Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 229 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. rugsėjo 23 d. apie 10.20 val. (duomenys neskelbtini) atliekant procesinį veiksmą – kratą R. D. gyvenamajame name, namo pirmame aukšte, darbo kambaryje, lentynoje ant knygų, rastas šaunamasis ginklas GLOCK 17, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo su įstatyta dėtuve, kurioje buvo 17 vnt. šovinių „Luger“ 9 mm, o namo antrame aukšte, miegamajame po lova, rastas antras ginklas GLOCK 17, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo su įstatyta dėtuve, kurioje buvo 17 vnt. šovinių „Luger“ 9 mm. R. D. turi leidimus laikyti abu šaunamuosius ginklus, tačiau abu šaunamieji ginklai buvo laikomi pažeidžiant ginklų laikymo taisykles, taip sudarant sąlygas pašalinimas asmenims pasinaudoti ginklais, tai yra ginklai buvo laikomi ne metalinėje spintoje (seife). Tuo R. D. pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 32 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų 35.1.1 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. D. atstovas advokatas Ignas Dargužas paaiškino, jog R. D. kaltės nepripažįsta. R. D. savo namų garaže yra įsirengęs seifą, kuris atitinka visus reikalavimus ir kuriame laiko savo ginklus, kuriems yra išduoti leidimai. 2020 m. rugsėjo 22 d. jis buvo namuose vienas ir vakare iš seifo pasiėmė du ginklus, norėdamas patikrinti ar jų nereikia valyti, tačiau tą vakarą nevalė. Tą vakarą vieną ginklą nešiojosi su savimi, o kitą pamiršo nunešti į seifą. Tą ginklą, kurį nešiojosi su savimi, eidamas miegoti pasidėjo po lova savisaugos tikslu. Tuo metu namuose kitų asmenų nebuvo. Namas yra ypatingai saugus, nes yra aptvertas aukšta tvora, namo langai ir stogas neperšaunami, sienos sutvirtintos, kieme yra didelis šuo, todėl, atstovo nuomone, nors abu ginklai buvo ne seife, tačiau jie buvo laikomi saugiai. Į jo namus įsiveržę Aro pareigūnai ginklų nerado, nes jie nebuvo padėti matomose vietose, ir jie buvo paimti tik tuomet, kai juos pats R. D. parodė. Mano, kad jo atstovaujamasis būdamas namuose vienas ir namo viduje laikydamas du ginklus, kurie nebuvo užtaisyti, nepažeidė jokių įstatymų.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 69-70), nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 12-17), tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ( b. l. 18), liudytojo A. P. apklausos protokolas (b. l. 22-23); liudytojo A. P. papildomos apklausos protokolas (b. l. 28-29); liudytojos I. B. apklausos protokolas (b. l. 34-35); įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 38-), fotolentelės (b. l. 40-44); reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 46); nutarimas priduoti ginklus su leidimais ir šaudmenis saugojimui (b. l. 48-49); pranešimas dėl ginklų su leidimais ir šaudmenų laikino saugojimo (b. l. 51-52); pranešimas apie įtarimą (b. l. 53); įtariamojo apklausos protokolas (b. l. 55-56).

Byloje surinkta R. D. charakterizuojanti medžiaga : administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad R. D. baustas administracine tvarka (b. l. 4-5).

Iš byloje esančio įtariamojo R. D. apklausos protokolo matyti, kad jam teisėtai išduoti ginklai yra saugomi jų namo garaže esančiame dideliame seife. Įėjimas į seifą yra elektroninis, suspaudžiamas mygtukais, slaptažodį žino tik R. D.. Iš 2020 m. lapkričio 27 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad jame nurodyta, jog 2020 m. kovo 10 d. Kauno AVPK pažymose Nr. 20-PAZ-20-02843-e nurodyta, kad patikrinimo metu pas R. D. ginklų laikymo sąlygų pažeidimų nebuvo fiksuota. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad byloje nėra ginčo, kad R. D. gyvenamojoje vietoje jam teisėtai išduotų ginklų saugojimui buvo tinkamai įrengtas seifas.

ANK 229 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą. Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius ginklo, šaudmenų saugojimą, laikymą, nešiojimą ar gabenimą.

Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymo) 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo įsirengti tinkamas sąlygas laikyti ginklą, šaudmenis ir laikytis ginklo, šaudmenų laikymo reikalavimų. Šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi; ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Minėtus reikalavimus nustato 2011 m. kovo 3 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų (toliau – Reikalavimų) 35.1.1 punktas, kuriame numatyta, jog Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklai, A kategorijos ginklų priedėliai, taip pat B kategorijos ginklai ir jų šaudmenys turi būti laikomi: gyvenamojoje vietoje ir (ar) kitoje su apskrities vyriausiuoju policijos komisariatui (toliau – teritorinė policijos įstaiga) suderintoje vietoje prie pastato konstrukcijų nejudamai (rekomenduojama taip, kad atsižvelgiant į pastato konstrukciją metalinės spintos (seifo) demontavimas būtų neįmanomas jos neatidarius) pritvirtintoje metalinėje spintoje (seife), kuri atitinka Europos Sąjungoje seifams ir saugyklų durims galiojantį standartą EN 1143-1 ar standarto EN-14450 S1 ar S2 klasės metalinėms spintoms keliamus reikalavimus, arba kurios sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 mm ir kuri užrakinta vidine raktine arba kodine spyna, įtvirtinta metalinės spintos (seifo) viduje taip, kad būtų apsaugota nuo mechaninio poveikio iš išorės (išorinėje metalinės spintos (seifo) durelių pusėje yra tik anga raktui į spyną įkišti).

Taigi, ginklų savininkams ir naudotojams teisės aktais yra nustatyta imperatyvi pareiga ginklus iš šaudmenis laikyti saugiai, t. y. tam tinkamai įrengtoje vietoje, o tai, kad leidime nurodytų ginklų laikymo vietoje yra tinkamos sąlygos ginklams laikyti, gali nustatyti tik Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdyba arba teritorinė policijos įstaiga, kuriai pateiktas prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, ir tai turi būti padaryta per nustatytą terminą. Ginklo savininkas gali laikinai laikyti ginklus ir kitoje vietoje, tačiau apie tai privalo informuoti teritorinę policijos įstaigą, kurios teritorijoje tokia laikina ginklų laikymo vieta yra, ir kuri įvertina laikino ginklų laikymo vietos sąlygų tinkamumą ginklams laikyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. apie 10.20 val. (duomenys neskelbtini) atliekant kratą R. D. gyvenamajame name, namo pirmame aukšte, darbo kambaryje, lentynoje ant knygų, buvo rastas šaunamasis ginklas GLOCK 17, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo su įstatyta dėtuve, kurioje buvo 17 vnt. šovinių „Luger“ 9 mm, o namo antrame aukšte, miegamajame po lova, buvo rastas antras ginklas GLOCK 17, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo su įstatyta dėtuve, kurioje buvo 17 vnt. šovinių „Luger“ 9 mm. Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad šaunamasis ginklas GLOCK 17, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo su įstatyta dėtuve, kurioje buvo 17 vnt. šovinių „Luger“ 9 mm, bei ginklas GLOCK 17, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo su įstatyta dėtuve, kurioje buvo 17 vnt. šovinių „Luger“ 9 mm, jų radimo metu buvo laikomi pažeidžiant ginklų ir šaudmenų laikymo reikalavimus. Tokiais veiksmais R. D. pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 32 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų 35.1.1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 229 straipsnio 2 dalyje.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, ir daroma išvada, jog R. D. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje – bauda, nustatant jos dydį sankcijos ribose.

ANK 229 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas ginklo ir šaudmenų konfiskavimas.

Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus <...>.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. D. nors ir laikė du ginklus su šoviniais pažeisdamas ginklų bei šaudmenų laikymo reikalavimus, tačiau byloje surinktais duomenimis nenustatyta, kad tuo metu R. D. gyvenamajame name buvo kitų pašalinių asmenų, kurie būtų turėję galimybę pasinaudoti jo ginklais. Jo gyvenamasis namas bei jo teritorija yra ypatingai saugoma, dėl ko pašaliniai asmenys neturi galimybės į ją patekti. R. D. anksčiau nėra baustas už analogiškus pažeidimus, todėl daroma išvada, kad jam skirtinos nuobaudos tikslai gali būti pasiekti nekonfiskuojant šaunamojo ginklo GLOCK 17, Nr. (duomenys neskelbtini) su įstatyta dėtuve, kurioje yra 17 vnt. šovinių „Luger“ 9 mm, bei ginklo GLOCK 17, Nr. (duomenys neskelbtini) su įstatyta dėtuve, kurioje yra 17 vnt. šovinių „Luger“ 9 mm.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. D. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 229 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) baudą be šaunamojo ginklo GLOCK 17, Nr. (duomenys neskelbtini) su įstatyta dėtuve, kurioje yra 17 vnt. šovinių „Luger“ 9 mm, bei ginklo GLOCK 17, Nr. (duomenys neskelbtini) su įstatyta dėtuve, kurioje yra 17 vnt. šovinių „Luger“ 9 mm konfiskavimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 21127586952.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.