Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2019-07-16 · Civilinė byla Nr. e2-3605-1059/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-16
Bylos Nr.
e2-3605-1059/2019
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00463-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ignas Totilas
Ieškovas
S. M.
Atsakovas
A. M.
Trečiasis asmuo
E. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3605-1059/2019Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00463-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.3.5.; 3.2.6.5. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 16 d.Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Ignas Totilas,sekretoriaujant Astai Butėnaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovui I. T., išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Gitanai Černiauskienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atsakovui A. M., trečiajam asmeniui E. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo pripažinti, kad jos sūnus L. M. nėra atsakovo A. M. sūnus, o atsakovas A. M. nėra jos sūnaus L. M. tėvas. Nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu nutraukė jos ir atsakovo A. M. santuoką. (duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus L. M.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 str. 2 d., Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyrius jos sūnaus tėvu įrašė buvusį sutuoktinį A. M., tačiau toks įrašas neatitinka tikrovės. Jos sūnaus tėvu yra tretysis asmuo E. K.. Ieškovė nurodo, kad kartu su atsakovu nebegyveno jau daugiau nei vienerius metus prieš nutraukiant jų santuoką. Dar iki nutraukiant santuoką, faktiškai pradėjo kartu gyventi, bendrą ūkį vesti kartu su E. K.. Todėl nei ieškovė, nei E. K. neabejoja dėlto, kad vaiko tėvas faktiškai yra E. K., kartu vaiku rūpinasi ir jį išlaiko. Tėvystės nuginčijimas nepažeis vaiko interesų, nes nuginčijus atsakovo tėvystę vaikas be tėvo neliks. Pašalinus iš vaiko gimimo įrašo duomenis apie tariamą atsakovo A. M. tėvystę, tikrasis vaiko tėvas galės pats pripažinti savo tėvystę įstatymų nustatyta tvarka. Apie ginčijamus duomenis, esančius vaiko gimimo liudijime, sužinojo liudijimo išdavimo dieną – 2019 m. vasario 26 d.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. pateiktame atsiliepime ieškinį pripažino, nurodė, kad jis nėra ieškovės sūnaus L. M. tėvas.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo E. K. su pateiktu ieškiniu sutiko, nurodė, kad neabejoja, jog yra vaiko tėvas, nuginčijus atsakovo A. M. tėvystę, jis pripažins tėvystę pas notarą. Vaiką išlaikys ir augins.

Institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Panevėžio mieste – pateikė išvadą, nurodydama, kad atsižvelgiant į susidariusią situaciją, Tarnybos nuomone, ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai ir šalių paaiškinimai, patvirtina, kad nepilnamečio L. M. biologinis tėvas yra E. K., todėl su ieškovės nurodytais reikalavimais sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus L. M.. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame . (duomenys neskelbtini) jos sūnaus tėvu įrašytas sutuoktinis A. M..

Dėl tėvystės nuginčijimo

Spręsdamas vaiko tėvystės nuginčijimo, nustatymo klausimus, teismas pirmiausia atsižvelgia į prioritetinius vaiko interesus (CK 3.3 str.), į jo teisę žinoti savo kilmę (CK 3.161 str. 2 d.). Jei tėvystė yra pripažinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.140 str. 4 d.), tėvystės nuginčijamas galimas tik teismo tvarka (CK 3.149 str. 1 d.) įrodžius, kad vaiko tėvu įrašytas asmuo nėra jo biologinis tėvas (CK 3.150 str. 2 d.). Tokį reikalavimą ir reiškia ieškovė.

Byloje buvo atlikta teismo medicininė ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu nustatyta, kad E. K. yra vaiko L. M. biologinis tėvas su 99, 9999999999 % tikimybe. Šalys akte padarytos išvados neginčija ir su ja sutinka. Ieškovė be to nurodė, kad kartu su atsakovu nebegyveno jau daugiau nei vienerius metus prieš nutraukiant jų santuoką ir dar iki nutraukiant santuoką, faktiškai pradėjo kartu gyventi, bendrą ūkį vesti kartu su E. K.. Nei ieškovė, nei E. K. neabejoja dėlto, kad vaiko tėvas faktiškai yra E. K., kartu vaiku rūpinasi ir jį išlaiko. Atsižvelgiant į išdėstytą laikytina įrodyta, kad atsakovas A. M. nėra biologinis L. M. tėvas, todėl atsakovo tėvystė yra laikytina nuginčyta (CK 3.150 str. 2 d.). Atsakovo A. M. tėvystė nuginčijama, įvertinus ir tai, kad vaikas turi teisę žinoti tikrus savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams (CK 3.161 str. 2 d.), o duomenų, kad tėvystės nuginčijimas nagrinėjamu atveju gali prieštarauti vaiko interesams, nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos valstybei: 489,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, 75 Eur mokėtinas už ieškinį žyminis mokestis, 5,70 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė, kuriai suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. 2.4(NTP-2)-19-T-425-3847).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Teismas gali nukrypti nuo 96 str. 1, 2 ir 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.). Nagrinėjamoje situacijoje atsakovas savo procesines teises įgyvendino tinkamai, neignoravo ieškovės ieškinio, su ieškiniu sutiko pateiktame atsiliepime, taip pat atsižvelgtina į formalų ieškinio turinį, kad ginčas kilo ne dėl atsakovo kaltės, į tai, kad DNR ekspertizė, dėl ko padidėjo bylinėjimosi išlaidos valstybei, skirta ieškovės iniciatyva, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270, 399 str., teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Pripažinti, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą išsiųsti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.

Teisėjas Ignas Totilas