Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis iš nenustatyto asmens įsigijo ir namuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., laikė 13 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ ir 1619 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, iš viso 1632 pakelius cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis iki 2016 m. rugsėjo 20 d. nuo 14.40 val. iki 17.45 val., kada jas sankcionuotos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Bendra cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, 4675,44 Eur. Šiais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalį ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163² straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apelianto nuomone, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas be pagrindo ir neteisėtai minėtų aplinkybių nepripažino lengvinančiomis jo atsakomybę, nors tam teisinis pagrindas, numatytas ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvo. Skunde sutinkama, kad A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat pritariama pirmosios instancijos teismo konstatuotoms aplinkybėms, kad A. K. pažeidimą padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui, pažeidimo metu buvo dirbantis, tačiau šiuo metu darbo neturi.

Apeliantas daro išvadą, kad esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas be pagrindo skyrė jam artimą vidurkiui – 4000 Eur dydžio – baudą, todėl aukštesniojo teismo prašoma skirti ATPK 163² straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu A. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 163² straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą. A. K. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl padaryto pažeidimo neginčija, tik jam paskirtos nuobaudos dydį. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Patikrinęs skundžiamą teismo nutarimą, įvertinęs apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, apygardos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas ir skirdamas administracinę nuobaudą, nepadarė teisės normų taikymo ir aiškinimo klaidų, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad A. K. nuobauda buvo paskirta pernelyg griežta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, skyrė jam nurodyto straipsnio sankcijoje numatytą artimą vidurkiui baudą.

Pirmiausia pažymėtina, jog apeliaciniame skunde keliamas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis visiškai prisipažino dėl pažeidimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutikti negalima. A. K. gailėjimasis yra formalus, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Susiformavusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailėjimasis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pažeidėjo A. K. prisipažinimas ir gailėjimasis nėra nuoširdūs, o sąlygoti surinktų objektyvių nenuginčijamų įrodymų. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. K. atsisakė teikti paaiškinimus ir nurodė, jog viską paaiškins teisme (b. l. 3). Taigi akivaizdu, kad teisme A. K. prisipažino tik todėl, kad jau visi jo kaltę patvirtinantys duomenys buvo surinkti ir nebuvo kitų, juos paneigiančių, įrodymų. Taigi A. K. prisipažinimas buvo sąlygotas ne nuoširdžių ketinimų ir gailėjimosi, o siekio sušvelninti savo padėtį, t. y. siekio, kad prisipažinimas būtų pripažintas pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, jei A. K. būtų davęs išsamius paaiškinimus teisėsaugos institucijoms dar iki bylos nagrinėjimo teisme, tuomet būtų pagrindas prisipažinimą laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir teismas galėtų susiformuoti vidinį įsitikinimą, jog A. K. neigiamai vertina savo atliktus neteisėtus veiksmus bei daugiau pažeidimų nedarys, tačiau nagrinėjamu atveju viskas yra priešingai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog nors tiesa, kad A. K. padaryto pažeidimo aplinkybes išsamiai aptarė tiek nagrinėjant bylą teisme, tiek apeliaciniame skunde, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu nei raštu, nei žodžiu neišreiškė apgailestavimo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Tai, jog, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, A. K. nuosekliai paaiškino, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis bei kodėl įgijo ir neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pažeidėjas gailisi dėl savo veiksmų, kad supranta ir neigiamai vertina padarytą pažeidimą bei jo pavojingumą. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamojoje byloje nėra A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Tiek teisės akte yra eksplicitiškai įtvirtinta (ATPK 30 straipsnio 2 dalis), tiek teismų praktikoje ne kartą išdėstyta pozicija, jog, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jau pirmosios instancijos teismo yra konstatuota, kad nors pažeidimo padarymo metu A. K. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, tačiau administracine tvarka yra baustas ne kartą, įprastai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 24–30). Pažymėtina, jog analizuojant bylos medžiagą, joje esantį administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 3), pareigūno tarnybinį pranešimą (b. l. 6), kratos protokolą (b. l. 14–19), nustatyta, kad A. K. pas save namuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., laikė 13 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ ir 1619 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, iš viso 1632 pakelius cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Taigi pagal nustatytas aplinkybes pareiškėjo padarytas pažeidimas yra pavojingas. A. K. laikė didelį akcizais apmokestinamų prekių kiekį, pažeisdamas nustatytą tvarką, tokiu būdu išvengdamas mokesčių, darė žalą Lietuvos finansų sistemai. Nemokant mokesčių yra pažeidžiamas viešasis interesas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje, t. y. pakenkiama ir konkurencijos laisvei.

Apibendrinant visa tai, kas aptarta anksčiau, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, žalą finansų sistemai, A. K. asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, administracinę nuobaudą, neperžengdamas ATPK 163² straipsnio 4 dalies sankcijos ribų, parinko ir individualizavo tinkamai. Pažymėtina, jog nors 4000 Eur bauda yra artima nurodyto straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui, tačiau vis dėlto mažesnė, taigi negalima tvirtinti, kad A. K. paskirta nuobauda yra per griežta ir neatitinka nuobaudai keliamų tikslų. Be to, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog A. K. išlaiko mažametį vaiką, šiuo metu yra nedirbantis, nesudaro pagrindo sumažinti paskirtą baudą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nepateikė jokių jo sunkią materialinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimą nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.