Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. J. 2016 m. balandžio 1 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, pateikdamas (duomenys neskelbtini) savo vardu parašytą ir pasirašytą pareiškimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio, 300 straipsnio padarymo, kurio pagrindu 2016 m. balandžio 8 d., būdamas supažindintas ir pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2016 m. balandžio 8 d. nuo 9.46 val. iki 10.26 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose F. Martišiaus g. 1, Prienuose, apklausiamas liudytoju pagal medžiagą (duomenys neskelbtini) davė melagingus parodymus teigdamas, kad jo dukra R. J. suklastojo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, kurios pagrindu neteisėtai pasisavino jam priklausantį žirgą (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pats šios dovanojimo sutarties nepasirašė, dėl ko Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. melagingai įskundė policijos įstaigai nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką ir taip pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) notariniu sandoriu, kai dar pasitikėjo dukra, padovanojo R. J. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Iki to laiko R. J. sodyboje negyveno, nes mokėsi. Parodė, kad 2015 m. jis gyveno minėtoje sodyboje kartu su dukra. 2016 m. sausio 5 - 6 dienomis R. J. išsikraustė iš namų, išsivežė 2 savo arklius į Harmonizavimo parką, kur juos laikė, o žirgą (duomenys neskelbtini) paliko sodyboje. Iki 2016 m. vasario 14 d. žirgu nesirūpino. Vasario 14 d. apie 12.00 val. atvažiavo R. J., jos motina J., A. M. ir norėjo išvyti jį iš sodybos. Liepė jam išsivežti žirgus, tik palikti (duomenys neskelbtini), sakė, kad žirgas priklauso jai, be to, jis dar už arklių laikymą turėtų susimokėti. Tuo metu, neskaitant žirgo (duomenys neskelbtini), jis turėjo dar 6-7 žirgus. Tą kart jis nesutiko išsikelti, todėl iškvietė policiją. Policija atvažiavo, pamatė, kad konfliktas, sakė išvažiuoti. Jis rodė policininkams dokumentą, kad žirgas turi kilmę ir, kad jis yra savininkas, bet R. J. tą pažymėjimą paėmė būnant policijai. Kitą dieną atvažiavo R. J. su A. M., sakė jam išsikraustyti, sakė, kad žirgas (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Iš sodybos jis išvažiavo vasario 16 d. pasiėmęs būtiniausius daiktus, žirgus išsivežė jau po vasario 16 d. Žirgas (duomenys neskelbtini) liko sodyboje. Jis asmeniškai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) žirgų asociaciją pas R. J. išsiaiškinti, kokiu pagrindu žirgas priklauso R. J. J. jam elektoriniu paštu atsiuntė dovanojimo sutartį, kuri rašyta ne jo vardu, parašas irgi ne jo. R. J. užsiima žirgų apskaita, ji priklauso (duomenys neskelbtini) asociacijai, atsakinga už žirgų veislininkystę. Parodė, kad ji, kuomet reikėdavo apžiūrėti kumeliukus tame krašte, atvažiuodavo ir į jų namus pažiūrėti kumeliukų. Ji apžiūri kumeliuką, užpildo dokumentą, įveda į apskaitą. Neatsimena ar tą dieną, kai buvo surašyta dovanojimo sutartis, R. J. buvo atvažiavusi. Negali pasakyti ar kada nors vienu metu namuose buvo jis, R. J. ir jo dukra R. J.. Kovo mėnesį jis kreipėsi į advokatę G., tikslu išsiaiškinti dėl jam priklausančios mašinos, kurią paėmė ir neatidavė J., kad panaikinti sodybos dovanojimo sutartį ir dėl žirgo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties. Jis advokatei paaiškino, kad parašas ant žirgo dovanojimo sutarties ne jo parašytas, sutartis irgi ne jo rašyta. Iškviestas į komisariatą pats asmeniškai parašė pareiškimą pas tyrėją I., kad darytų parašo tikrumo patikrinimą. Pirmos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad parašas ne jo. Net raštas ant dovanojimo sutarties yra ne jo. Neatsimena, kad būtų su dukra taręsis bei rašęsis dėl šio žirgo (duomenys neskelbtini) dovanojimo. Visus pareiškimus rašė advokatė, taip pat ir 2016 m. kovo 29 d. pareiškimą apie žirgą (duomenys neskelbtini), kurį jis pats pasirašė. Kreipėsi į policijos komisariatą tikslu išsiaiškinti kas padirbinėjo parašus ir surašė sutartį. Žinojo, kad už melagingus pranešimus gresia atsakomybė, nes pats dirba šioje sistemoje. Neprašė, kad J. būtų iškelta baudžiamoji byla. Parodė, kad 80 procentų gali pasakyti, kad sutartis rašyta R. J. rašysena, bet nežino kas parašą pasirašė. Parodė, kad 2015 m. gegužės 1 d. dovanojimo sutartis buvo surašyta metais anksčiau nei, kad buvo kilęs konfliktas tarp jo ir dukros. Sutarties surašymo vieta (duomenys neskelbtini). Jis nedovanotų dukrai žirgo, nes jau pasimokė padovanodamas sodybą, iš kurios jį vijo visokiais žodžiais ir paleisdavo kumščius. Po to dar paaiškėjo, kad R. J. dar vieną žirgą be jo žinios buvo užsiregistravusi savo vardu. Žirgas (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas, turėjo kilmės pažymėjimą. Nebuvo kalbos apie žirgo (duomenys neskelbtini) padovanojimą. Niekam jis nėra padovanojęs žirgų, tik J. žodine sutartimi kitą (duomenys neskelbtini) žirgą buvo padovanojęs. Prieš tai nebuvo matęs ir žinojęs apie žirgo dovanojimo sutartį iki tol, kol jos neatsiuntė R. J., ne jo rašysena ant tos sutarties, negali pasakyti kieno rašyta. Teigia, jog nežino kada buvo išduotas žirgui (duomenys neskelbtini) pasas, kuris reikalingas tam, kad žirgas galėtų dalyvauti jojimo federacijos rengiamose varžybose. Žino, kad reikia susimokėti skolas ir tada išduoda pasą. Paaiškino, kad oficialiose varžybose neleistų dalyvauti neskiepytam žirgui, į pasą sudedami apie tai spaudai. Dukros santykiai su juo pašlijo nuo tada, kai jos gyvenime atsirado M., nuo 2015 m. spalio ar lapkričio mėnesio. Policijai jis pateikė (duomenys neskelbtini) raštą, kad iki dovanojimo sutarties žirgas (duomenys neskelbtini) priklausė jam. Prašė policijoje išsiaiškinti, kas parašė dovanojimo sutartį. Buvo įspėtas už melagingą pranešimą. Jis tik norėjo išsiaiškinti kas parašą padėjo. Rašė skundus dėl to, kad pirma ekspertizė nustatė, kad parašas ne jo, o antrą kartą, kad parašas jo. Ir šiai dienai teigia, kad parašas ant dovanojimo sutarties yra ne jo. Žino atsakomybę už melagingą pranešimą. Nežinojo, kad jo dukrai buvo pareikštas įtarimas. Tik sužinojo kai gavo nutarimą, kad jis kaltinamas, o dukrai nutrauktas tyrimas. Nori, kad jam grąžintų žirgą ir jis atsiima kaltinimus. Kaltinamasis, atsakydamas į klausimus dėl (duomenys neskelbtini) surašyto sertifikato, kuriuo žirgą (duomenys neskelbtini) perrašė V. S. vardu, parodė, jog, jeigu nebūtų laikęs minėto žirgo savo nuosavybėje, jeigu būtų jį kažkam padovanojęs, antrą kartą nebūtų jo dovanojęs ar perrašęs.

Nukentėjusioji R. J. paaiškino, kad R. J. iš anksto prieš savaitę su R. J. buvo sutaręs, kad 2015 m. gegužės 1 d. bus namuose, J. atvažiuos dėl kumeliukų sužymėjimo. Parodė, kad gegužės 1 d. skambino tėvas J., ją pasitiko, nes ši nerado kelio. R. J. atvažiavo apie 12.00 val. Sužymėjus kumelę, trise ėjo gerti kavos, arbatos. Iš viso R. J. užtruko apie 30-40 minučių. Kad padovanoti žirgą jai pasiūlė pats R. J. kalbėdamas su R. J.. Iš jos nebuvo tokio pasiūlymo ar reikalavimo tėvui nebuvo. Pats R. J. inicijavo pokalbį apie paso žirgui (duomenys neskelbtini) padarymą. Sakė, kad jai padovanos žirgą, todėl nereikės mokėti mokesčių. Jis taip nutarė pasitaręs su R. J., kuri taip pat sėdėjo prie stalo. R. J. sakė jai surašyti sutarties tekstą, nes neturi akinių, o jis tik prasirašys. Ji, nieko neįtardama, surašė datą, vardus, pavardes, J. vardą, pavardę, jis pats tik padėjo parašą. Tėtis sakė, kad jo akiniai sulūžę, todėl jis tik padės parašą. Ji dar paklausė, ar reikia sutartį atspausdinti, tačiau R. J. atsakė, kad nebūtina. Sutartis buvo rašoma mėlynos spalvos „Shnaider“ firmos rašikliu, lapas buvo paimtas iš bloknoto. Neatsimena, kuris padavė sutartį J. J. paskutinis rankose laikė sutartį, todėl logiška, kad jis padavė sutartį. Nukentėjusioji teigia, kad neįmanoma nematyti kaip pasirašinėjo sutartį. Tuo metu, kai pasirašinėjo sutartį, J. sėdėjo kitoje stalo pusėje. Ji pati sėdėjo ant taburetės, tėtis iš dešinės ant taburetės, o J. sėdėjo prieš tėtį, 40 cm atstumu nuo tėčio. Tėtis turėjo perskaityti sutartį, buvo blaivus. J. sutartį pasiėmė ir išsivežė. Sakė tėtis, kad sulūžę jo akiniai, kad ji tekstą rašytų. Vardus, pavardes, asmens kodus, tekstą surašė ji, o parašą ties jo rekvizitais parašė pats tėtis. Parodė, kad tuo metu žirgui (duomenys neskelbtini) reikėjo paso, nes be jo negalėjo dalyvauti varžybose. Ji domėjosi kaip išsiimti žirgui pasą. J. teigė, kad deklaruos žirgo duomenis per savaitę, šie pereis per sistemą, liepė po savaitės paskambinti (duomenys neskelbtini) asociacijos prezidentui V. G.. Šis paštu jai atsiuntė duomenis kaip užpildyti paraišką. Ji pervedė mokėjimą už žirgo pasą ir jį gavo. Pasikeitus žirgo savininkui už pasą ji sumokėjo dviguba kaina, asociacijos nariams pasas kainuoja pigiau. Neįmanoma, kad R. J. nematė žirgo paso, nežinojo žirgo priklausomybės, nes varžybų metu skelbiama kas yra žirgo savininkas, tuo tarpu 2015 m. tiek ji pati, tiek ir R. J. su žirgu (duomenys neskelbtini) dalyvavo varžybose. Registruojamas žirgas, jo priklausomybė, nurodoma, kas yra raitelis. Žirgui (duomenys neskelbtini) 2015 m. suėjo 4 metai. Nežino dėl ko iki to laiko tėvo buvo nesutvarkytas žirgo pasas, nes žirgams nuo 6 mėnesių reikia turėti pasą, be to žirgus reikia skiepyti, be skiepų nevalia dalyvauti varžybose, imami kraujo tyrimai, visa tai pažymima pase. Be to, paaiškino, kad sodyboje stalčiuje rado (duomenys neskelbtini) surašytą sertifikatą su J. ir S. parašais, kad žirgas (duomenys neskelbtini) perrašytas V. S..

Parodė, kad jų šeimos verslas buvo žirgai, kaimo turizmas, anksčiau puoselėjo abu sodybą. Tam buvo skiriami abiejų finansai ir iš esmės žirgo perrašymas jos vardu nieko nekeitė, tėtis sakydavo, kad žirgą (duomenys neskelbtini) augina tam, kad ji galėtų sportuoti ir parodyti rezultatus. Tuo metu buvo gydytoja rezidentė, prižiūrėdavo žirgus grįžusi po darbo, valydavo gardus, startuodavo varžybose, sunkiai dirbo kaime, gaunamas lėšas, kadangi tėčio padėtis buvo prastesnė, skyrė, žirgų išlaikymui, priimdavo turistus. 2012 m. sodybą jai padovanojo abu tėvai su uzufrukto teise. Tėvas turi uzufrukto teisę sodyboje gyventi iki mirties. Santykiai su tėčiu pablogėjo kai 2016 m. sausį išsiskyrė jos tėvai, o po 3-4 mėnesių pavasarį tėtis susituokė su Z.. 2016 m. sausį išvažiavo iš šių namų, nuomojosi butą, gardus. Išsivežė du žirgus, kurių vienas buvo jos, kitas – brolio vardu registruotas. Žirgas (duomenys neskelbtini) liko pas tėvą, nes šis jai tada neatidavė žirgo. Žirgas (duomenys neskelbtini) buvo jos brolio, kuris buvo sporto klubo prezidentas, o išvykdamas į užsienį tėčiui paliko tuščių lapų, ko pasėkoje tėvas pasirašęs už brolį šį žirgą pardavė V..

Prašo priteisti 5000,00 Eur turtinės ir 1453,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Jai, kaip įtariamajai, buvo paskirta kardomoji priemonė. Tuo metu buvo rezidentūroje, sirgo, negalėjo praleisti daugiau kaip 10-15 procentų paskaitų, nes neprileistų prie egzaminų. Nukentėjo mediko darbas, bendravimas su pacientais. Galima rizika, kad turės teistumą, todėl kaip medikas nerastų darbo valstybinėse įstaigose, be to, negalėtų išvykti dirbti į užsienį, nes tam reikalauja policijos pažymos apie baustumus. Be to, R. J. 2016 m. ją buvo padavęs į teismą už savavaldžiavimą, V. J. bylinėjosi dėl daiktų atsiėmimo iš sodybos. Tuo metu ji turėjo daryti baigiamąjį mokslinį darbą, reikėjo finansų advokatams, patarėjams, dėl ko dirbo papildomai. Kai paskyrė kardomąsias priemones, negalėjo pasiimti paskolos, negalėjo normaliai bendrauti su pacientais, jaudinosi dėl savo ateities. Parodė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. žirgas jos iniciatyva buvo pervežtas į (duomenys neskelbtini) kaime esantį (duomenys neskelbtini). Turtinę žalą kildina ir dėl būtinybės pervežti žirgą į kitą žirgyną, kur jam nekiltų grėsmė. 2016 m. gruodžio mėnesį buvo priimtas nutarimas grąžinti žirgą teisėtam savininkui R. J..

Liudytoja R. J. J. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) zootechnike ir pagal individualią veiklą (duomenys neskelbtini) asociacijoje administruoja šios veiklą. Parodė, kad ji pažįsta ir J., ir J.. Buvo gegužės 1 d., važiavo į Vilnių pas mamą. Užvažiavo pas J., nes jie turėjo du kumeliukus, kuriuos norėjo čipuoti. Atvykimo datą buvo iš anksto suderinę. Jai reikėjo įvertinti kelias kumeles. Jas įvertinus paprašė sučipuoti žirgą (duomenys neskelbtini), surašė formą. Žirgas (duomenys neskelbtini) buvo gal 2-4 metų, tačiau neturėjo paso. Užėjo vidun į namus. Buvo R. J. ir R. J.. R. sakė, kad reikia padaryti pasą. Sakė, kad žirgas registruotas (duomenys neskelbtini) asociacijoje, kad yra skolos, nes jis nesumokėjęs nario mokesčio. R. yra jų asociacijos narys. Pagal dokumentus žirgo (duomenys neskelbtini) savininkas buvo R.. Ji pasiūlė R. perrašyti žirgą dukrai, o kai turės pinigų, sumokės skolą, dukra pasiims pasą, nes ji ne (duomenys neskelbtini) asociacijos narė. Jiems tiko jos išsakytas pasiūlymas. Nebuvo jokio prieštaravimo tarp jų, visi sėdėjo kambaryje pirmame aukšte. Ji gėrė arbatą, o jie pasirašė sutartį. Liudytoja nematė kas rašė ir pasirašė sutarties tekstą, nes gėrė arbatą, žiūrinėjo gražią gėlę vazone, kuri buvo ant stalo. Ji jiems pasakė, kad pakeis žirgą R. vardu. Patvirtino, kad jiedu surašė dovanojimo aktą, o kas pasirašė ir kaip pasirašė, ji nematė. Paaiškino, kad sutarties tekstą surašė bloknoto lape. Neatsimena kuris jai padavė surašytą lapą, vienu egzemplioriumi surašė sutartį. Sutarties notarinės formos jai nereikėjo. Kadangi tai buvo artimi žmonės jai jokių abejonių dėl jų tarpusavio susitarimo nekilo. Abu žmonės buvo blaivūs, suvokiantys dovanojimo sutarties esmę. Lyg tai R. atsinešė bloknotą galimai iš antro namo aukšto, negali tiksliai pasakyti. Pasikalbėdami galvojo sutarties rašymo tekstą. Atrodo, kad R. rašė tekstą, jie visi trys tarpusavyje kalbėjo. Nematė, kas pasirašė lape, nes žiūrėjo į gėlę, kuri kvepėjo kaip alyva. Liudytoja pasiėmė sutartį, kai jau buvo sutartyje abu parašai ir įsidėjo pas save į bylą. Paaiškino, kad sutartį rašė kokias 4-5 minutes, visi šalia buvo kai rašė sutartį. Kitą darbo dieną ji sutvarkė bazėje, kad žirgo savininkas yra R. ir ji kreipėsi į asociaciją, gavo pasą, sumokėjo mokesčius. Ji pati duomenų bazėje pakeitė savininką pagal jų abiejų išreikštą valią. R. nebūtų reikėję mokėti nario mokesčio, nes ji nėra (duomenys neskelbtini) asociacijos narys, reikėjo sumokėti tik paso pagaminimo mokestį, kuris yra nelengvatinis mokestis, kadangi ne asociacijos narys. Parodė, kad pasą siunčia tam, kas už jį sumoka. Pasas būna nusiųstas į asociaciją, sumoki papildomą mokestį ir viskas. R. buvo nesumokėjęs nario mokesčio. Kad būtų paprasčiau taip darė, nes gal tuo metu jam buvo finansiškai sunku. Paaiškino, kad žirgo negalima transportuoti be paso. Žirgo pase rašomas jo savininkas. Jei savininkas keičiasi, jis kreipiasi į asociaciją.

Liudytoja R. I. paaiškino, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja. Žino tik duomenis, susijusius su ikiteisminiu tyrimu, nes nuo pradžių atlikinėjo tyrimą, po to kita tyrėja užbaigė. 2016 m. balandžio mėnesį komisariate buvo gautas R. J. pareiškimas, kad R. J. jam nežinant iš sodybos išsivežė žirgą (duomenys neskelbtini) ir, kad buvo suklastota dovanojimo sutartis, kurios pagrindu ji išsivežė žirgą. Jis aiškino, kad suklastotą sutarties kopiją gavo iš (duomenys neskelbtini) asociacijos. Apklausė R. J. liudytoju, prieš tai įspėjo, kad melagingas parodymų davimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Jis kategoriškai nurodė, kad sutartį suklastojo R. J.. Ji kelis kartus pakartojo, kad parodymai turi būti duodami atsakingai, tačiau jis tvirtino, kad R. J. suklastojo sutartį. Ji įžvelgė nusikalstamos veikos požymius – dokumentų klastojimą, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo. Nustačius, kad panaudojus suklastotą dokumentą, galimai buvo užvaldytas turtas, R. J. buvo pareikštas įtarimas dėl dviejų veikų – dėl dokumento suklastojimo ir sukčiavimo panaudojus tą dokumentą. Atliko R. J. apklausą, R. J. apklausą įtariamąja. R. J. teigė, kad dovanojimo sutartis tikra, neneigė surašiusi sutarties tekstą, kad pasirašant sutartį dalyvavo R. J., tačiau teigė, kad sutartį pasirašė pats R. J.. Trečiąjį asmenį– J. apklausė ji pati. J. buvo sakiusi, kad atvyko pas J. darbo reikalais sutvarkyti su žirgais susijusius reikalus. Buvo R. J. ir R. J.. Parodė, kad kambaryje buvo surašyta sutartis, vyko diskusija tarp J. ir J. kaip rašyti tekstą. Sutartį rašė ant bloknoto lapo. Visi sėdėjo prie stalo. J. sakė, kad ji tyrinėjo gėlę, esančią ant stalo, ir nematė kas padėjo parašą po sutartimi. R. J. neigė, kad buvo surašyta dovanojimo sutartis ir, kad su R. J. buvo kalbėta apie žirgo dovanojamą jai. R. J. teigė, kad pasigedo sodyboje žirgo (duomenys neskelbtini), kuris buvo jo nuosavybėje, kurį be jo leidimo išvežė J.. Pareiškimą gavo balandį, o minėjo, kad žirgas be leidimo išvežtas buvo vasario mėnesį. Paskyrė specialistams užduotį dėl parašo tyrimo. Tyrimai buvo du, kurių vieną – paskyrė ji, o kitą – ne ji. Buvo eksperimentiniai tyrimai, J. pats rašėsi ant lapo pavyzdžius, taip pat buvo pateikiami specialistui procesiniai dokumentai, pareiškimai. Ji asmeniškai neaptarinėjo su kita tyrėja, dėl kokių priežasčių buvo paskirtas antras tyrimas. Iš pirminių duomenų nebuvo pagrindo abejoti tuo metu nukentėjusiojo R. J. parodymais, dėl ko buvo pagrindas pareikšti pirminį įtarimą R. J.. J. įvardijo, kad J. suklastojo dokumentus. J. suprato, kad gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už melagingą pranešimą, vis kartojo, kad dirba šioje srityje. Kadangi policijoje jau buvo gautas pareiškimas apie nusikalstamą veiką, kurios padarymu įvardinta R. J., įspėjimo dėl melagingo pranešimą apie nusikalstamą veiką kaltinamasis nepasirašė, R. J. pasirašė dėl melagingų parodymų davimo

Liudytoja V. J. paaiškino, kad 2016 m. gegužės 20 d. susituokė su R. J., artimai bendravo nuo 2015 m. rudens. R. sodyboje gyveno vienas, jo dukra R. tuo metu buvo išvažiavusi, dirbo ir atlikinėjo praktiką. Ji pati sodyboje būdavo kai R. dirbdavo dieninėmis pamainomis. Jai R. J. neminėjo apie dovanojimo sutartį. Kai ji apsigyveno sodyboje, žirgas (duomenys neskelbtini) buvo tenai, su juo buvo jojama, dirbama, jis buvo ruošiamas varžyboms. R. J. paprašė apleisti sodybą, kai jau negyveno sodyboje žirgas (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas iš sodybos. Nuostabą sukėlė tai, kad nebuvo aptarta žirgą dovanoti dukrai. To pasėkoje buvo kreiptasi į advokatę G., kad padėtų išsiaiškinti. Esminis kivirčas R. J. su dukra R. R. jai padovanotas dukros mėgstamas žirgas (duomenys neskelbtini). Tai sukėlė didžiulį konfliktą, tai buvo 2016 m. vasario 14-15 d. Paaiškino, kad R. J. nebuvo žadėjęs žirgą (duomenys neskelbtini) padovanoti jai, abejoja dėl žirgo (duomenys neskelbtini) išduoto sertifikato jos, t. y. V. J., vardu.

Specialistas V. M., turintis 29 metų darbo stažą šioje srityje, atlikęs parašo tikrumo tyrimą, apklaustas teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad dauguma žmonių turi du parašus – vieną trumpesnį parašo variantą, kitą – ilgesnį. Tie parašai skiriasi tik transkripcija, tai yra sudedamosiomis dalimis. Nesiskiria išlavinimas, atlikimo tempas, nuolinkis parašo.

Pateikti J. rašysenos pavyzdžiai prie tiriamojo dokumento pirminėje išvadoje buvo eksperimentiniai. Su eksperimentiniais pavyzdžiais galima tikėtis, kad žmogus kraipys pavyzdžius. Buvo pateikti sąlyginai laisvieji pavyzdžiai, proceso dokumentai ir keli lapai laisvųjų pavyzdžių, nesusijusių su byla. Tiriant pavyzdžius buvo nustatyti skirtumai, kas leido prieiti išvados, kad pasirašyta ne to asmens, kurio pavyzdžiai pateikti. Antrą kartą atliekant ne papildomą ar pakartotinį, bet savarankišką tyrimą, buvo pateikta labai daug laisvųjų pavyzdžių, iš laikotarpių, nesusijusių su bylą, oficialių asmenų patvirtintų, turinčių didelį laiko skirtumą. Sulyginus su pavyzdžiais, patvirtintais notaro, iš J. darbo gautais dokumentais buvo nustatyti sutapimai. Išlavintas, greito tempo parašas leido prieiti išvados ir pakeisti išvadą, kad tiek žirgo dovanojimo sutartyje, tiek ir iš notaro patvirtintuose dokumentuose, kituose pateiktuose tyrimui dokumentuose parašas tarpusavyje sutampa. Tai parodė, kad žmogus turi tolygiai egzistuojančius du parašus ir, kad parašas, esantis tiriamajame dokumente, atliktas R. J.. Dėl parašo keitimosi paaiškino, kad pasitaiko atvejų kai žmogus pradeda vartoti psichotropines medžiagas, alkoholį, šiuo atveju to nenustatyta. Teigia, kad kaltinamasis naudoja du parašus tolygiai, jie ir ankstesniuose, ir vėlesniuose dokumentuose yra lygiareikšmiai. Dėl to padaryta tokia reta ekspertinė klaida. Sumažinus parašą, vis tiek lieka parašo pradžia, užraitas, braižas. Laisvieji parašai buvo atlikti kaltinamojo paprastojo varianto parašu, kurį naudoja, tačiau ne tokiu pasirašė tiriamajame dokumente. Turi būti pateikiamas rašysenai parašas su kažkiek raidžių, vardo ar pavardės raidė, viskas sulyginama. Šiuo atveju parašas pateiktas informatyvus, parašai skyrėsi tarpusavyje. (duomenys neskelbtini) duodant išvadą nekilo abejonių, nes gavo labai daug pavyzdžių ir labai skirtingo laikotarpio. Pirmam kartui buvo duoti eksperimentiniai pavyzdžiai, apklausa, kas susiję su byla ir tiriamojo dokumento, laiko skirtumas keli mėnesiai. Antram kartui buvo pateikti pavyzdžiai, kurių skirtumas apie 5 metai. Galima teigti, kad žmogus seniai turi tą parašą, jį naudojo prieš aibę metų ir juo pasirašęs tiriamą dovanojimo dokumentą. Toks parašas egzistuoja darbo dokumentuose ir notaro patvirtintuose dokumentuose. Buvo pateikti R. J. rašysenos pavyzdžiai ir kategoriškai nustatyta, kad jos ranka surašytas sutarties tekstas.

Išvados prieita, kad skyrėsi parašai tarpusavyje tuo metu pateiktuose pavyzdžiuose. Yra laisvieji, sąlyginai, eksperimentiniai pavyzdžiai, kad eksperimentiniai pavyzdžiai tarpusavyje nesiskiria. Antra išvada kategoriška, tai šimtaprocentinė išvada Nurodė, jog pastaruoju metu kategoriškumą Europos Sąjunga uždraudė ir duodama tikimybė 99,89 procentų. Iš esmės tai šimtaprocentinė išvada. Palaiko paskutinę išvadą. Paaiškino tyrėjai, kad pirmą sykį įvyko klaida. Visada paskutinė išvada svaresnė už prieš tai buvusią. Rašysenos tyrimui pateikti pavyzdžiai turi atitikti laikotarpį, nesusijusį su byla. Pirmam atvejui buvo pateikti laisvieji pavyzdžiai, jų nebuvo tiek daug kiek buvo pateikta antrą kartą. Nurodė, kad yra pas žmogų keli parašų variantai, nustatė, kad tokiu parašu yra pasirašęs ir prieš 5 metus, ir po šiuo dokumentu. Tolygiai egzistuoja du J. parašai. Buvo pateikta notaro patvirtintas parašas, surastas visas kompleksas parašų ir skirtingo laikotarpio. Abejonių nekelia, kad tai yra kaltinamojo R. J. parašas. Pateikti dokumentai su parašais, patvirtinti oficialių asmenų. Antras tyrimas atliktas, nes buvo pateikta papildoma medžiaga. Buvo mikroskopiškai atliekamas tyrimas, tiriama ar nėra techninė klastotė, ar tai nėra autoklastotė. Pakartotinė išvada duota, nes atsirado naujos aplinkybės, kilo neaiškumai tyrėjui ir buvo surinkta daugiau pavyzdžių. Tiriant naudojo techninį tyrimą, lyginamąjį tyrimą. Techninis tyrimas daromas panaudojant technines priemones – tiriama ar ranka atliktas, ar tai parašo kopija. Tyrė ir panaudojant vizualinį padidinimą. Nustatė, kad parašas atliktas ranka, tada žiūrima mikroskopiškai, ar buvo nepagrįstų sustojimų, ar parašas nepamėgdžiotas atvaizduojant, koks tempas. Tada sudaromos lentelės, lyginama. Žiūrima ar sutampa, eina bendrieji tyrimai, išlavinimas, tempas. Užrašyta išvados apačioje VP numeris, kuo vadovautasi atliekant tyrimą. Jei daroma pakartotinė išvada skirtingų institucijų, nurodoma, kas atliko pirminę išvadą, kodėl pakeista. Jeigu naują tyrimą atlieka tas pats specialistas, būna skirta tos pačios institucijos, gali užduoti papildomus klausimus, ar apklausti kaip specialistą. Pirminė išvada atlikta jo, pagal tą pačią bylą tai pačiai institucijai. Antra išvada pilnai panaikina pirmąją išvadą. Antra išvada vėlesnė ir paskutinis dokumentas turi prioritetą pirmos išvados atžvilgiu. Patikslino, jog tyrimui gavo tik originalus dokumentus, kopijos netiriamos. Buvo notaro patvirtinimas dėl turto, originalūs darbo dokumentai. Tiriant parašo tikrumą turėjo originalią dovanojimo sutartį. Jei būtų pateikta dokumento kopija, būtų atsisakyta tirti ir duoti išvadą. Neturint tiriamojo dokumento originalo, išvada neįmanoma. Dažnai vaikai mėgdžioja tėvų rašyseną, tačiau tokiu atveju skiriasi išlavinimas parašo. Tiriamas parašas išlavintas, gerai išlavintas tempas, taip pamėgdžioti nepavyksta. Už pavyzdžių autentiškumą atsako tyrėjas. Buvo padarytas poėmis, buvo oficialus užklausimas ir tie darbo dokumentai buvo pateikti pagal tyrėjos užklausimą. Parašas toks, kuriuo prieš 6 metus pasirašinėjo, juo ir toliau kaltinamasis pasirašinėjo. Pirmuoju atveju įvyko ekspertinė klaida. Ekspertas nepareikalavo papildomų pavyzdžių, jų turėjo nepakankamą kiekį ir netinkamą laikotarpį. Paaiškino, jog visus tyrimus atlieka vienas specialistas, po to pateikia dokumentus kitam rašysenos specialistui, jis gali sutikti, gali ir nesutikti. Kitam specialistui duodamas kito specialisto išvados perpatikrinimas. Du parašai išvadoje būna tada, kai atliekama komisinė ekspertizė. Pagrindinį tyrimą atlieka tas specialistas, kuris gavo užduotį. Kolega pažymi eilutėje ar sutinka, ar nesutinka su išvada, bet tolygiai ištiria dokumentą, užpildo lentelę, taip nustatyta jų vidinėje tvarkoje. Daromos dokumentų kopijos, yra užvedama byla, ji laikoma, jei iškiltų kokių klausimų. Žiūrima, koks ekspertas darė, jei kiltų neaiškumų. Šioje situacijoje nebuvo jokio išankstinio poveikio ekspertui. Pirmos ekspertizės metu surinkti pavyzdžiai buvo nuo 2016 m. balandžio mėnesio. Sutapo ir laisvieji, ir eksperimentiniai tarpusavyje, todėl nereikalavo kitų dokumentų. J. ir anksčiau tokį parašą naudodavo, jo parašas išlavintas, sunkiai padirbamas.

Nors kaltinamasis kaltu padarius nusikalstamą veiką neprisipažino, neigė dovanojęs nukentėjusiajai žirgą (duomenys neskelbtini) bei pasirašęs dovanojimo sutartyje, turėjęs tikslą išsiaiškinti dėl žirgo perėjimo kito asmens nuosavybėn, o ne dukros R. J. baudžiamojo persekiojimo ar jos patraukimo baudžiamojon atsakomybės, tačiau tokius jo parodymus, o tuo pačiu subjektyvią šios nusikalstamos veikos pusę paneigia ir jo kaltę patvirtina ne tik nukentėjusiosios, liudytojų, apklaustų teisme, parodymai, specialisto pateikta išvada ir apklausa teisiamajame posėdyje, kuri vienareikšmiškai patvirtina, kad parašas dovanojimo sutartyje parašytas paties R. J. bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti faktiniai bylos duomenys, kurie laikytini tinkamais įrodymais, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, o būtent:

R. J. prie pareiškimo policijai pridėjo ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties kopiją (1 t., b. l. 29), kurioje nurodyta, kad R. J. dovanoja Žirgą (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) R. J.. Dovanojimo sutartyje parašyti R. J. ir R. J. asmens kodai, sutartis pasirašyta R. J. ir R. J. parašais.

Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pagal R. J. 2016 m. balandžio 1 d. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 25-26). Pranešime nurodyta, kad 2016 m. balandžio 1 d. gautas R. J. pareiškimas dėl to, kad 2016 m. vasario pabaigoje ar kovo mėnesio pradžiose jo dukra R. J. galimai suklastotos dovanojimo sutarties pagrindu, apgaule iš pareiškėjo įgijo nuosavybės teisę į žirgą (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 8 000,00 Eur. Dėl to R. J. patyrė žalos.

2016 m. balandžio 8 d. apklaustas liudytoju R. J., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, nurodė (1 t., b. l. 35-36), kad 2016 m. vasario mėnesio pabaigoje ar kovo mėnesio pradžioje, jo dukra R. J. iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios R. J. pagal 2012 m. dovanojimo sutartį, išsivežė ir negrąžino jam nuosavybės teise priklausantį žirgą (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš keletą savaičių (duomenys neskelbtini) jo dukra minėtu žirgu dalyvavo varžybose. Minėtoje sodyboje gyveno dukra R. J. ir jis su drauge V. S.. Sodyboje jis laikė keturis žirgus, vienas jų buvo (duomenys neskelbtini). Sodyboje jis gyveno iki 2016 m. vasario 14 d. Po konflikto su dukra ir buvusia žmona, jis išsikėlė gyventi kitur, dukra išsikėlė 2016 m. sausio mėnesio pradžioje. Jam gyvenant kitur R. J. iš sodybos išsivežė žirgą (duomenys neskelbtini). Kitus žirgus išsivežė jis, nes taip liepė dukra, ji liepė išsivežti žirgus arba mokėti pinigus už laikymą. Apie tai, kad R. J. išsivežė žirgą, jam pasakė kaimynas R. V.. Jis susisiekė su dukra ir paklausė, kodėl ji išsivežė žirgą. Ši atsakė, kad su savo žirgu ji daranti ką nori. Dukros pasiteiravo nuo kada žirgas jos ir ji paaiškino, kad žirgas jos, nes jis žirgą padovanojo. Jis tikras, kad žirgo niekam nedovanojo ir nėra surašęs dovanojimo sutarties. Žirgas (duomenys neskelbtini) buvo registruotas (duomenys neskelbtini) asociacijoje jo vardu, tačiau nuo 2015 m. gegužės 1 d. žirgas be jo žinios buvo registruotas kaip R. J. nuosavybė. Jam nebuvo pranešta apie žirgo savininko duomenų pasikeitimą. Po šio įvykio jis kreipėsi į minėtą asociaciją prašydamas pateikti duomenis apie žirgo (duomenys neskelbtini) registraciją. Po savaitės R. J. atsiuntė jam dovanojimo sutarties kopiją, kurios pagrindu žirgas (duomenys neskelbtini) buvo perleistas R. J. nuosavybėn. Jis pirmą kartą pamatė tokią sutartį, niekada nematė jos originalo, tokios sutarties nesudarinėjo ir nepasirašinėjo. Sutartis suklastota. Jis tikras, kad sutartyje prie jo pavardės ne jo parašas. Sutarties tekstas surašytas dukros R. J.. Iki 2016 m. vasario 15 d., kai dukra pareiškė, kad žirgas jos, jis rūpinosi žirgu, su juo dalyvavo varžybose, iki 2016 m. vasario 29 d. buvo registruotas kaip žirgo laikytojas. Su R. J. nebuvo jokios kalbos apie žirgo dovanojimą jai. Dėl žirgo (duomenys neskelbtini) patyrė 8 000,00 Eur.

2016 m. rugsėjo 14 d. apklaustas liudytoju R. J. ir pakartotinai būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą nurodė (1 t., b. l. 37-38), kad 2015 metais pavasarį, galimai gegužę ar balandį sodyboje buvo atvažiavusi R.J. J.. Ji buvo atvažiavusi ženklinti kumeliukų. Kumeliukų nepaženklino, nes jie buvo išvežti. Gali būti, kad ėjo pažiūrėti jo kumelės. R. J. J. galėjo žiūrėti ar tinka veislei kumelės, jas vertinti. Neprisimena ar R. J. J. buvo užėjusi į namus. Kai buvo atvykusi R. J. J. dokumentų nerašė ir nepasirašė. 2015 metų pavasarį (gegužės mėnesį) buvo skolingas (duomenys neskelbtini) asociacijai, nes nebuvo nesumokėjęs nario mokesčio. Tuo metu žirgas (duomenys neskelbtini) neturėjo paso. Po 2016 metų vasario konfliktų su dukra sužinojo, kad žirgas (duomenys neskelbtini) yra R. J., todėl paskambino (duomenys neskelbtini) asociacijos prezidentui V. G. pasidomėti dėl žirgo nuosavybės. Sužinojo, kad skambino R. J. ir paprašė išduoti žirgui (duomenys neskelbtini) pasą jos vardu. Pasas buvo išduotas. V. G. prisipažino, kad neteisėtai išdavė R. J. žirgo (duomenys neskelbtini) pasą, tačiau kokiu pagrindu – nežino. V. G. taip pat sakė, kad žirgas (duomenys neskelbtini) yra ne jo vadovaujamoje federacijoje (asociacijoje), bet (duomenys neskelbtini) asociacijoje, kuriai vadovavo R. J. J.. Tada jis paskambino R. J. J. ir paklausė nuo kada R. J. yra žirgo (duomenys neskelbtini) savininkė. Ši pasakė, kad yra dovanojimo sutartis ir elektroniniu paštu atsiuntė (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties kopiją, kitus dokumentus.

2016 m. rugsėjo 14 d. protokolo specialiame priede R. J. nurodė, kad 2016 m. sausio 4 (8) d. išsivežė jai priklausančius du žirgus –(duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), o žirgą (duomenys neskelbtini) nesivežė, nes žigas buvo jo nuosavybėje. Jeigu žirgas (duomenys neskelbtini) būtų buvęs R. nuosavybėje – ji būtų išsivežusi ir šį žirgą (1 t., b. l. 39).

2016 m. lapkričio 3 d. apklaustas liudytoju R. J. ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, kaip pats nurodė norėdamas patvirtinti, kad R. J. savivaliaudama savo nuosavybėn perrašo jam priklausančius žirgus paaiškino (1 t., b. l. 40-41), kad nuo 2000 m. nuosavybės teise turi žirgą (duomenys neskelbtini). Ši 2014 m. atsivedė kumeliuką, kuris nuosavybės teise taip pat priklausė jam. Nežiūrint į tai dukra R. J. be jo žinios kumeliuko atsivedimo dokumente (2014 m. birželio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) kumeliuko savininke nurodė save. Šią informaciją dukra pateikė (duomenys neskelbtini) asociacijai. Gavusi tokią informaciją R. J. be jokio kito pagrindo (duomenys neskelbtini) kumeliuką užregistravo R. J. vardu. Šios informacijos jis nežinojo. Kažkur prieš pusantrų metų kartu su R. J. kumeliuką pardavė, gautus pinigus pasidalijo. Prieš dvi savaites su juo susisiekė kumeliuko pirkėjas ir informavo, kad nori susitvarkyti žirgo dokumentus, paaiškino, kad žirgas registruotas R. J. vardu. Susisiekus su R. J. ir paprašius paaiškinti situaciją ši nurodė, kad įvyko nesusipratimas, ji patikėjo R. J. pateikta informacija ir pažadėjo šią klaidą ištaisyti, jį įregistruoti (duomenys neskelbtini) kumeliuko savininku.

2016 m. liepos 12 d. nutarimu R. J. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 43).

2016 m. rugpjūčio 23 d. liudytoja R. J. J., apklausta ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), parodė (1 t., b. l. 45-47), kad dirba (duomenys neskelbtini) zootechniko pareigose, vykdo individualią veiklą ir atlieka (duomenys neskelbtini) asociacijos administracinį darbą. Ji pažįsta R. J. ir R. J.. R. J. yra (duomenys neskelbtini) asociacijos narys. R. J. pažįsta kaip jo dukrą. Konfliktų neturėjo. Ji gerai prisimena, kad 2015 m. gegužės 1 d. paskambino R. J. ir pasakė, kad važiuoja pro šalį, todėl užsuks paženklinti kumeliukus. R. J. pareiškė, kad kumeliukus išvežęs, todėl ji užsuko į namus, esančius (duomenys neskelbtini), įvertinti kumeles. Namuose buvo R. J. ir R. J.. Kartu su jais ji apžiūrėjo kumeles, jas įvertino ir grįžo į R. J. namus gerti kavos. Jie kalbėjosi, R. J. užsiminė, kad jam reikia padaryti pasą žirgui (duomenys neskelbtini), tačiau jis buvo registruotas kitoje žirgų asociacijoje ir jis ten negali daryti paso, kadangi skolingas asociacijai, dėl to yra keblumų. Pokalbio metu kilo mintis, kad jis gali pakeisti arklio savininką ir tada gauti šiam arkliui pasą be keblumų. Kadangi jie su dukra šeimos nariai, nusprendė žirgą (duomenys neskelbtini) perrašyti R. J. vardu. Ji pasakė, kad problemų dėl to nėra. Kuris buvo žirgo (duomenys neskelbtini) perrašymo iniciatorius ji neprisimena. R. J. davė R. J. lapą popieriaus ir pasakė surašyti dovanojimo sutartį, nes ji gražiau rašo. Surašę dovanojimo sutartį padavė jai. Ji nematė kaip ir kas pasirašė sutartį, to neužfiksavo. Rašant sutartį R. J. ir R. J. sėdėjo vienas šalia kito greta. Kai jai padavė pasirašytą sutartį, ji ją parsivežė ir 2015 m. gegužės 4 d. suvedė duomenis į centrinę duomenų bazę. Kiek ji žino, žirgo dovanojimo metu santykiai tarp dukros ir tėvo buvo geri. Žino, kad dabar santykiai šeimoje pašliję, todėl mano, kad tai yra pykčių priežastis. Jai asmeniškai nei R. J., nei R. J. nėra pareiškę jokių pretenzijų ar priekaištų dėl (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių. Jai apklausos metu pateikta ir parodyta dovanojimo sutarties kopija yra tikrai ta pati, kurią surašė R. J. jai dalyvaujant. Po dovanojimo sutartimi pasirašė ir ji, taip pat uždėjo antspaudą, kairiajame viršutiniame kampe užrašė „Sutvarkyta (duomenys neskelbtini)“. Ši sutartis buvo surašyta savanoriškai R. J. ir R. J. gera valia, surašant sutartį jokių įtarimų ar abejonių ši sutartis nesukėlė.

2016 m. gruodžio 9 d. liudytoja R. J. J., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), parodė (1 t., b. l. 48-49), kad nematė kas pasirašė (duomenys neskelbtini) žirgo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, ji nežiūrėjo į rašomą tekstą, tačiau jos dar paklausė ką rašyti. Ji atsakė, kad reikia datos, žirgo duomenų. Iš karto po to, kai buvo surašyta sutartis, ji neprisimena ar jai padavė sutartį ar ji pati ją pasiėmė nuo stalo. Ne iš karto padarė dovanojimo sutartyje įrašą, nes jis neturėjo jokios reikšmės. Duomenis į duomenų bazę parsivežusi sutartį suvedė ne tą pačią dieną. Minėta duomenų baze naudojasi registruoti vartotojai. Yra sąrašas asmenų, kurie gali daryti įrašus ir pakeitimus joje. Ji tokią teisę turėjo. Visą registrą administruoja ir valdo Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, kuris taip pat gamina arklio pasus. Juos siunčia asociacijai, kuri išduoda gyvūno savininkui. Žirgai neperrašomi iš vienos asociacijos į kitą, kur pirmą kartą registruojamas žirgas, tenai jis ir lieka. Nebuvo pakeista žirgo (duomenys neskelbtini) asociacija, kuriai jis priklausė, tik žirgo savininkas pasikeitė, todėl pasą išdavė ne R. J., bet R. J..

2016 m. gruodžio 9 d. akistatos, kurioje dalyvavo R. J. J. ir R. J., protokole užfiksuota (1 t., b. l. 50-52), jog R. J. J. išsamiai nurodė aplinkybes, kuomet 2015 m. gegužės 1 d. lankėsi J. sodyboje. Ji paaiškino, kad tą dieną važiavo į Vilnių. Žinojo, kad R. J. turi neįvertintų ir nežymėtų žirgų, todėl važiuodama užsuko į (duomenys neskelbtini). Namuose buvo R. J. ir R. J.. Apžiūrėjus arklius ji užėjo į namus. Viduje visi kambaryje susėdo prie stalo, pildė žirgų įvertinimui reikalingus dokumentus, gėrė arbatą. R. J. užsiminė, kad žirgui (duomenys neskelbtini) reikia paso. Ji informavo, kad žirgą yra registravusi (duomenys neskelbtini) asociacija, o R. J. yra (duomenys neskelbtini) asociacijos narys, todėl žirgo paso išdavimą turi organizuoti (duomenys neskelbtini) asociacija. R. J. nurodė, kad yra skolingas šiai asociacijai, žirgo paso jam neatiduotų, kol jis nesumokės skolos. Tada ji pasiūlė žirgo nuosavybę perleisti R. J.. Tiek R. J., tiek R. J. šiai idėjai pritarė, džiaugėsi, kad yra išeitis, pradėjo ieškoti priemonių sutarčiai surašyti. Susėdo vienas šalia kito, R. J. sakė, kad neturi akinių ir negražiai rašo, todėl prašė, kad sutartį surašytų R. J.. Ji nematė, kas pasirašė sutartį, pasirašymo proceso atidžiai nestebėjo, nematė, ar R. J. buvo paėmęs sutartį į rankas ar ją skaitęs. Negali pasakyti kas jai padavė sutartį, galėjo nuo stalo sutartį pasiimti ir pati. Tuo tarpu R. J. su R. J. J. parodymai nesutiko. Nurodė, kad niekada neketino ir nežadėjo dovanoti žirgo (duomenys neskelbtini). Pripažino, kad R. J. J. buvo atvykusi įvertinti kumeliukų, tačiau nepamena tikslaus laiko, žino, kad buvo 2015 m. pavasaris. Nepamena ar R. J., ar kažkas kitas tuo metu galėjo būti sodyboje. Pripažino, kad R. J. J. buvo užėjusi į namą, gėrė arbatą, tačiau neigė, kad tuo metu pildė dokumentus.

2017 m. sausio 23 d. liudytoja V. J. parodė (1 t., b. l. 55-56), kad su R. J. pažįstami nuo 2014 m. rudens. Pažinties su R. J. metu jis turėjo žirgą (duomenys neskelbtini), kuriuo rūpinosi. Kiek jai žinoma, tuo metu žirgas (duomenys neskelbtini) priklausė R. J., tačiau pati nematė oficialių dokumentų, kuriuose buvo nurodytas žirgo savininkas. R. J. padėjo R. J. rūpintis žirgu. Žirgas (duomenys neskelbtini) buvo laikomas R. J. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. spalio mėnesio ji pradėjo gyventi kartu su R. J. ir iki 2016 m. vasario mėnesio jie gyveno R. J. sodyboje. Visada buvo pabrėžiama, kad žirgas (duomenys neskelbtini) yra R. J. nuosavybė. 2016 m. vasario mėnesį tarp R. J. ir R. J. kilo konfliktas, nes ji planavo dalyvauti varžybose su žirgu (duomenys neskelbtini), priklausančiu R. J.. R. J. dėl to supyko ir liepė išsikraustyti iš sodybos, atiduoti jai žirgo (duomenys neskelbtini) dokumentus, nes ji yra žirgo (duomenys neskelbtini) savininkė. R. J. dukrai padavė kilmės sertifikatą, žirgo pasą R. J. pati pasiėmė iš R. J. automobilio. R. J. šaukė, kad žirgas (duomenys neskelbtini) priklauso jai, sodyba taip pat jos. Po šio konflikto žirgas (duomenys neskelbtini) liko pas R. J. sodyboje, kur ji rūpinosi žirgu, neleido R. J. eiti prie žirgo, uždraudė lankytis jai priklausančios sodybos kieme. Po konflikto ji ir R. J. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) asociaciją ir į (duomenys neskelbtini) asociaciją tikslu išsiaiškinti kas yra užregistruotas žirgo (duomenys neskelbtini) savininku. Asociacijos vadovas V. G. informavo, kad savininko keitimą įregistravo R. J. ir nurodė toliau aiškintis būtent su ja. Susisiekus su R. J. ši paaiškino, kad R. J. jai įteikė dovanojimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad R. J. dovanoja žirgą (duomenys neskelbtini) R. J.. Šios sutarties pagrindu žirgo (duomenys neskelbtini) savininkas buvo pakeistas iš R. J. į R. J.. R. J. nustebo, jai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jokios dovanojimo sutarties su R. J. nepasirašė, dovanojimo sutartyje parašas ne jo.

2016 m. rugpjūčio 5 d. apklausta kaip įtariamoji R. J. parodė (1 t., b. l. 58-60), kad kalta neprisipažįsta. Paaiškino, kad tėvas R. J. be pagrindo ją kaltina suklastojus dovanojimo sutartį. 2012 m. sausio 6 d. tėvai jai dovanojo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 m. liepos pabaigos ji gyveno minėtoje sodyboje su tėvu. Iki 2015 m. vasaros santykiai su tėvu buvo geri, tačiau viskas pasikeitė, kai jis susirado draugę V. S.. Tėvas tapo agresyvus, prieš ją naudojo fizinę jėgą, į ją mėtė įvairius daiktus. Ypatingi konfliktai kildavo dėl laikomų žirgų. 2015 m. gegužės 1 d. dalyvaujant (duomenys neskelbtini) asociacijos atstovei R. J. sodyboje buvo pasirašyta dovanojimo sutartis, pagal kurią žirgą (duomenys neskelbtini) tėvas padovanojo jai. Tuo metu R. J. atvykusi į sodybą registravo ir aprašinėjo ūkyje esančius kumeliukus ir stebėjo pasirašomą minėtą sutartį. Tėvas laisva valia pasirašė dovanojimo sutartį. Sutarties tekstą, tėvo pavardę bei asmens kodą parašė ji, tačiau tėvas sutartyje pasirašė pats. Tėvas kaltina suklastojus sutartį ir tikėtina, kad nori susigrąžinti dovanotą arklį. Turi duomenų, kad R. J., nebūdamas žirgo savininku, 2015 m. rugsėjo 23 d. perleido žirgo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises savo dabartinei sutuoktinei. Šie duomenys užfiksuoti veislinio arklio kilmės sertifikate Nr. (duomenys neskelbtini). Ji neturi tikslo klastoti dovanojimo sutarties ir to nedarė, nesiekė užvaldyti svetimo turto. Pati neketino niekam parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisės į žirgą (duomenys neskelbtini), niekur neketina jo išvežti.

2016 m. lapkričio 25 d. papildomai apklausta kaip įtariamoji R. J. parodė (1 t., b. l. 62-63), kad dovanojimo sutartyje yra tikras R. J. parašas, nes sutarties pasirašymo dieną – (duomenys neskelbtini) sutartis buvo pasirašoma (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje. Surašant sutartį kambaryje dalyvavo R. J., ji ir tėvas R. J.. Visi sėdėjo prie bendro stalo. Ji surašė sutarties tekstą. Kad pasirašytų tėvas specialiai nuėjo iš virtuvės ir atsinešė kėdę, pasistatė ja šalia jos ir „Shneider“ firmos tušinuku pasirašė sutartyje. Visa tai matė ir R. J.. Tik pasirašius sutartį R. J. iš karto ją pasiėmė, kad galėtų pasikeitusius žirgo (duomenys neskelbtini) duomenis suvesti į informacinę sistemą. Įrašą apie tai, kad R. J. dalyvavo sudarant sutartį ši pranešė ne tą pačią dieną. Tuo metu, kai ji sužinojo, kad tėvas ketina ją paduoti į teismą, 2016 m. vasario mėnesį susiekė su R. J. ir paaiškinusi situaciją paprašė, kad sutarties kopijoje užrašytų patvirtinimą, jog ji dalyvavo sutarties sudaryme. R. J. taip ir padarė. Negali paaiškinti kodėl specialisto išvadoje nurodyta, kad sutartyje pasirašė ne R. J.. Šiuo atveju gali daryti prielaidą, kad tėvas, pasirašydamas tyčia iškraipė savo parašą, žinodamas, jog ateityje turės jai pretenzijų dėl žirgo nuosavybės. Ji visada rūpinosi žirgais ir gali pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

(duomenys neskelbtini) Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 30-33) nurodyta, kad parašas (R. J. vardu), esantis (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartyje tarp R. J. ir R. J. ir parašai (R. J. vardu), esantys (duomenys neskelbtini) pareiškime Prienų rajono policijos komisariato viršininkui (R. J. vardu); (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokole Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje (R. J. vardu); (duomenys neskelbtini) statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) projektavimo sąlygų sąvade Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) leidime vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) žemės sklypų ir pastatų dovanojimo, nustatant uzufruktą, sutartyje tarp R. J., D. J. ir R. J.; (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo 1A, po rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl padaryto pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl padaryto pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra atlikti vieno ir to paties asmens, tai yra atlikti R. J..

2017 m. gegužės 11 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Gitana Kaupė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 3-6). Minėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo bei sukčiavimo nutrauktas, nes nustatyta, jog R. J. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. J. 2017 m. birželio 9 d. nutarimu atsisakė tenkinti R. J. skundą ir paliko galioti 2017 m. gegužės 11 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės priimtą nutarimą (1 t., b. l. 7-11). Prienų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi R. J. skundą atmetė (1 t., b. l. 13-18), o Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi paliko galioti 2017 m. liepos 13 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį (1 t., b. l. 20-23).

Nukentėjusioji R. J. apklausta 2017 m. gegužės 25 d. parodė (1 t. b. l. 67-68), kad nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d., nuolat gyveno kartu su tėvu R. J. jai priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Santykiai su tėvu buvo geri, bendravo, jis ją treniruodavo joti žirgais. R. J. dažnai piktnaudžiavo alkoholiu, todėl ne kartą ji stengėsi tėvą nukreipti antialkoholiniam gydymui, bet jis atsisakydavo. 2015 m. gegužės 1 d., ji ir tėvas R. J. buvo namuose. Dienos metu, apie 11.30 val., pas juos į namus atvažiavo R. J. J., su kuria tėvas buvo susitaręs, kad ji užsuks suženklinti kumeliukus. R. J. J. atvažiavusi įvertino kumeles, nes kumeliukus prieš pora dienų buvo išsivežęs N. Š.. Jie pakvietė R. J. J. ateiti į kambarį išgerti kavos ar arbatos. Ši sutiko ir kviečiama atėjo į kambarį. Svetainėje ji, R. J. J. ir R. J. sėdėjo ir kalbėjo. R. J. pokalbio metu nusprendė parašyti dovanojimo sutartį, kuria jai padovanoja žirgą (duomenys neskelbtini), nes būtent šiam žirgui jis norėjo padaryti pasą, o turėjo skolų (duomenys neskelbtini) asociacijai už narystę. R. J. J. paaiškino, kad po dovanojimo sutarties maždaug po savaitės įregistruos ją kaip žirgo savininkę ir R. J. nebereikės mokėti skolos už narystę. Iniciatyva parašyti dovanojimo sutartį buvo R. J., o ne jos. Ji sutiko su R. J. pasiūlymu pasirašyti dovanojimo sutartį, kuria jis jai dovanoja žirgą (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Ant baltos spalvos A4 formato lapo, kurio dešinys viršutinis kampas pažymėtas (duomenys neskelbtini) užrašu, R. J. paprašyta savo ranka surašė dovanojimo sutartį, kadangi R. J. jos prašė, kad ji savo ranka surašytų tekstą, nes jos raštas gražesnis ir jo akiniai sulūžę. Nieko blogo neįtardama ant lapo užrašė tekstą: „(duomenys neskelbtini).“. Po tekstu kairėje pusėje užrašė tėvo vardą ir pavardę – R. J., dešiniau parašė savo vardą ir pavardę – R. J. ir pasirašė žemiau jos. Už R. J. nepasirašė. Jis pats pasirašė dovanojimo sutartyje po savo vardu ir pavarde. Nuo 2015 m. rudens ji ir tėvas pradėjo konfliktuoti, jis be priežasčių pradėjo kelti konfliktus, gąsdindavo ją, kad neveš jos su žirgu (duomenys neskelbtini) į varžybas. Pagrindinis konfliktas įvyko 2016 m. sausio mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, kai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio R. J. į ją metė plastmasinį kibirą, šaukė ant jos sakydamas, kad ji daugiau nebejos. Po šio įvykio tarp jų nuolat kartojosi konfliktai. 2016 metais vasaros metu sužinojo, kad R. J. kreipėsi į policiją nurodydamas, kad ji suklastojo (duomenys neskelbtini) pasirašytą žirgo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, pati pasirašydama už jį. Dėl šios sutarties suklastojimo buvo pripažinta įtariamąja pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), apklausta įtariamąją, dėl to, patyrė turtinę ir neturtinę žalą, išgyveno, sutriko jos sveikata, todėl ji reikš civilinį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. I. parodė (1 t., b. l. 94-95), kad 2016 m. balandžio 1 d., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate buvo gautas R. J. pareiškimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnyje ir 300 straipsnyje padarymo. Gavusi R. J. pasirašytą pareiškimą ji nedelsiant su juo susipažino. Pareiškime R. J. nurodė, kad jo dukra R. J. 2016 m. vasario mėnesio pabaigoje iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), išsivežė jam priklausantį žirgą (duomenys neskelbtini), aiškindama, kad žirgas yra jos nuosavybė. Jokių dokumentų, patvirtinančių nuosavybę, R. J. jam nepateikė. Jis aiškindamasis aplinkybes kreipėsi į (duomenys neskelbtini) asociaciją prašydamas pateikti duomenis apie žirgo (duomenys neskelbtini) registravimą. (duomenys neskelbtini) asociacijos atstovė R. J. jam elektroniniu paštu atsiuntė (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, kurios pagrindu R. J. iš R. J. dovanų gavo žirgą (duomenys neskelbtini). Sutarties tekstas buvo rankraštinis rašytas R. J. ranka ir prie jo pavardės esantis parašas buvo ne jo. R. J. nurodė, kad jo parašas dovanojimo sutartyje buvo suklastotas imituojant jo parašą, taip pat parodė, kad žirgu rūpinosi jis. R. J. pareiškime kategoriškai teigė, kad dovanojimo sutarties nesudarė ir nepasirašė, nurodė, kad ją suklastoti galėjo tik jo dukra R. J. ar bet kuris jos paprašytas asmuo. Atlikdama R. J. pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimą 2016 m. balandžio 8 d. R. J. apklausė liudytoju, prieš tai jam pasirašytinai išaiškino liudytojo teises ir pareigas procese, supažindino, kad jis privalo duoti teisingus parodymus apie tai kas jam žinoma, apie aplinkybes turinčias reikšmės bylai išspręsti ir už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį. Po teisių išaiškinimo nuo 9.46 val. iki 10.26 val., atliko liudytojo R. J. apklausą. Apklausos metu R. J. patvirtino 2016 m. kovo 29 d. pareiškime, kuriuo pranešė apie nusikalstamas veikas nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad niekam žirgo (duomenys neskelbtini) nedovanojo ir nėra surašęs dovanojimo sutarties ir joje pasirašęs. Niekada nebuvo matęs (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties originalo, teigė, kad sutartis suklastota, kad prie jo pavardės ne jo parašas, sutarties tekstas surašytas jam pažįstamu dukros R. J. raštu. R. J. apklausos ir papildomų apklausų metu nurodė tas pačias aplinkybes, tvirtino savo parodymus nurodydamas, kad jis nepasirašė dovanojimo sutartyje, raštas yra jo dukros R. J., kuri pati ir pasirašė (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartyje ir taip neteisėtai, jo manymu, įgijo nuosavybės teises į žirgą (duomenys neskelbtini). R. J. pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimo metu gauti duomenys leido pagrįstai manyti, kad buvo įvykdyta nusikalstam veika ir dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. R. J. pagal pradėtą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškė pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo. R. J. kategoriškai neigė pasirašiusi už tėvą R. J. dovanojimo sutartyje ir tvirtino, kad minėtoje sutartyje dalyvaujant R. J. pasirašė pats R. J..

2017 m. rugsėjo 13 d. įtariamuoju apklaustas R. J. parodė (1 t., b. l. 117-118), kad su jam pareikštu pranešimu apie įtarimą nesutinka. Parodė, kad žirgas (duomenys neskelbtini) visada buvo jo, nuo kada neprisimena. Kai dukra R. J. išvarinėjo iš namų pasakė, kad žirgas (duomenys neskelbtini) priklauso jai ir ji žirgo neatsiduos. Jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) asociaciją pas R. J., kuri elektroniniu paštu atsiuntė jam dovanojimo sutartį. Atpažino dukros R. J. raštą ant lapo, ant kurio buvo užrašyta: „aš R. J. dovanoju savo žirgą R. J.“. Iš R. J. atsiųsto dokumento suprato, kad parašas ant sutarties ne jo, tikrai neprisimena, kad būtų jį pasirašęs, todėl kreipėsi į policiją, kad išsiaiškintų, kas pasirašė ant R. J. atsiųsto dokumento. Dovanojimo sutartis nėra notariškai patvirtinta, todėl mano, kad toks dokumentas neoficialus ir nebuvo pagrindas perrašyti žirgą. Į policiją kreipėsi dėl to, kad norėjo išsiaiškinti kas pasirašė dovanojimo sutartyje, nes pats jos nepasirašė, neturėjo tikslo melagingai įskųsti ar pranešti apie nebūtą nusikaltimą. Pats prašė tyrėjos, atlikusios ikiteisminį tyrimą, kad ji skirtų rašysenos tyrimą dėl parašo tikrumo.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tyrimui buvo pateikta (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis pasirašyta R. J. ir R. J.. Be to, tyrimui pateikta 14 lapų su R. J. ir 13 lapų su R. J. parašų pavyzdžiais. Tyrimo metu nustatyta, kad parašas (R. J. vardu) esantis (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartyje tarp R. J. ir R. J., yra atliktas ne R. J., o kito asmens ranka (2 t., b. l. 1-3).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Pagal teismų praktiką melagingo įskundimo atveju kaltininkas, žinodamas, kad skundžiamas asmuo realiai nėra padaręs nusikalstamos veikos, melagingai jį įskundžia, t. y. pateikia baudžiamojo persekiojimo pradėjimo teisę turintiems subjektams žinomai neteisingą, tyčia iškreiptą informaciją, kad nekaltas asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kuri atitinka BK specialiojoje dalyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, ir būtent dėl šios melagingos informacijos pradedamas įskųsto asmens baudžiamasis persekiojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-336/2010).

Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo formos, būdai (žodžiu, raštu, anonimiškai ir pan.) gali būti tokie patys, kaip ir kaltininkui melagingai įskundžiant įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, konkretų asmenį (ar asmenis), kaip padariusį nusikalstamą veiką. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formali, t. y. jis baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Nusikaltimas padaromas tyčios kaltės forma ir žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą, kaltininkas siekia tą daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2013).

Kaltinamojo išreikštą valią dėl žirgo (duomenys neskelbtini) dovanojimo nukentėjusiajai R. J., pačios dovanojimo sutarties sudarymo tikslo, fakto bei aplinkybių patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, kuriais pastaroji patvirtino, jog žirgų laikymas buvęs iš esmės šeimos verslas, prie kurio be tėvo daug prisidėjusi ne tik darbu, pastangomis bei pajamomis ir ji, neskiriant ypatingos reikšmės dėl žirgo priklausomybės, kita vertus, analizuojant kaltinamojo atžvilgius tuo metu susiklosčiusią finansinę situaciją, t.y. turėjus skolų, nesumokėtų mokesčių asociacijai, pasitarus su tos srities specialiste R. J. J., žirgo perleidimas dukros nuosavybės kaltinamajam leido išvengti nesumokėtų mokesčių asociacijai ir tuo pačiu gauti augintiniui pasą, be kurio nevalia ristūnui startuoti oficialiose varžybose. Abiejų šalių išreikštą valią neginčijamai patvirtino ir apklausta liudytoja, neturinti suinteresuotumo bylos baigtimi, R. J. J., aiškiai nurodžiusi dovanojimo sutarties surašymo laiką, vietą, aplinkybes, paaiškinusi dėl žirgo perrašymo pasekmių, mokesčių, vienareikšmiškai patvirtinusi tuo metu nesant priešiškų dukros ir tėvo santykių, buvus laisvai, niekieno neįtakotai tėvo ir dukros valiai. Kad pasak R. J., jis prašė tyrėjos skirti rašysenos ekspertizę, taip pat nešalina jo atsakomybės, nes, specialistui teisiamajame posėdyje nurodžius, kad R. J. turi du parašus, kuriuos lygiareikšmiai naudoja, darytina išvada, jog kaltinamasis manė, kad tyrimas bus jam palankus. Versiją, kad kaltinamajam, pačiam dalyvavus surašant žirgo dovanojimo sutartį, nebuvo žinoma dėl žirgo (duomenys neskelbtini) nuosavybės perėjimo dukrai R. paneigia ir tos aplinkybės, kad tik šeimoje susidarius konfliktinei situacijai, nutrūkus kaltinamojo santuokai su R. motina, atsiradus naujai gyvenimo draugei, paaštrėjo konfliktai su dukra ir tik 2016 m. balandžio 1 d., t. y. praėjus daugiau nei metams laiko nuo dovanojimo sutarties sudarymo, kaltinamasis kreipėsi į policiją, pateikdamas pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Beje, bylos duomenimis po dovanojimo sutarties surašymo su žirgu (duomenys neskelbtini) tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios buvo dalyvauta varžybose, kas taip pat prieštarauja R. J. nurodytoms aplinkybėms dėl siekio išsiaiškinti apie Žirgo (duomenys neskelbtini) priklausomybę, nes, kaip jau nustatyta bylos duomenimis, raiteliams dalyvaujant oficialiuose renginiuose, yra privalomas pasas, kuriame įrašyti duomenys apie žirgą, jo savininką, kurie skelbtini viešai. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo parodymus ir dėl aplinkybės, kad, neva tai žinodamas, kad žirgą (duomenys neskelbtini) perleido dukros R. nuosavybėn, antrą kartą 2015 m. rugsėjo 23 d. pagal sertifikatą jį nebūtų perleidęs esamos sutuoktinės V. J. nuosavybėn, kas, teismo manymu, rodo priešingai, kad R. J. tokiu būdu siekė susikurti sau palankesnę situaciją, tokiu būdu įrodydamas, kad žirgas (duomenys neskelbtini) yra jo, o ne R. J. nuosavybė.

Baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.