr. 140-IS1-665 (8.1), Nr. 140-IS1-669(8.1), Nr. 140-IS1-82, Nr. 140-(5841)-IS1-6522, Nr. 140-(5841)-IS1-6, Nr. 140-(5841)-IS1-7, Nr. 140-IS1-555, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (2020 m. kovo 5 d. kvitas, serija BBB Nr. 1PK003384).
1) teismo nuosprendžiu paskirta bauda privalo būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801;
2) sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.