Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Inos Zabielienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą, teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 000 Lt baudos bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo ir 8 MGL (1 000 Lt) (289,62 Eur) bauda;

2. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 1 000 Lt (289,62 Eur) bauda.

3. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir skirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 mėnesiui 3 dienoms ir 474,01 Lt (137,28 Eur) bauda;

4. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti ilgiau kaip 7 paroms;

5. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip 7 paroms bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

6. Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. liepos 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 40 parų arešto bausmė;

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 56 parų arešto bausmė;

9. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 56 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 6 mėnesius po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bausmę atlikęs, iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2023 m. birželio 15 d.,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2024 m. kovo 22 d. apie 14.30 val. R. K., gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykstant nuo (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) link, (duomenys neskelbtini), sėdėdamas priekinėje keleivio sėdynėje, tyčia kairės rankos alkūne vieną kartą smogė R. K. į krūtinę, o šiam sustabdžius automobilį (duomenys neskelbtini), išlipęs iš automobilio, tyčia vieną kartą rankos kumščiu smogė R. K. į veidą, šiam jį sulaikius ir pargriovus ant žemės, koja spyrė R. K. į kaklą, taip mušdamas R. K. padarė jam kraujosruvą, odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, dalinį danties nuskėlimą viršutiniame žandikaulyje, tai sukėlė nežymų jo sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais G. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

G. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, kaltę pilnai pripažino, ir paaiškino, kad 2024 m. kovo 22 d. važiuodamas su pavežėju supyko, kad jis per brangiai paprašė sumokėti už kelionę, ir dėl to jį sumušė. Visos pranešime apie įtarimą nurodytos aplinkybės yra teisingos, sudavė pranešime apie įtarimą nurodytus smūgius, plačiau aplinkybių nurodyti negali, buvo neblaivus. Atsimena, kad mušė dėl per didelės kainos už kelionę, mušė vienas. Tą vakarą automobilyje buvo ir jo draugas I. K. (tiksliai pavardės nežino), kuris matė, kaip jis sumušė vairuotoją. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko. Apie tai, kad buvo paieškomas, jam nebuvo žinoma, dėl to niekur neprisistatė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, faktines veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, kad R. K. nurodė, jog 2024 m. kovo 22 d. apie 09.00 val. pradėjo darbą „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, t. y. dirbo pavėžėju ir vežiojo žmones. 2024 m. kovo 22 d. apie 14.25 val. gavo iškvietimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur laukė klientas. 2024 m. kovo 22 d. apie 14.30 val. nuvykus nurodytu adresu, į jo vairuojamą automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsisėdo 3 asmenys – 2 vyrai ir 1 moteris. Vienas iš vyrų (toliau – vyras Nr. 1) atsisėdo į priekinę dešinės pusės keleivio sėdynę. Vyras buvo apie 40 m. amžiaus, lieso kūno sudėjimo, apie 1,70 m ūgio, juodų, ilgų plaukų, vilkėjo tamsios spalvos striukę, tamsios, pilkos spalvos nesportines kelnes ir avėjo sportinius oranžinius batus. Vyro Nr. 1 dešinė ranka buvo apibintuota, jis su savimi turėjo oranžinės spalvos kuprinę. Kitas vyras (toliau – vyras Nr. 2) atsisėdo į galinę dešinės pusės keleivio sėdynę. Vyras Nr. 2 buvo apie 40 m. amžiaus, liekno kūno sudėjimo, apie 1,60 m ūgio, tamsių, trumpai kirptų plaukų, vilkėjo sportinę pilkos spalvos striukę, mėlynos spalvos džinsines kelnes ir avėjo tamsios spalvos batus. Kiek jam žinoma, pastarojo vardas buvo I., kadangi iš jo „(duomenys neskelbtini)“ programėlės gavo iškvietimą – vyras Nr. 2 žiūrėjo į savo telefoną ir ieškojo jo (nukentėjusiojo) automobilio, taip pat vyras Nr. 1 kreipėsi į vyrą Nr. 2 vardu I.. Moteris atsisėdo į jo vairuojamo automobilio galinę kairės pusės keleivio sėdynę. Moteris buvo apie 40 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 1,70 m ūgio, šviesių, žemiau pečių kirptų plaukų, ant jos veido dešinės pusės matėsi didelis apgamas. Moteris vilkėjo rožinės spalvos striukę, šviesios spalvos džinsus ir galimai tamsios spalvos batus. Moters dešinė ranka buvo apibintuota. Šiuos asmenis turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini). Visos kelionės metu keleiviai kalbino jį (nukentėjusįjį) lietuvių kalba, todėl pasakė, kad lietuvių kalba nešneka. Tuomet keleiviai bandė bendrauti (duomenys neskelbtini) kalba. Jiems susišnekėti nepavyko, vyras Nr. 1 dar kelis kartu kreipėsi lietuvių kalba, bet jis (nukentėjusysis) nieko neatsakė, nes nesuprato, ko šis nori. Neatsakius, vyras Nr. 1 tyčia vieną kartą kairės rankos alkūne trenkė į krūtinę ir taip sukėlė jam momentinį fizinį skausmą. Gale sėdintys asmenys pradėjo šaukti vyrui Nr. 1, ką šis daro, todėl išsigandęs, kad vyras Nr. 1 gali paimti už jo vairuojamo automobilio vairo ir taip sukelti eismo įvykį, sustojo (duomenys neskelbtini). Kai sustojo, programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ užbaigė kelionę ir paprašė visų keleivių išlipti iš automobilio. Kadangi keleiviai išlipti nenorėjo, jis (nukentėjusysis) išlipo ir priėjo prie priekinių dešinės pusės keleivio durelių, kur sėdėjo vyras Nr. 1, ir atidarė duris. Kai jas atidarė, išlipo vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2, kuris sėdėjo galinėje dešinės pusės keleivio sėdynėje. Vyrams išlipus, paprašė vyro Nr. 2, kad apmokėtų už suteiktas paslaugas – pavežimą. Kol kalbėjosi su vyru Nr. 2, šone stovėjęs vyras Nr. 1 be jokios priežasties tyčia vieną kartą kumščiu, kuria ranka, nematė, trenkė į veido sritį ir taip sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė sužalojimą, t. y. praskėlė apatinę lūpą ir nuskėlė viršutinio priekinio danties dalį. Kadangi gynėsi, vyrą Nr. 1 pargriovė ant žemės ir laikė, nes tuo metu skambino bendruoju pagalbos telefonu. Kol laikė vyrą Nr. 1, šis muistėsi ir galimai koja, nežino kuria, nubrozdino jam kaklą. Paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, vyrą Nr. 1 paleido. Vyras Nr. 1 nuėjo nuo jo apie 500 m, o kiti įvykio dalyviai stovėjo šalia ir laukė policijos. Atvykusi policija susilaikė vyrą Nr. 1. Pretenzijų turi tik vyrui Nr. 1, kuris sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė sužalojimą t. y., praskėlė apatinę lūpą ir nuskėlė viršutinio priekinio danties dalį. Išvardinti asmenys nėra pažįstami, tačiau juos galėtų atpažinti. Viso įvykio metu daugiau asmenų nebuvo ir niekas į jų konfliktą nesikišo bei jų neskyrė. Ar reikš civilinį ieškinį, nežino.

Iš 2024 m. kovo 22 d. tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo matyti, kad 2024 m. kovo 22 d. patruliuojant tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, apie 14.47 val. gautas pranešimas, kad reikia nuvykti adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėją „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją ką tik puolė mušti nepažįstamas asmuo. 2024 m. kovo 22 d. 14.51 val. atvykus (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėjas R. K., kuris paaiškino, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ pavežėju, gavo užsakymą pavežti žmones. Važiuojant „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia jo, keleivio vietoje sėdėjo G. K., automobilio salono gale sėdėjo I. G. ir J. K. – B. Važiuojant (duomenys neskelbtini), priekyje sėdėjęs keleivis G. K. iš niekur nieko dešinės rankos kumščiu sudavė pranešėjui į veido sritį, todėl šis, sustojęs ir išlipęs iš vairuojamo automobilio, paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Skambinant telefonu, išlipo keleivis G. K. ir vėl trenkė pranešėjui į veido sritį bei pasišalino. Šiais veiksmais įtariamasis nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, panaudodamas fizinį smurtą. R. K. skundėsi sužalojimais veido srityje. Pranešėjas teigė, kad įtariamasis buvo apsirengęs juoda striuke, juodais batais. Šalia (duomenys neskelbtini), ant tilto, pastebėtas pagal nurodytus požymius asmuo. Bėgant link nurodyto asmens bei duodant šiam aiškius ir garsius reikalavimus „Stok policija“, asmuo toliau šalinosi minėtu tiltu. Pribėgus prie asmens ir bandant šį vestis prie tarnybinio automobilio, jis pradėjo stangrinti raumenis, įsikabino į tilto turėklus bei atsakė, kad niekur neis. Išreiškus reikalavimą asmeniui nustoti stangrinti raumenis, šis šių nevykdė, todėl prieš jį buvo panaudota fizinė jėga tiek, kiek jos reikia sulaikyti asmenį. Paguldžius asmenį ant žemės bei bandant ištraukti šio rankas iš po pilvo, taip pat išreiškus aiškų ir garsų reikalavimą nesipriešinti ir nestangrinti rankos raumenų, asmuo toliau stangrino rankas bei nesileido būti sulaikomas, tuo pačiu minėtas asmuo pradėjo spardytis, todėl prieš asmenį buvo panaudota spec. priemonė – dujos, asmeniui uždėti antrankiai. Pasodinus G. K. į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, šis pradėjo agresyviai elgtis, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, spardyti automobilio laikino sulaikymo kamerą bei viduje esančią vaizdo stebėjimo kamerą. Išlipus bei asmeniui išreiškus garsų bei aiškų reikalavimą nustoti laužyti automobilio inventorių, šis dar stipriau pradėjo viską spardyti, todėl prieš asmenį dar kartą buvo panaudota spec. priemonė – dujos. Nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, paklausus asmens, ar tikrinsis neblaivumą, šis atsisakė. Kadangi bėgant iki asmens buvo pamestas vaizdo registratorius – kūno kamera (Body Cam), sulaikymas nenufilmuotas.

Iš 2024 m. spalio 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad vykdant pavedimą ikiteisminiame tyrime dėl liudytojų I. G. ir J. K. B. gyvenamųjų vietų nustatymo ir apklausos, POLIS II duomenų bazėje nustatyta, kad J. K. – B. 2024 m. gegužės 26 d. deklaravo, kad išvyksta gyventi į (duomenys neskelbtini), taip pat VSATIS duomenų bazėje matyti, kad ji išvyko iš Lietuvos 2024 m. rugpjūčio 18 d., skambinant jos telefonu, šis buvo išjungtas, kita J. K. B. buvimo vieta Lietuvoje nenustatyta. Nustatant I. G. gyvenamąją vietą ir skambinant telefonu, nustatyta, kad numeris yra nenaudojamas. Telefonu susisiekus su I. G. buvusia sugyventine D. V., ši nurodė, kad apie pusę metų su I. G. negyvena, jokių ryšių nepalaiko, jokio kontakto nežino. Bendraujant su įtariamuoju G. K., šis nurodė, kad I. G. buvimo vietos ar kontaktų nežino, galimai veda asocialų gyvenimo būdą (duomenys neskelbtini). Esant paminėtoms aplinkybėms, apklausti liudytojais J. K. – B. ir I. G. nepavyko, taip pat nenustatytos jų tikslios gyvenamosios vietos.

Iš 2024 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), atlikta įvykio vietos apžiūra. Užfiksuota, kad šalia pastato (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje, ant kelio, matyti pilkos spalvos lengvasis automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint minėto automobilio išorę, vizualiai matomų išorinių kėbulo sugadinimų nepastebėta. Daugiau įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų, pėdsakų nenustatyta. Įvykio vietoje vaizdo fiksavimo kamerų nepastebėta.

Iš 2024 m. kovo 22 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad R. K. sutikimu buvo apžiūrėtas jo kūnas, t. y. jo nurodytos vietos, kuriose jis patyrė sužalojimą. Ant apatinės lūpos matomas patinimas bei pakraujavimas. Ant priekinio viršutinio danties matomas nuskilimas. Ant kaklo srities matomas nubrozdinimas. R. K. daugiau kūno sužalojimų nenurodė. Daugiau matomų kūno sužalojimų neužfiksuota.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 618/2024(02) matyti, kad R. K. konstatuota kraujosruva, odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, dalinis danties nuskėlimas viršutiniame žandikaulyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku – 2024 m. kovo 22 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. K. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pagal BK 140 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos keturios alternatyvios veikos ir pakanka padaryti bent vieną iš jų tam, jog kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas R. Č. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Pats kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad 2024 m. kovo 22 d., naudojantis „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjų paslaugomis, sumušė pavežėją dėl per didelės kainos už kelionę. Patvirtino, kad visos pranešime apie įtarimą aplinkybės yra teisingos, sudavė pranešime apie įtarimą nurodytus smūgius, plačiau aplinkybių nurodyti negali, buvo neblaivus. kaltinamojo parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo R. K. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole nurodyta aplinkybes, iš kurių matyt, kad 2024 m. kovo 22 d. dirbant pavežėju „(duomenys neskelbtini)“, vežė 3 asmenis (2 vyrus ir 1 moterį), asmenis turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini), kelionės metu vyras Nr. 1 (kaip nustatyta vėliau – G. K.), trenkė vieną kartą kairės rankos alkūne į krūtinę, sustojus ir išlaipinus keleivius, vyras Nr. 1 vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį ir taip sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė sužalojimą, t. y. praskėlė apatinę lūpą ir nuskėlė viršutinio priekinio danties dalį. Tokios pačios įvykio aplinkybės užfiksuotos 2024 m. kovo 22 d. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo, kuriame nurodyta kad vyras Nr. 1, sudavęs nukentėjusiajam smūgius, yra kaltinamasis G. K..

Aplinkybę, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė sužalojimus, be nukentėjusiojo paaiškinimų, patvirtina 2024 m. kovo 22 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog ant R. K. apatinės lūpos matomas patinimas bei pakraujavimas, ant priekinio viršutinio danties matomas nuskilimas, ant kaklo srities matomas nubrozdinimas. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 618/2024(02) matyti, kad R. K. konstatuota kraujosruva, odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, dalinis danties nuskėlimas viršutiniame žandikaulyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku – 2024 m. kovo 22 d., jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą. Šių duomenų visuma įrodo, kad konstatuotus sužalojimus nukentėjusysis patyrė šioje byloje analizuojamo įvykio metu, dėl kaltinamojo veiksmų.

G. K. suvokė, kad jo veiksmai – fizinio smurto naudojimas, suduodant smūgius į įvairias kūno vietas, yra pavojinga veika, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajam gali būti sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir sutrikdyta sveikata, tokių padarinių sąmoningai siekė ir leido jiems atsirasti. Taigi nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad G. K. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad G. K. veikoje yra nustatyti visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Kaltinamasis G. K. suprato galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Nukentėjusysis R. K. apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu informuotas 2024 m. lapkričio 4 d.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis G. K. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu nusikaltimu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veiką padarė recidyvistas bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Iš byloje pateikto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad kaltinamasis G. K. anksčiau teistas, pažymėtina, kad kaltinamasis dėl BK 140 straipsnio atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų teistas net 6 kartus. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad kaltinamasis G. K. baustas 9 kartus (naudojimasis viešuoju transportu be bilieto; dviračio vairavimo, esant neblaiviam, atvejai; tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams; akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo, pažeidžiant nustatytą tvarką, atvejai; tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas; neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose ir kt.), sumokėta tik viena sąlyginai mažo dydžio (8 Eur) bauda. G. K. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje stebėtas nuo 2019 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 8 d. dėl (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 93TPK-873/2024 matyti, kad jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga), todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu pagrindo nėra. Iš Sodros išrašo matyti, kad G. K. yra nedirbantis, nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, tai yra viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirbantis, 9 kartus baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos, bauda neatitiks bausmės paskirties, numatytos BK 41 straipsnyje. Įvertinus tai, kad kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, yra teistas, įskaitant 6 kartus pagal BK 140 straipsnio atitinkamas dalis, jam skirtina arešto bausmė. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą skiriama nuo 15 iki 90 parų arešto. Įvertinus paminėta, kaltinamajam G. K. skirtina maksimalaus dydžio arešto bausmė. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam G. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.