Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1551-609/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-04-15
Bylos Nr.: eI3-1551-609/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02161-2025-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Romanas Klišauskas, Eglė Kiaurakytė, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas: R. P., S. P.
Atsakovas: Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Trečiasis asmuo: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

Administracinė byla Nr. eI3-1551-609/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02161-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 15 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romano Klišausko ir Jarūnės Sedalienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. P. ir S. P. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai R. P. ir S. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) 2025 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. P. ir R. P. 2023 m. kovo 13 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją iš naujo spręsti jų 2025 m. kovo 13 d. skundo priėmimo klausimą.

Skunde nurodo, kad 2025 m. kovo 13 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų veiksmų, neteisėtai žurnalistui pateikus neįsiteisėjusį ir tinkamai nenuasmenintą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimu jų skundą atsisakyta nagrinėti kaip nepriklausantį Inspekcijos kompetencijai ir jų skundas persiųstas nagrinėti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.

Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad Sprendimas neteisėtas, nes aptariamu atveju jų duomenys nebuvo tvarkomi žurnalistikos tikslais, todėl skundas priskirtinas Inspekcijos kompetencijai.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo siekiama Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išviešinimo neapibrėžtam subjektų ratui, visuomenės informavimo ar viešų diskusijų dėl jo priėmimo skatinimo. Tokių tikslų siekė žurnalistas, dėl kurio veiksmų įvertinimo jie kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.

Pareiškėjų vertinimu, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų veiksmų neteisėtumas pasireiškė neteisėtu neįsiteisėjusio ir tinkamai nenuasmeninto Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimu susipažinimui.

Šalies argumentai

Pareiškėjų teigimu, Sprendimas dėl netinkamo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nuasmeninimo nepriskyrimo Inspekcijos kompetencijai yra nemotyvuotas.

Atkreipiamas dėmesys, kad Inspekcijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos kompetencijų priežiūros asmens duomenų tvarkymo srityje atribojimas nėra tik formalus – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos kompetenciją nulemia duomenų tvarkymo žurnalistikos srityje specifika.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nesutinka, jog formali aplinkybė, kad nenurodytas pareiškėjų, kaip duomenų subjektų teisių, pažeidimas, sudaro esminį trūkumą, dėl ko yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti jų skundą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 55 straipsnio 3 dalį priežiūros institucijos nėra kompetentingos prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas, tačiau kai teismas, kaip Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 6 straipsnyje nurodytas subjektas, gauna paklausimą iš žiniasklaidos atstovų, tame tarpe, žurnalistų, kaip ši sąvoka apibrėžiama VIĮ 2 straipsnio 87 punkte, atsakymą turi pateikti, vadovaujantis VIĮ nuostatomis, kurios yra neatsiejamos nuo žurnalistikos tikslų.

Pažymi, kad Informacijos apie teismų veiklą ir bylas teikimo viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams taisyklėse, patvirtintose Teisėjų tarybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 13P-51-(7.1.2) (Teisėjų tarybos 2024 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 13P-71-(7.1.2.) redakcija) nustatyta, kad informacija apie teismų veiklą teikiama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu, šiomis taisyklėmis ir atsižvelgiant į Gaires, žiniasklaidos ir viešojo sektoriaus atstovams.

Taip pat pažymi, kad VIĮ 1 straipsnio 1 dalis nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą, reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Teisė rinkti ir gauti informaciją reglamentuojama VIĮ 5 ir 6 straipsniuose. Taigi VIĮ nuostatos apima ne tik viešosios informacijos teikimą visuomenei, bet ir jos rinkimą, tačiau Inspekcija, kaip ir kitų VIĮ nuostatų, VIĮ 5 ir 6 straipsnių taikymo neprižiūri. Atitinkamai viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, jų dalyviai bei žurnalistai, rinkdami informaciją visuomenės informavimo tikslais sudaro atskirą duomenų gavėjų grupę, kuriai Lietuvoje taikomos VIĮ nuostatos ir kurias pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 7 straipsnį prižiūri Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

Laikosi pozicijos, kad teismo veiksmai teikiant informaciją žiniasklaidos atstovams priskirtini žurnalistikos tikslams, todėl yra priskirtini Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos kompetencijai.

Paaiškina, kad Asmens duomenų tvarkymo teismuose taisyklės, patvirtintos 2018 m. rugpjūčio 31 d. Teisėtų tarybos nutarimu Nr. 13P-80-(7.1.2) (toliau – ir Asmens duomenų tvarkymo teismuose taisyklės) yra vidinis teismų, kaip grupės duomenų valdytojų, teisės aktas, kuriuo Inspekcija, kaip priežiūros institucija, negali vadovautis, vertindama Inspekcijos ar Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetenciją. Pažymi, kad šių priežiūros institucijų kompetencijų atskyrimą nustato ADTAĮ, kuriuo ir vadovavosi Inspekcija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba laikosi pozicijos, kad pareiškėjų skundo nagrinėjimas nepriklauso priežiūros institucijų kompetencijai.

Motyvuojamoji dalis

Atkreipiamas dėmesys, kad VIĮ 50 straipsnyje nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl asmens duomenų tvarkymo galimų pažeidimų. ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba stebi, kaip taikomas BDAR bei ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.

Pažymi, kad remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, asmens duomenų tvarkymu tik žurnalistikos tikslais laikoma tokia veikla, kurios vienintelis tikslas – atskleisti visuomenei informaciją, nuomones arba idėjas. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu vienintelis informacijos tikslas nėra atskleisti visuomenei informaciją, nuomones ar idėjas, negalima teigti, jog asmens duomenų tvarkymas vykdytas išimtinai žurnalistikos tikslais.

Trečiojo suinteresuoto asmens Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vertinimu, aplinkybė, jog nuasmenintas teismo sprendimas buvo pateiktas žurnalistui, savaime reiškia, jog asmens duomenys tvarkyti žurnalistikos tikslais. Teismo sprendimą pateikdamas viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams), teismas vykdo savo veiklą, o ne informaciją perduoda žurnalistikos tikslais.

Žemesnės instancijos teismas

Trečiojo suinteresuoto asmens Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos teigimu, BDAR nustatyta imperatyvi nuostata, apribojanti taikymo priežiūrą atliekančių institucijų, be kita ko, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, teises kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, įtvirtinant tai, kad jos nėra kompetentingos prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas.

Remiasi ESTT praktika (ESTT 2022 m. kovo 24 d. sprendimas byloje X, Z prieš Autoriteit persoonsgegevens, C-245/20), BDAR 55 straipsnio 3 dalyje esančia nuoroda į teismų atliekamas duomenų tvarkymo operacijas „vykdant savo teismines funkcijas“, vertina, jog šio BDAR kontekste tokia veikla turi būti suprantama kaip apimanti ne tik asmens duomenų tvarkymą, kurį atlieka teismai konkrečiose bylose, bet ir vykdant teisminę veiklą teismų atliekamas visas duomenų tvarkymo operacijas.

Trečiojo suinteresuoto asmens Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vertinimu, teismas negali būti laikomas viešosios informacijos rengėju bei skleidėju, dėl to negali būti laikomas tinkamu atsakomybės subjektu VIĮ, ADTAĮ ir BDAR nuostatų prasme. Jos teigimu, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nėra įgaliota pagal įstatymą vertinti ar nagrinėjau atveju teisėtai žurnalistui buvo perduota nuasmenintą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, nes teismas vykdė jam nustatytą pareigą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2025 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. P. ir R. P. 2023 m. kovo 13 d. skundo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus Sprendimą, pareiškėjai prašo įpareigoti Inspekciją iš naujo spręsti jų 2025 m. kovo 13 d. skundo priėmimo klausimą.

Nustatyta, kad pareiškėjai 2025 m. kovo 13 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų veiksmų, neteisėtai žurnalistui pateikus neįsiteisėjusį ir tinkamai nenuasmenintą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimu pareiškėjų skundą atsisakyta nagrinėti kaip nepriklausantį Inspekcijos kompetencijai ir pareiškėjų skundas buvo persiųstas nagrinėti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.

ADTAĮ 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį nepriklauso Inspekcijos kompetencijai.

ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 (su vėlesniais pakeitimais), nustatyta, kad vienas iš Inspekcijos veiklos tikslų yra stebėti ir užtikrinti BDAR, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo, ADTAĮ, išskyrus atvejus, kai tai yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija, taikymą, prižiūrėti ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą bei privatumo apsaugą, vykdymą.

Inspekcijos nuostatų, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 9.2 papunktyje įtvirtintas vienas iš Inspekcijos veiklos tikslų – stebėti ir užtikrinti BDAR, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ), ADTAĮ, išskyrus atvejus, kai tai yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija, taikymą, prižiūrėti ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) nuostatų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą bei privatumo apsaugą, vykdymą.

Siekdama Nuostatų 9.2 papunktyje nurodyto tikslo, Inspekcija, be kita ko, ADTAĮ, Teisėsaugos ADTAĮ, BDAR nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus šių įstatymų ir ERĮ nuostatų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą bei privatumo apsaugą, nustatytais atvejais, Inspekcijos nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus tarptautinėse sutartyse nustatytais atvejais ir, remdamasi skunduose pateikta informacija, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą bei priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų (Nuostatų 11.1 papunktis).

Priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo, jeigu skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai (ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis tiek Inspekcijos veiklą tiesiogiai reglamentuojančiais teisės aktais, tiek gero administravimo principu, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog Inspekcija privalo nuodugniai ir išsamiai ištirti gautus nusiskundimus. Pagal ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalį Inspekcija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Pastarosios pareigos vykdymo kontekste Inspekcija, be kita ko, privalo pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis teisėmis tam, kad skundą padavęs asmuo gautų objektyvų, išsamų ir visapusišką nurodytų aplinkybių įvertinimą, o taip pat imtųsi poveikio priemonių, jeigu pažeidimai būtų nustatyti. Taigi Inspekcija turi pareigą patikrinti jai pateiktame skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, naudodamasi jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis bei instrumentais įrodymų surinkimui, aplinkybių nustatymui ir užfiksavimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1826-629/2021).

Asmens duomenų tvarkymo teismuose taisyklių, patvirtintų Teisėjų tarybos 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 13P-80-(7.1.2), 8.4. punkte nustatyta, kad informacijos apie teismo veiklą ir bylas teikimo visuomenės informavimo tikslu teismo turimi ir bylų medžiagoje esantys asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis informacijos apie teismų veiklą ir bylas teikimą visuomenei reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Informacijos apie teismų veiklą ir bylas teikimo viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams tvarka nustatyta Teisėjų tarybos 2021 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 13P-51-(7.1.2) patvirtintose Informacijos apie teismų veiklą ir bylas teikimo viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams taisyklėse (Teisėjų tarybos 2024 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 13P-71-(7.1.2.) redakcija) (toliau – Taisyklės). Šių taisyklių 26 punkte nurodyta, kad viešuose teismo posėdžiuose priimtų ir Teisėjų tarybos nustatyta tvarka nuasmenintų teismų procesinių sprendimų, kurie nėra paskelbti šių taisyklių 41 punkte nustatyta tvarka, kopijos ar jų elektroninės versijos viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams teikiamos kuo operatyviau, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo procesinio sprendimo nuasmeninimo dienos. Šiame punkte nustatyta tvarka teikiami ir neįsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, juos gaunantiems informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams išaiškinant, kad nors teismo procesinis sprendimas yra paskelbtas viešame teismo posėdyje, jis yra neįsiteisėjęs ir dar gali būti skundžiamas, todėl šis faktas nurodytinas informuojant visuomenę.

Teismų procesinių sprendimų nuasmeninimo tvarka nustatyta Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 13P-146-(7.1.2) patvirtintoje Teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkoje (toliau – Nuasmeninimo tvarka), kurios 11 punkte nustatyta, kad jeigu teismų procesiniuose sprendimuose minimi fizinių asmenų vardai ir pavardės, viešai skelbtinoje versijoje fizinių asmenų vardai ir pavardės keičiami inicialais – pirmosiomis fizinių asmenų vardų ir pavardžių raidėmis. Kiti Nuasmeninimo tvarkos 9 punkte nurodyti neskelbtini duomenys keičiami įrašu „duomenys neskelbtini“.

Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo kelianti visuomenės susidomėjimą (Taisyklių 4.7. punktas), nuasmenintas paskelbtas neįsiteisėjęs Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 19 d. el. paštu buvo išsiųstas naujienų portalo (duomenys neskelbtini) žurnalistui M. V.. Pažymėta, kad sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, atkreiptas dėmesys, kad „Jums pateikti duomenys gali būti naudojami tik žurnalistikos tikslu, dėl kurio ir kreipėtės į teismą. Žurnalistas, kuriam perduoti asmens duomenys, prisiima visišką atsakomybę už tinkamą jų panaudojimą bei įvertinimą, kokius duomenis galės atskleisti publikacijoje, įvertinęs jų būtinumą, proporcingumą, galimybę nuasmeninti ir duomenų subjekto interesus“.

Kadangi pareiškėjai Inspekcijai nepateikė duomenų, jog su administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga būtų susipažinę byloje nedalyvavę asmenys ir nenurodė, kad teismo veiklos organizavimo procese būtų padaryti kiti asmens duomenų tvarkymo pažeidimai, pareiškėjų 2025 m. kovo 13 d. skundo turinį įvertinusi asmens duomenų apsaugą užtikrinančių principų kontekste, Inspekcija pagrįstai pareiškėjų skundą atsisakė nagrinėti.

Įvertinus tai, jog nuasmenintas paskelbtas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naujienų portalo (duomenys neskelbtini) žurnalistui buvo perduotas žurnalistikos tikslu, pagrįstai pareiškėjų skundas persiųstas institucijai, užtikrinančiai asmens duomenų tvarkymą žurnalistikos tikslais (7 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra. Konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, skundo reikalavimas įpareigoti Inspekciją iš naujo spręsti pareiškėjų 2025 m. kovo 13 d. skundo priėmimo klausimą netenkintinas.

Skundo netenkinus, pareiškėjai neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas iš atsakovės priteisi bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos R. P. ir S. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Eglė KiaurakytėRomanas KlišauskasJarūnė Sedalienė