- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 2S-503-163/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14928-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Atsakovas
- UAB „Klaifena“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-17 nutarties, kuria atsakovei UAB „Klaifena“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei 2011-11-23 nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-17 nutartyje dėl ieškinio trūkumų ištaisymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Klaifena“ ir prašė priteisti iš atsakovės 20 000 Lt dėl neatsikaitymo už nuomos paslaugas bei dėl sugadintos teritorijos. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB ,,Klaifena“ turtą ir banko sąskaitas ieškinio reikalavimo ribose (t. 1, b. l. 1–4).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-17 nutartimi tenkino ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovei UAB ,,Klaifena“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo nesant – pinigines lėšas ieškinio reikalavimo ribose (20 000 Lt) (t. 1, b. l. 63). Nurodė, kad prašymas tenkintinas, nes atsakovė laiku ir tinkamai nevykdo piniginės prievolės, skolos suma yra nemaža, todėl yra pagrindas manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-23 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą šio teismo 2011-11-17 nutartyje dėl ieškinio trūkumų ištaisymo (t. 1, b. l. 65) ir nurodė, kad šios nutarties priėmimo data yra 2011-11-09 (t. 1, b. l. 105).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad skundžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-17 ir 2011-11-23 nutartis. Teigia, kad teismas, priimdamas šias nutartis, neištyrė ieškovės pateiktų dokumentų tikrumo bei teisės pareikšti tokį ieškinį. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovės pretenzijos jau buvo nagrinėjamos civilinėje byloje Nr. 2-596-512-2011 Klaipėdos miesto apylinkės teisme, skiriasi tik turimų pretenzijų įvertinimo dydis. Civilinėje byloje Nr. 2-596-512-2011 UAB ,,Klaifena“ atžvilgiu taip pat buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios iki šiol yra galiojančios, todėl apeliantė prašo panaikinti nagrinėjamoje byloje taikytą turto areštą 20 000 Lt sumai. Pažymi, kad ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinimas kelia žalą įmonei, trukdo vystyti jos veiklą, nes bendra areštuoto turto suma šiai dienai jau siekia 100 000 Lt, areštas tokiai sumai yra perteklinis bei neproporcingas.
Atsakovė taip pat pašo: panaikinti turto areštą pagal 2010-05-18 patvarkymą, nes jis yra susijęs su bylos ieškiniu ir nėra įsiteisėjęs civilinėje byloje Nr. 2-596-512-2011; nutraukti šią bylą, nes ieškovės pretenzijų turinys jau buvo išnagrinėtas; išsiaiškinti pil. A. K. T. nusikaltimus dėl piktavališkų veiksmų teikiant to paties turinio naujus ieškinius, taip pat dėl teismo klaidinimo ir nuostolių; pripažinti suklastotais A. K. T. pateiktą 2010-04-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2010-03-10 pareiškimą policijai, A. K. T. pateiktą pažymą niekine; apriboti ieškovės direktorę ateityje eiti vadovaujančias pareigas privačioje, valstybinėje ir visuomeninėje veikloje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-17 nutarties tenkintinas iš dalies. Atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-23 nutarties atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių ginčijamų nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pagal CPK 144 str. 1 d. nuostatą teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Atskirąjį skundą, kuriuo ginčija laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo pagrįstumą, atsakovė grindžia teiginiais, kad, pasak jos, pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės pateiktų dokumentų tikrumo, ieškinio pagrįstumo, taip pat tos aplinkybės, kad ieškovės reiškiamos pretenzijos jau buvo išnagrinėtos kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-596-512-2011), kurioje atsakovės turtui taip pat buvos taikytos laikinosios apaugos priemonės.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ieškinio pagrįstumo, o tik aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, tai yra grėsmę, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas neatitiks siekiamiems tikslams. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, susijusius su ieškovė pareikšto ieškinio pagrįstumu.
Taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvaus pobūdžio prielaida, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimai palankaus ieškovo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti atsakovo turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, nustatyti, ar ši suma yra didelė konkrečiam atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-663/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-28/2010). Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo teismo iš atsakovės priteisti 20 000 Lt. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ji turi pakankami turto įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, todėl laikytina, kad 20 000 Lt ginčo suma yra didelė UAB ,,Klaifena“ ir yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas.
Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžia konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į toje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus ir būsimo teismo sprendimo toje byloje įvykdymo galimybes (CPK 144 str. 1 d.), todėl atsakovės turtui kitoje byloje taikytos laikinosios apsaugos nėra vertintinos taikant laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje. Atsižvelgiant į tai apeliantės argumentai, kad pagal ieškovės reikalavimą jos turtui jau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-596-512-2011) atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, t. y. įmonės kilnojamojo, nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštas, kelia žalą įmonei, trukdo vystyti jos veiklą. Turto arešto aktų registro įstatyme nurodyta, kad turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas areštą atsakovės turtui, nenurodė kokiom atskirom nuosavybės teisės sudėtinėms dalims taikomas šis laikinas apribojimas, todėl darytina išvada, kad apribojimą taikė visoms atsakovės nuosavybės teisės į turtą dalims. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamoje nutartyje nenurodžius, kad atsakovės turto areštas nėra susijęs su draudimu naudoti ir valdyti areštuotą turtą, atsakovės vykdoma veikla gali būti sutrikdyta, t. y. atsakovės nuosavybės teisės apribotos daugiau negu yra būtina ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Dėl šios priežasties pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nenurodžius, kad atsakovei UAB „Klaifena“ draudžiama disponuoti areštuotu turtu, tačiau paliekama teisė jai šį turtą valdyti ir juo naudotis, buvo pažeisti ekonomiškumo bei teisingumo principai. Ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą 2011-11-17 pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau, siekiant užtikrinti ekonomiškumo bei teisingumo principus, pirmosios instancijos teismo 2011-11-17 nutartis keistina, joje papildomai nurodant, kad atsakovei UAB „Klaifena“ apribotina teisė disponuoti areštuotu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudotis juo (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovei motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 148 str. 2 d.), taip pat pareikalauti ieškovo užtikrinti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą (CPK 146 str. 1 d.).
Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad skundžia Klaipėdos apylinkės teismo 2011-11-23 nutartį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šia nutartimi buvo ištaisytas rašymo apsirikimas Klaipėdos apylinkės teismo 2011-11-17 nutartyje dėl ieškinio trūkumų ištaisymo (t. 1, b. l. 65) ir nurodyta, kad šios nutarties priėmimo data yra 2011-11-09 (t. 1, b. l. 105). Apeliantė nenurodo jokių motyvų dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2011-11-23 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl konstatuotina, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 str. dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama ar keičiama, nėra. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apylinkės teismo 2011-11-23 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kiti atskirajame skunde apeliantės nurodyti prašymai nėra susiję su skundžiamomis pirmosios instancijos teismo nutartimis, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį, kuria atsakovei UAB „Klaifena“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pakeisti, joje papildomai nurodant, kad atsakovei UAB „Klaifena“ apribojama teisė disponuoti areštuotu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudotis juo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.