- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-337-258/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-08944-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- V. F.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto penkto notarų biuro
- Kategorijos
- 21.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Ritos Kisielienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui V. F. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Vilniaus miesto penkto notarų biuro notarė V. T.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. M. prašė pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) mirusiosios L. T. 2009 m. balandžio mėn. 9 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Vilniaus m. 5-ojo notaro biuro notarės V. T., notarinio registro Nr. 4-1027. Nurodė, kad jos motinos sesuo, L. T., 2006 m. kovo 16 d. testamentu butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo palikusi ieškovei, nes jos su motina nuolat prižiūrėjo tetą, neturėjusią vaikų. Testamente buvo sąlyga - ji turėjo suteikti teisę atsakovui V. F. iki gyvos galvos gyventi jos paveldėtame bute. Be to, atsakovui 2008 m. lapkričio 26 testamentu L. T. paliko žemės sklypą su sodo pastatu ir garažą. L. T. 2008 metų vasarą sužinojo, kad serga nepagydoma onkologine liga, nuo 2008 metų žiemos gydytojai paskyrė tetai stipraus veikimo skausmą malšinančius vaistus. Neaiškiomis aplinkybėmis, 2009-04-09 teta sudarė naują testamentą, kuriuo visą savo turtą, koks jis bebūtų ir iš ko susidėtų, paliko atsakovui V. F. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini). Šis testamentas, kaip neatitinkantis tikrosios testatorės valios, naikintinas CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes testamento sudarymo metu dėl progresuojančios onkologinės ligos ir stiprių psichikos sistemą veikiančių vaistų vartojimo buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, be to, testatorė naują testamentą sudarė likus 28 dienom iki mirties. L. T. sveikatos būklė tiek iki naujojo testamento pasirašymo dienos, tiek naujojo testamento pasirašymo dieną bei iki pat mirties buvo bloga - ji prarasdavo atmintį, nesiorientavo aplinkoje, nepažindavo artimųjų. Atsakovas gyveno kartu su teta, iš pirmos santuokos jis turi du vaikus. V. F. labai domėjosi tetos turtu, ieškojo galimybių jį perimti. Sužinojęs apie tetos sudarytą testamentą jos naudai, buvo labai nepatenkintas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. F. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su velione L. T. pradėjo gyventi kartu šeimoje 1999 metais, (duomenys neskelbtini) susituokė Šv. J. B. p. koplyčioje. Gyveno kartu velionės bute (duomenys neskelbtini). Santuokoje gyvendami puikiai sutarė ir nuolat rūpindavosi vienas kitu. Kadangi velionė vaikų neturėjo, o jų amžius jau diktavo, kad laikui bėgant jiems bus reikalinga kito asmens pagalba, 2006-03-16, velionė sudarė testamentą velionės sesers dukrai - ieškovei, kuri žadėjo jiems senatvėje padėti. Apie tokį sprendimą buvo informuota ieškovė. 2008 m. vasarį žmonai buvo nustatyta onkologinė liga - vėžys. Jos sveikata prastėjo. Per tą laiką žmona įsitikino, kad iš ieškovės jokios pagalbos nesulauks ir ateityje kartu gyventi su ja bus neįmanoma. Ieškovės elgesys, tiek su jo žmona, tiek su juo, privertė žmoną pakeisti savo valią bei atšaukti anksčiau sudarytą testamentą ir sudaryti naują testamentą. Sužinojusi apie naujai sudarytą testamentą, ieškovė pradėjo grasinti ir terorizuoti ne tik sunkiai sergančią jo žmoną, jį, bet ir notarę. Jokių stiprių, psichinę sistemą veikiančių vaistų velionė nevartojo. Tiek testamento sudarymo dieną tiek po to, iki pat mirties žmona buvo sveiko proto ir normaliai su visais bendravo. Matydami tokį ieškovės įžūlų elgesį ir bijodami, kad ieškovė neįgyvendintų savo grasinimų, siekdami išvengti ginčų ir nesusipratimų su ieškove, (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Velionė testamentu pagrįstai ir aiškiai išreiškė valią palikti turtą jam, nes jis buvo jai artimiausias žmogus - jos vyras, kuris neapleido jos visą ligos laikotarpį iki pat mirties. Testamentas buvo sudarytas teisėtai, laikantis visų įstatymuose statymų reikalavimų, todėl nėra abejonių dėl jo galiojimo.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto penktojo notarų biuro notarė V. T. su ieškiniu nesutiko, prašė testatorės L. T. 2009-04-09 sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. 4-1027, pripažinti galiojančiu. Nurodė, kad testamento patvirtinimo metu testatorės L. T. elgesys, nepaisant to, kad testatorė sirgo sunkia onkologine liga, nekėlė jokių abejonių, kad ji nesupranta savo veiksmų ar negali jų valdyti. Testatorės L. T. valia buvo aiški ir suprantama - testatorė norėjo palikti visą savo turtą vieninteliam turėtam įstatyminiam įpėdiniui - savo sutuoktiniui, su kuriuo bendrą ūkį vedė nuo 1999 metų. Aplinkybė, kad testatorė fiziškai silpnai jautėsi, negalėjo įtakoti jos asmeninio apsisprendimo sudaryti testamento sutuoktinio naudai. Kad būtų aiškiau ir suprantamiau, testamentas buvo paaiškintas ir perskaitytas testatorei suprantama rusų kalba. Tai patvirtina įrašas testamente.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės V. M. atsakovui V. F. 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 42,96 Lt pašto išlaidų valstybei. Nurodė, kad teismui nepateikta jokių įrodymų, kad L. T. dėl savo psichinės būklės buvo įrašyta į kokio nors psichikos sveikatos centro įskaitą ir dėl to buvo stebima ar gydoma. Ieškovė neįrodė, kad tetos L. T. sveikatos būklė tiek iki naujojo testamento pasirašymo dienos, tiek naujojo testamento pasirašymo dieną bei iki pat mirties buvo bloga - ji prarasdavo atmintį, nesiorientavo aplinkoje, nepažindavo artimųjų. Ieškovė ne itin dažnai lankydavo savo tetą, todėl jos paaiškinimus apie tetos sveikatos būklę teismas vertintino kritiškai. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad neturi medicininio išsilavinimo ir apie mediciną nieko neišmano, nežinojo kokie vaistai buvo išrašomi tetai susirgus ir kokius ji vartojo. Atmesdamas ieškovės argumentus dėl tokios L. T. būsenos, kad ginčijamo testamento sudarymo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, teismas rėmėsi liudytojos N. N., dirbančios VšĮ „Lazdynų poliklinika“ gydytoja, kurios paciente nuo 1998 m. iki mirties buvo L. T., parodymais, jog L. T. buvo skiriami skausmą malšinantys vaistai, tačiau tie vaistai žmogaus psichikos neveikia, be to, šių skausmą malšinančių vaistų dozės buvo mažos, trečiojo asmens paaiškinimais, kad L. T. savo valia, be jokios prievartos jos akivaizdoje pasirašė testamentą, buvo pilno proto, sąmoninga, gerai orientavosi aplinkoje, jokių abejonių dėl L. T. būklės jai nekilo, kitų liudytojų J. R., F. R., S. M., T. L., D. M. ir N. J. parodymais. Teismo vertinimu aplinkybė dėl sunkiai atpažįstamo testatorės parašo gali būti paaiškinta bendru L. T. silpnumu, kuris dar nepatvirtina aplinkybės, jog ji nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė V. M. prašė pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) mirusios L. T. 2009-04-09 sudarytą testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto penktotojo notaro biuro notarės V. T.; skirti teismo psichiatrinę ekspertizę dėl testatorės L. T., mirusios (duomenys neskelbtini) psichinės būklės testamento sudarymo metu – 2009-04-09; pavesti atlikti ekspertizę Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos; pavesti ekspertams įvertinti mirusiosios L. T. gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti 2009-04-09 testamento sudarymo metu; ekspertizės darymui išreikalauti iš VšĮ Vilkpėdės ligoninės L. T. ligos istoriją. Apeliantė pakartotinai nurodė, jog L. T. dėl progresuojančios onkologinės ligos ir vaistų vartojimo nuo 2009 metų vasario mėnesio buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, atkreipė dėmesį, kad testatorė testamentą sudarė likus 28 dienoms iki mirties. Teismas netenkino ieškovės prašymo skirti ekspertizę, nors apeliantė būtent tokiu būdu siekė pateikti įrodymą apie testatorės psichinę būseną testamento sudarymo metu. Spręsdamas dėl testatorės gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę išimtinai pagal atsakovo aplinkos žmonių parodymus, teismas pažeidė ieškovės teisę teikti įrodymus. Tokie atsakovo veiksmai pažeidė asmenų lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, asmens teisę į teisingą ir nešališką teismą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. F. prašė atmesti apeliantės V. M. apeliacinį skundą, t.y. atmesti: reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimą, reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2009-04-09 T. sudarytą testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto penktojo notaro biuro notarės V. T., prašymą skirti teismo psichiatrinę ekspertizę dėl testatorės L. T., mirusios (duomenys neskelbtini), psichiatrinės būklės testamento sudarymo metu – 2009-04-09. Teismo išvadą, kad L. T. buvo adekvati iki pat mirties, paneigiančių objektyvių įrodymų ar kitų objektyvių duomenų, ieškovė nepateikė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L. T., pasirašydama 2009-04-09 testamentą, suvokė savo veiksmus, jų pasekmes bei galėjo savo veiksmus kontroliuoti, t.y. L. T. buvo pilnai veiksnus žmogus. Aplinkybė, kad ji dėl sunkios ligos ji fiziškai silpnai jautėsi, neturi reikšmės jos asmeniniam apsisprendimui bei valios išreiškimui sudaryti skundžiamą testamentą. Skundžiamas testamentas atitinka norminiuose teisės aktuose sandoriams keliamus reikalavimus dėl testatoriaus veiksnumo, jo valios tikrumo, turinio teisėtumo, testamento formos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės teta, jos motinos sesuo, L. T., mirusi(duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio 9 d. sudarė testamentą ( notarinio reg. Nr. 4-1027), kuriuo po savo mirties visą jai priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, o taip pat savo turtines bei neturtines teises, paliko savo sutuoktiniui V. F. (t.1, b.l. 45). Šiuo testamentu buvo pakeista L. T. valia dėl jos turto palikimo, įtvirtinta ankstesniame 2006 m. kovo 16 d. testamente, kuriuo ji butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo palikusi ieškovei V. M. (t.1, b.l. 11). Ieškovė ginčija velionės L. T. 2009-04-09 testamentą, kaip sudarytą nesupratus testamento turinio, reikšmės ir jo sudarymo pasekmių.
CK 5.15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Pagal CK 1.89 straipsnį gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį fizinis asmuo sudarė nors ir būdamas juridiškai veiksnus - nesant galiojančio teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksniu - bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų. Ji, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neturi teismui iš anksto nustatytos galios, nėra privaloma ir vertinama laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-253/2010; 2009 m. sausio 27 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-54/2009). Taigi teismas ją turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 str.).
Teisėjų kolegija tenkino apeliantės prašymą ir 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi paskyrė pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę L. T. psichinei būklei nustatyti. Šios ekspertizės aktas yra pateiktas į bylą, tačiau ekspertizę atlikusi teismo psichiatrė V. M. pateikė atsakymą, kad nėra galimybės duoti kategorišką ekspertinę išvadą. Galima duoti prielaidinę išvadą apie tai, kad L. T. testamento surašymo metu (2009-04-09) tikėtinai buvo tokios psichinės būklės, dėl kurios negalėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo pilnai suvokti sudaromo juridinio sandorio esmės ir numatyti galimų jo pasekmių, t.y. jai pasireiškė nepatikslintas psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos. Taigi ekspertizės aktas nepatvirtina, kad L. T. 2009-04-09, t.y. ginčo testamento pasirašymo dieną, turėjo psichikos sveikatos sutrikimų. Ekspertės išvada dėl L. T. nesugebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti yra tikėtina, kaip nurodė ekspertė, prielaidinė, išvada apie velionės psichinę būklę paremta ne tiek jos pačios būsena, kiek įprastu lėtinės smegenų išemijos, progresuojančio onkologinio susirgimo poveikiu jos psichinei būsenai. Ekspertė pripažino, kad ginčo testamento surašymo laikotarpiu velionė nebuvo konsultuota psichiatro, nėra jos pilno psichinės būsenos ištyrimo ir aprašymo, todėl nėra galimybės padaryti išvadą, ar L. T. buvo pilnai teisingai orientuota ir galėjo pilnai teisingai suvokti savo veiksmų reikšmę. Nors velionei buvo skiriami skausmą malšinantys narkotiniai analgetikai, tačiau jokių žymų apie šių vaistų poveikį L. T. psichinei būklei nėra. Priešingai, iš šeimos gydytojos įrašų teismo medicinos ekspertė nustatė, kad nepaisant bendro L. T. silpnumo, nuovargio, galvos skausmo, ji kalba lėtai, bet aiškiai, orientuota aplinkoje. 2010-12-20 teismo posėdžio metu apklausta velionės gydytoja N. N. patvirtino, kad L. T. iki pat mirties buvo orientuota, adekvati ir sveiko proto, teigė, jog jai išrašyti vaistai psichikos neveikė (t.1, b.l. 117-118).
Ieškovės teiginius dėl tokios L. T. būklės, kuriai esant ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir valdyti, paneigia ir kitų liudytojų, kurie ją matė, bendravo prieš mirtį, parodymai, t.y. velionės kaimynės, kuri yra medikė –felčerė, N. J. paaiškinimai, šeimos draugų V. K., S, M. parodymai (t.1, b.l. 119-120), ginčo testamentą tvirtinusios notarės V. T. paaiškinimai (t.1, b.l. 130-131).
Esminę reikšmę sprendžiant dėl L. T. psichinės būklės ginčo testamento sudarymo metu turi tai, ar ji sąmoningai ir išreikšdama savo tikrąją valią pakeitė ankstesnį 2006-03-16 testamentą, kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo palikusi ieškovei V. M.. Taigi svarbu įvertinti tai, ar egzistavo objektyvios aplinkybės, sudariusios sąlygos tokiam ieškovės valios pasikeitimui. Ieškovė nurodo, kad L. T. testamentą pakeitė dėl to, kad nebuvo pakankamai sąmoninga, o byloje esantys atsakovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai rodo, kad esant blogai fizinei būklei tiek testamento sudarymo metu, tiek ypač prieš mirtį, L. T. buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, rūpestis, o tai, ko nepaneigė ir pati apeliantė, daugiausiai atliko velionės vyras atsakovas V. F. Ieškovė nurodė, jog ir pati serga, todėl tetos dažnai lankyti negalėjo (t.1, b.l. 147). Tiek atsakovo paaiškinimai, tiek liudytojų D. M., J. J., T. L., V. K., S. M. parodymai tvirtina, jog su velione paprastai matė būtent jos vyrą, jie itin gerai sutarė ir draugiškai gyveno, o su ieškove santykiai nebuvo geri, velionė skundėsi, kad giminės jos nelanko, po pranešimo jai apie testamento pakeitimą, su ieškove įvyko konfliktas. Minėtų liudytojų parodymai tvirtina, kad velionė jautė spaudimą iš ieškovės dėl ginčo buto jai palikimo, dėl to išgyveno (t. 1, b.l. 118-121). Taigi darytina išvada, kad egzistavo objektyvios aplinkybės L. T. pakeisti testamentą vyro naudai ir labiau tikėtina, kad poveikį jos valiai dėl buto palikimo testamentu jai darė ieškovė, o ne jos vyras. Atsižvelgiant į nuolatinį atsakovo rūpinimąsi savo žmona, gerus jų tarpusavio santykius, ir priešingai, įtemptą bendravimą su ieškove, velionės nuogąstavimus dėl vyro ateities po jos mirties dėl jos giminių, ieškovės reakcijos ir konflikto, leidžia daryti išvadą, kad ginčo testamento pakeitimas buvo sąlygotas ne L. T. valios trūkumų, o objektyviai susiklosčiusių aplinkybių. Šios išvados nepaneigia ir ieškovės iniciatyva apklaustos liudytojos F. R. bei J. R. Pastaroji moteris yra ieškovės sesuo, todėl yra suinteresuota 2009-04-09 testamento nuginčijimu. Be to, jos parodymuose neužsimenama apie sutrikusią sesers orientaciją, nesugebėjimą suvokti savo veiksmų ar kitus bendravimo elgsenos sutrikimus. Priešingai, ji nurodė, kad balandžio pradžioje, t.y. ginčo testamento sudarymo metu, velionė bendravo, kalbėjo apie testamentą, t.y. aiškiai reiškė savo mintis (t.1, b.l. 145). Iš F. R. parodymų jokių išvadų apie L. T. psichinę būklę daryti negalima, nes ji tenurodė, kad mėnesį ar du prieš L. T. mirtį velionė buvo silpna, gulėjo lovoje, paimdamas pensiją už ją pasirašė jos vyras (t.1, b.l. 145). Fizinis silpnumas, gulėjimas lovoje visiškai nėra aplinkybės, leidžiančios spręsti apie asmens nesugebėjimą suvokti savo veiksmų ir juos valdyti, o aukščiau išdėstyti F. R. parodymai, kaip ir kitų liudytojų paaiškinimai, papildomai pagrindžia aplinkybę, kad sergančią velionę slaugė ir nuolat ja rūpinosi būtent atsakovas.
Teisėjų kolegija išanalizavusi bylos medžiagą ir įvertinusi byloje pateiktus įrodymus daro išvadą, kad ginčijamas testamentas buvo sudarytas tinkamai, be velionės valios trūkumų. Byloje nenustatyta, kad testatorė buvo tokios būklės, kad nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Konstatuotina, jog labiau tikėtina, jog ji suprato testamento reikšmę ir jo turinį, todėl nėra pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad testatoriaus valia kaip reiškinys yra labai sudėtinga ir individuali, ją gali sąlygoti, suformuoti ir netgi nulemti įvairiausi testatoriaus būsenos aspektai. Kad ir kokia ji būtų nepalanki kitiems asmenims, ją privalu gerbti, kaip apskritai asmens - testatoriaus - atminimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, palikėja L. T., testamentu palikdama palikimą testamente atsakovui, įgyvendino savo teisę palikti turtą savo nuožiūra (CK 5.19 str.). Tokia testatorės valia, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes (CPK 185 straipsnis) ir taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. p., 331 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.