Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2015-03-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1647-656/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-10
Bylos Nr.
2A-1647-656/2015
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00562-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas (pran.), Zita Smirnovienė
Ieškovas
Č. I.
Atsakovas
V. V.
Kategorijos
  • 21.4.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. 2A-1647-656/2015(S)
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00562-2013-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.5.; 63.1.; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2015 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apelianto) Č. I. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. I. ieškinį, pareikštą atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Bylos esmė

Ieškovas Č. I. prašė teismo priteisti jo naudai iš atsakovo V. V. 15000 Lt skolos, 450 Lt žyminio mokesčio bei 700 išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovas Č. I. ieškinyje nurodė ir teisme paaiškino, kad 2009 m. pradėjo draugauti su atsakovu V. V., kuris ieškovui siūlė nusipirkti mopedą, automobilį. Žodinio susitarimo pagrindu perdavė atsakovui 7000 Lt: 4000 Lt būdamas kartu su atsakovu nusiėmė bankomate, o likusią pinigų dalį nusiėmė iš banke Savanorių pr. esančios sąskaitos ir nunešė jam. Mopedą atsakovas žadėjo parduoti už 2000 Lt, o automobilį už 5000 Lt. Atsakovas automobilį įregistravo savo vardu, perdavė ieškovui automobilio ir mopedo raktelius, sakė, kad reikia atlikti techninę apžiūrą, juos suremontuoti, tačiau įsigytų daiktų neperdavė. Ieškovas sužinojo, kad automobilis ir mopedas įregistruotas kito asmens vardu, reikalavo perduoti automobilį ir mopedą, tačiau atsakovas to nepadarė. Atsakovas prašė paskolinti dar 8000 Lt, todėl juo patikėjo ir paskolino 8000 Lt, vėliau atsakovas pradėjo jo vengti ir skolos negrąžino iki šiol. Policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas pateikė teismui sąskaitos išrašus, kurie patvirtina pinigų nuėmimo iš banko sąskaitos faktus. Pinigų perdavimo faktą patvirtinti galinčių liudytojų nėra.

Atsakovui apie bylos nagrinėjimą pranešta viešu skelbimu, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2 d.).

II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad iš ieškovo paaiškinimo bei esančios byloje medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-At-00480-11 matyti, kad ieškovas kreipėsi su pareiškimu į policiją prašydamas pagalbos surasti V. V., kuriam jis paskolino 15000 Lt ir padėti grąžinti paskolintą sumą. Nagrinėjant ieškovo pareiškimą buvo apklaustas liudytoju atsakovas V. V., kuris parodė, kad padėjo ieškovui įsigyti automobilį „BMW 7“, v.n. (duomenys neskelbtini) automobilis buvo įregistruotas atsakovo vardu, nes Č. I. pamiršo asmens dokumentus, už automobilį Č. I. sumokėjo 7600 Lt. Automobiliu naudojosi atsakovo ir ieškovo draugai. Netrukus automobilis pradėjo gesti, jį reikėjo remontuoti. Č. I. automobilio remontui davė 3000 Lt, atsakovas davė 4000 Lt. 2011 m. automobilį pardavė nepažįstamam asmeniui už 4500 Lt ir perregistravo jį Regitroje. Siūlė Č. I. atiduoti 4000 Lt, tačiau pastarasis pareiškė, kad jam 4000 Lt nereikia ir liepė jam atiduoti 8000 Lt. Tuomet jie susipyko ir išsiskyrė galutinai. Sutinka Č. I. grąžinti 4000 Lt. 2011 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apskrities VPK NTV Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes medžiagoje nebuvo objektyvių duomenų, liudijančių apie tai, kad V. V. apgaule išviliojo Č. I. turtą, t.y. nenustatyta nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. sudėties požymių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Todėl teisiniai paskolos santykiai tarp šalių atsiranda, kai susitarimo pagrindu yra pinigų ar daiktų perdavimas paskolos gavėjui nuosavybėn bei paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. CK 6.871 str. 1 d. numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Ieškovas teigė, kad paskolino atsakovui V. V. iš pradžių 7000 Lt automobilio pirkimui, o po to 8000 Lt automobilio remontui ir perdavė pinigus atsakovui. Tiek ieškovo paaiškinimai, tiek atsakovo V. V. parodymai, esantys medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą skiriasi iš esmės. Iš pradžių ieškovas nurodė, o atsakovas neneigė, kad už ieškovo pinigus buvo nupirktas automobilis „BMW“, v.n. (duomenys neskelbtini) kuris buvo įregistruotas atsakovo vardu. Teisme ieškovas tas pačias aplinkybes aiškino kitaip, jog buvo pirktas iš atsakovo mopedas ir automobilis, po to paskolinti dar pinigai automobilio remontui. Tuo tarpu atsakovas parodė, kad pirktu už ieškovo pinigus automobiliu naudojosi kartu bei kartu už savo pinigus remontavo, o pardavus automobilį siūlė grąžinti ieškovui 4000 Lt. Ieškovas teismui nepateikė nei rašytinės paskolos sutarties, nei jokio paskolos raštelio, kuriais jis grindžia savo reikalavimą prašydamas priteisti skolą iš atsakovo, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskoliniai santykiai taip pat nėra. Ieškovo pateikti teismui iš AB SEB banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad iš jo sąskaitos buvo nuimta 2009-06-13--2000 Lt, 2009-07-29-- 3000 Lt, 2009-08-07 – 4000 Lt, 2009-08-15 – 2000 Lt, 2009-08-20 -1000 Lt, 2009-08-28 - 7000 Lt patvirtina tik pinigų nurašymo, o ne jų perdavimo atsakovui V. V. faktą. Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovas Č. I. neįrodė, jog paskolino atsakovui V. V. 15000 Lt.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodė, kad skolos faktą patvirtina banko sąskaitos išrašai, kurie patvirtina pinigų turėjimo ir panaudojimo faktą. Atsakovas ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu pripažino 10600 Lt perdavimo ir skolos faktą. Šios aplinkybės kitaip aiškinti negali net teismas. Paskolos pripažinimas yra jos patvirtinimas.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

2010 m. galiojusi CK 6.871 str. redakcija nustatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Taip pat nebuvo įsakmiai nustatyta, kad rašytinės formos nesilaikymas daro negaliojančia CK 1.93 str.(„Sandorio negaliojimas dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo“) nustato: „1. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. 2. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.[...] 6. Šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.“

Vertinant iš esmės apeliantas apeliacinio skundo pagrįstumą grindžia faktine aplinkybe, kad atsakovas medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-At-00480-11 byloje esančiame liudytojo V. V. 2011-08-19 apklausos protokole atsakovas pripažino pinigų gavimą. Atsakovas nurodė, kad žadėjo ieškovui padėti nupirkti automobilį ir iš ieškovo automobilio pirkimui gavo 7600 Lt. Automobilį ketino pirkti ieškovui, bet ieškovas neturėjo automobilio, todėl automobilis buvo nupirktas ir įregistruotas atsakovo vardu. Atsakovas apklausos metu pripažino, kad iš ieškovo gavo dar 3000 Lt, kuriuos panaudojo automobilio remontui. Atsakovas teigė, kad automobilis buvo parduotas už 4500 Lt. Atsakovas siūlė ieškovui už automobilį gautus 4000 Lt perduoti ieškovui, o sau už rūpestį pasilikti 500 Lt. Ieškovas neėmė atsakovo siūlomų 4000 Lt, bet reikalavo 8000 Lt. Atsakovas apklausos metu konkrečiai parodė, kad bet kada sutinka atiduoti ieškovui 4000 Lt, tačiau ieškovas jų neima. Teismas privalo įvertinti byloje esančių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją ir patikrinti, ar ji nėra prieštaringa. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos teismas tinkamai neįvykdė nurodytų CPK reikalavimų. Teismas nesirėmė atsakovo paaiškinimais, duotais policijos tyrėjui. Teismas atmetė ieškinį ne tik dėl rašytinės paskolos sutarties nebuvo, bet ir tuo motyvu, kad ieškovo paaiškinimai, tiek atsakovo V. V. parodymai, esantys medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą skiriasi iš esmės. Teisme ieškovas tas pačias aplinkybes aiškino kitaip, jog buvo pirktas iš atsakovo mopedas ir automobilis, po to paskolinti dar pinigai automobilio remontui. Tuo tarpu atsakovas parodė, kad pirktu už ieškovo pinigus automobiliu naudojosi kartu bei kartu už savo pinigus remontavo, o pardavus automobilį siūlė grąžinti ieškovui 4000 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalių, taip pat 197 straipsnio 1 dalies normose išdėstytus įrodymų sąsajumo vertinimo principus, kuriose nustatyta, kas yra įrodymai civilinėje byloje, kokiomis priemonėmis jie nustatomi, kas yra rašytiniai įrodymai. Nurodytuose atsakovo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo pareigūnui, yra nagrinėjami civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys. Negalima remtis duomenimis, gautais iš esmės pažeidžiant įstatymo nustatytą įrodymų rinkimo, pateikimo, tyrimo tvarką, tačiau teismo sprendime tokios aplinkybės nenustatytos. Atsakovą apklausė liudytoju policijos pareigūnas pasirašytinai įspėjęs atsakovą apie Baudžiamojo proceso kodekso 81 ir 83 straipsniuose numatytas liudytojo teises ir pareigas bei atsakomybę. Vadinasi, į apklausos protokolą įrašyti atsakovo parodymai yra leistini įrodymai. Tokios praktikos vertinant ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus fiksuojantį apklausos protokolą kaip leistiną rašytinį įrodymą civilinėje byloje laikosi ir kasacinės instancijos teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2006).

Abi šalys iš esmės pripažįsta, kad ieškovas skolino pinigus atsakovui automobilio remontui ir po to automobilis buvo parduotas, o atsakovas buvo įsipareigojęs po automobilio pardavimo grąžinti ieškovui skolą. Skiriasi sumos, šalys skirtingai vertina pinigų perdavimo pagrindą, tačiau šalių pozicija dėl 4000 Lt skolos egzistavimo sutampa. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad ir ieškovas, ir atsakovas yra asmenys, turintys kurtumo negalią.

Pirmosios instancijos teismas netinkamia vertino įrodymų visetą ir dėl to netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Vertinant įrodymų visetą, kurį sudaro šalių nurodytos aplinkybės dėl pinigų gavimo, ieškovo pateikti duomenys apie iš banko sąskaitos paimtus pinigus, automobilio (duomenys neskelbtini) valst. registracijos Nr.(duomenys neskelbtini) registracijos Valstybės įmonės „Regitra“ registre duomenys, sudaro teisėjų kolegijai pagrindą pripažinti, kad ieškinio reikalavimo dalis dėl 4000 Lt priteisimo yra pagrįsta. Ši išvadą sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti iš dalies priteisiant ieškovui iš atsakovo 4000 Lt skolos (CK 6.873 str. 1 d.) .

Ieškovas už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo 900 Lt žyminio mokesčio bei 700 Lt advokatui už teisinę pagalbą. Teismas patenkina 27 procentų ieškinio reikalavimo sumos, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 432 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą:

„Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui Č. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1158 eurus (4000 Lt) skolos ir 125 eurus (432 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“

Teisėjai Andrius IgnotasZita SmirnovienėAsta Radzevičienė