- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-802-524/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- I. J. J.
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-802-524/2014
2014 m. birželio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-49-890/2014 pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovei I. J. J. dėl teisės rengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, atlikti kapitalinio remonto darbus be bendraturtės sutikimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl žalos atlyginimo bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-01-29 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė pripažinti jai teisę rengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiančius dokumentus gyvenamojo namo, unikalus Nr. 2592-5001-2013, esančio Kretingos g. 24, Palangoje, rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui bei minėto gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbams atlikti, nesant gyvenamojo namo bendraturtės (atsakovės) sutikimo. Nurodė, kad namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso jai (7/20 dalys), atsakovei (8/20 dalys) ir B. V. (5/20 dalys). Namas statytas 1925 metais, dėl nusidėvėjimo įlinko namo stogas ir tai ėmė kelti namo gyventojams grėsmę, todėl ieškovė, siekdama pagerinti gyvenimo sąlygas ir sutvirtinti stogą, 2009 m. rugpjūtį atliko namo rekonstrukciją – vietoj vieno lango įstatė du ir sutvirtino laikančiąją sieną iš vidaus paremdama medine sija, dėl to sutvirtėjo namo stogas ir antrame aukšte padaugėjo šviesos. Atsakovė apskundė ieškovę Klaipėdos viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, kurio darbuotojams apžiūrėjus namą, 2009-09-07 nustatytas savavališkos rekonstrukcijos faktas, ieškovei surašytas savavališkos statybos bei statybos sustabdymo aktai ir paskirta administracinė nuobauda. Palangos miesto apylinkės teismas 2011-12-14 sprendimu įpareigojo ieškovę per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatymo nustatyta tvarka gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžius šių reikalavimų per nustatytą terminą, įpareigojo ją savo lėšomis likviduoti kapitalinio remonto padarinius, nurodytus savavališkos statybos akte. Ieškovė ėmėsi veiksmų gauti statybą leidžiančius dokumentus, buvo suformuota kadastrinių matavimų byla, parengtas gyvenamojo namo rekonstrukcijos supaprastintas techninis projektas. Bendraturtė B. V. davė sutikimą atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, o atsakovė nepagrįstai atsisako tai padaryti, nors namo rekonstrukcija atsakovės interesų visiškai nepažeis, nesukels nepatogumų naudotis bendru turtu, priešingai – namas bus gražesnis ir tvirtesnis. Atsakovės reikalavimas priteisti nuostolius yra nepagrįstas, nes ieškovė iš bendraturčių nei remonto metu, nei po remonto jokių nusiskundimų negavo. Be to, atsakovės priešinis reikalavimas atmestinas dėl suėjusio senaties termino.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį. Nurodė, kad dėl savavališkos statybos darbų pablogėjo viso namo techninė būklė, atsakovės patalpose atsirado sienų ir lubų įtrūkimų, mansardoje atsirado grindų nestabilumas. Šiems padariniams pašalinti yra būtinas remontas, todėl ieškovė priešieškiniu reikalauja iš ieškovės priteisti 75 724 Lt žalos atlyginimo pagal UAB „Arkosta“ 2012-06-29 sudarytą remonto darbų lokalinę sąmatą.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-01-29 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies: atsakovei iš ieškovės priteisė 12 000 Lt nuostolių atlyginimo bei 1 646 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš ieškovės priteisė 221 Lt žyminio mokesčio ir 34,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
Dėl ieškinio teismas nurodė, kad ieškovė siekia gauti atsakovės sutikimą ne tik jau savavališkai atliktiems jai priklausančios gyvenamojo namo dalies darbams įteisinti, bet ir gyvenamojo namo dalies kapitaliniam remontui, kurio metu būtų iš esmės keičiamos ieškovei priklausančios patalpos, stogo dalis virš ieškovei priklausančios namo dalies, atliekamas patalpų perplanavimas, patalpos atidalijamos ir formuojami atskiri turto vienetai. Nors atsakovė neneigė, kad pastatas senas ir jam reikalingas remontas, tačiau teigė, jog jai priklausančios pastato dalies sienų įtrūkimai, lubų ir grindų nelygumai, sienos išsigaubimas atsirado dėl ieškovės atliktos savavališkos statybos. Atsakovės atsisakymo duoti ieškovei sutikimą priežasčių pagrįstumą patvirtino byloje atlikta ekspertizė, pagal kurios išvadas ieškovės pateiktas projektas pagal atliktus darbus neatitinka Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų reikalavimų. Kadangi ieškovė jokių papildomų įrodymų ekspertizės išvadoms paneigti nepateikė, teismas padarė išvadą, jog atsakovės atsisakymas duoti sutikimą ieškovės atliktiems savavališkiems darbams įsiteisinti ir kapitaliniam remontui pagal ieškovės parengtą techninį projektą atlikti yra pagrįstas, o ieškovės ieškinio reikalavimas atmestinas.
Šalies argumentai
Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad atsakovė ieškinio senaties nepraleido, nes atsakovė su priešieškiniu į teismą kreipėsi 2012-09-05, o savavališkos statybos darbai užfiksuoti tik 2009-09-07. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė žinojo, kad namas, kuriame ji atlikto savo dalies remontą bei rekonstrukcijos darbus, yra 1925 metų statybos, todėl rekonstrukcijos darbų atlikimas nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovė ne tik pažeidė statybą reglamentuojančius teisės aktus, bet taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ekspertizės išvados patvirtino faktą, kad būtent ieškovės atlikti remonto bei rekonstrukcijos darbai turėjo įtakos atsakovei priklausančių patalpų sugadinimui, todėl teismas padarė išvadą, kad žala atsakovei atsirado dėl ieškovės kaltės ir esant jos neteisėtiems veiksmams. teismas nustatė, kad ieškovės pateiktoje UAB „Arkosta“ parengtoje lokalinėje sąmatoje dauguma minimų remonto darbų yra darbai, kuriais siekiama iš esmės atnaujinti ir pagerinti atsakovės patalpas, o ne atkurti jo būklę, kuri galimai buvo iki atsakovės atliktų savavališkų statybos darbų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokios būklės ir vertės jai priklausančios patalpos buvo iki ieškovės remonto ir rekonstrukcijos darbų atlikimo. Teismo nuomone, atkūrimo išlaidos turi būti lygios išlaidoms, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Teismas, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ekspertizės akto išvadas, protingais ir adekvačiais atlygintinais nuostoliais pripažino 12 000 Lt sumą.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, nepagrįstai pripažino, kad atsakovės nesutikimas remontuoti patalpas yra motyvuotas ir kad seno pastato dalies sienų įtrūkimai, lubų, grindų nelygumai atsirado ne dėl nusidėvėjimo, o dėl ieškovės atliktų remonto darbų. Teismas nepagrįstai atsakovės priešieškiniui netaikė senaties termino, nes atsakovė apie rekonstrukciją sužinojo ir pati apskundė Statybos inspekcijos pareigūnams 2009 m. rugpjūčio mėnesį. Teismas nemotyvavo, kodėl ieškovės pateiktus įrodymus atmetė ir jais nesivadovavo, o atsakovės – iš dalies priėmė. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys yra išdavęs ieškovei leidimą einamiesiems darbams, kuriems bendraturčių sutikimas nereikalingas. Sprendime teismas pripažino, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kokios būklės ir vertės buvo jai priklausančios patalpos iki remonto. Atsakovė savo dalies tinkamai neprižiūrėjo, apleido, nes visiškai nešildė, todėl teismas nepagrįstai jai leido praturtėti ieškovės sąskaita. Taip pat nepagrįstas teismo motyvas, kad ieškovė neginčijo eksperto išvadų – ieškovės prašymus pakviesti kitą specialistą, pakeisti klausimų ekspertui tvarką ir pan. teismas nemotyvuotai atmetė. Taip pat nepagrįstai netaikė Statybos įstatymo suteiktos galimybės įteisinti mažareikšmės savavališkos statybos padarinius. Ieškovė atlikti neatidėliotiną savo patalpų remontą buvo priversta dėl būtinojo reikalingumo, t. y. siekdama pašalinti pavojų, gręsiantį visų bendraturčių nuosavybei, ir siekdama išvengti dar didesnės žalos. Teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė trečios namo bendraturtės, tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad senaties terminas priešieškinio reikalavimams pareikšti nebuvo suėjęs, kadangi pirmieji defektai atsakovės patalpose buvo pastebėti tik 2009 m. gruodžio mėn., tą įrodo 2009-12-11 Palangos miesto savivaldybės administracijoje užregistruotas atsakovės skundas. Apeliantė turėjo galimybę inicijuoti eksperto nušalinimą, pateikti savo klausimus ekspertui bei siūlyti savo ekspertą, pati dalyvavo ekspertui apžiūrint ginčo patalpas, tačiau pretenzijas dėl eksperto kvalifikacijos ir ekspertizės klausimų pateikė tik tada, kai buvo gauta nepalanki jai eksperto išvada. Ieškovė tikslino savo ieškinio reikalavimus, keitė ieškinio dalyką, tačiau pati neįtraukė trečiuoju asmeniu bendraturtės B. V., nurodydama, kad pastaroji yra davusi sutikimą ir jai jokių pretenzijų nereiškia, ginčas kyla tik su atsakove. Ieškovė nereiškė ir prašymo apklausti B. V. kaip liudytoją. Priimtas teismo sprendimas neturės jokios įtakos B. V. teisėms ir pareigoms. Apeliantė nepagrįstai remiasi Kultūros paveldo departamento sutikimu, kadangi ieškovė atliko darbus, kurie tame sutikime nebuvo numatyti. Neteisėti ieškovės veiksmai ir kaltė buvo konstatuoti administracine tvarka, taip pat administracinio teismo sprendimu. Priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos buvo įrodytas ekspertizės išvadomis. Pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, o aplinkybė, kad tam tikri įrodymai buvo įvertinti ne apeliantės naudai, dar nereiškia, kad jie įvertinti neteisingai ir ne pagal įstatymo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl ieškinio
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009). Bendrame nekilnojamame turte vykdant statybas neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Šioje byloje atsakovė nesutinka duoti sutikimo todėl, kad jai savavališka rekonstrukcija buvo padaryta žala, tačiau padarytos žalos klausimas buvo išspręstas skundžiamu teismo sprendimu. Byloje nustatyta, kad ieškovė, negavusi atsakovės sutikimo, privalėtų pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimą atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį, t. y. iš dviejų savavališkai padarytų langų mansardoje padaryti vieną langą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, neįsigilino į tokio atkūrimo galimybę 1925 metų statybos name. Byloje įrodyta ir šalys pripažįsta aplinkybę, jog jų namas yra labai senas, akivaizdu, kad ieškovės atlikti darbai pablogino atsakovės butą, t.y. 88 metų senumo medinė perdanga neatlaikė jau atliktų darbų ir atsakovės bute atsirado plyšių ir deformacijų (t.1, b.l.129), todėl akivaizdu, jog padarant iš dviejų langų vieną langą kils grėsmė atsakovės butui. Todėl šioje byloje būtina įvertinti šią aplinkybę ir atriboti jau padarytos žalos atsakovei teisinį klausimą ir patikslintame ieškinyje suformuluotą reikalavimą - leisti pradėti ieškovės buto rekonstrukcijos projektavimo darbus be atsakovės sutikimo. 2011 m. sausio 31 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tos situacijos, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje yra galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, iš esmės skiriasi nuo tų situacijų, kai yra statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai yra negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, ir ieškovei teismo sprendimu tokia teisė buvo suteikta, todėl atsakovės atsisakymas tokį sutikimą duoti yra neparemtais jokiais įrodymais šios kategorijos bylose, o, priešingai, padarytų dar didesnę žalą visam šalių namui. Byloje yra ieškovės pateiktas supaprastintas techninis projektas (t.1, priedas), kuriame nurodyta, kad ieškovė ieškinyje nurodytiems darbams atlikti privalės rengti namo kapitalinio remonto supaprastintą projektą ir teikti jį tvirtinti Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui, tačiau kad būtų galima pradėti rekonstrukcijos įteisinimą, viena iš būtinų sąlygų yra statinio bendraturčių (šiuo atveju atsakovės) sutikimas (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 p.). Pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 15 dalį statybos ar rekonstravimo sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina atitinkamos institucijos ir subjektai jau turėdami bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5p., 23 str. 15 d. ). Savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis (redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d.) numato, kad asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punktuose nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymų jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Esant tokiai faktinei situacijai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atsisakymas duoti ieškovei sutikimą ruošti ir tvarkyti projektinę dokumentaciją, siekiant įteisinti savavališką rekonstrukciją, turi būti protingai motyvuotas. Atsakovė nurodė, jog neduoda sutikimo, nes atliekant savavališką rekonstrukciją jai buvo padaryta žala. Tačiau šioje byloje buvo išspręstas dėl neteisėtos rekonstrukcijos atsakovei padarytos žalos atlyginimo klausimas. Atsakovė apeliacinio skundo nepadavė, atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Kita vertus, teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str.), todėl atsižvelgdama į tai, kad atsakovė vengia bendradarbiauti visais su namo rekonstrukcija susijusiais klausimais, neduoda sutikimo įteisinti jau atliktą savavališką rekonstrukciją, be to, atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovų atlikta savavališka stogo rekonstrukcija aplinkai bei visuomenės interesams jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas ginti bendraturčių teises ir pripažinti atsakovės atsisakymą trukdymu kitam bendraturčiui gauti statybą ar rekonstrukciją leidžiantį dokumentą. Taip pat vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais būtų neprotinga vėl 1925 m. statybos name vykdyti griovimo darbus, todėl projekto ruošimo metu bus konstatuota, ar ieškovės atlikti stogo rekonstrukcijos darbai atitinka STR 2.01.01(1):2005 ,,Esminiai reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“, ar rekonstravimo metu esamas gyvenamasis namas architektūriniu požiūriu stabilizavosi, todėl sudaryti kliūtis ieškovei tinkamai parengti projektinę dokumentaciją šioje byloje nėra teisinio pagrindo. Patikslintame ieškinyje (t.1, b.l. 82) ieškovė prašo leisti atlikti gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbus ginčo name, tačiau šios bylos medžiaga įrodo, jog šie darbai buvo jau atlikti savavališkai, todėl šios dalies ieškinio tenkinimas nesukels teisinių pasekmių ieškovei, nes kiti kapitalinio remonto darbai nebuvo šios bylos įrodinėjimo dalykas. Šios bylos esmė ieškovei leisti susitvarkyti savavališkai atliktų darbų dokumentaciją pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str., Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str.
Dėl priešieškinio
Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovės 75 724 Lt žalos atlyginimo (t.1, b.l.41-43). Pirmosios instancijos teismas priteisė 12 000 Lt, atsakovė su tokiu teismo sprendimu sutiko, o ieškovė apeliaciniu skundu prašo šią sprendimo dalį panaikinti, tačiau tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų. Šioje byloje ieškovės veikoje paminėtos nuostatos yra įrodytos, t. y. ieškovė yra pastato dalies bendraturtė, ji savavališkai atliko savo pastato dalies rekonstrukcijos darbus ir ši aplinkybė konstatuota teismo sprendimu (t.1, b.l.12). Ekspertizės akto 1 išvada įrodo priežastinį ryšį tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir žalingų pasekmių atsakovei (t.1, b.l.129). Byloje lokaline sąmata atsakovė įrodinėjo padarytos jai žalos dydį (t.1,b.l.45). Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog nesutinka su priteistu 12 000 Lt žalos atlyginimu, tačiau ekspertizės akte yra konstatuota, kad plyšių ir deformacijų atsakovės bute galėjo atsirasti dėl ginčo statybos darbų, atsakovės lubų sugadinimą įrodo ir nuotraukos (t.1, b.l. 134 - 135), todėl vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pirmosios instancijos teismas priteisė 12 000 Lt teisingą ir protingą atsakovės patalpų remonto sumą, įvertinęs nusidėvėjimą, nes atsakovė pateikė 75 724 Lt sumos sąmatą. Ši sąmata (t.1, b.l.45-46) įrodo, jog numatytų ardymo darbų vertė yra 2380 Lt, lubų pakalimo medžio drožlių plokštėmis darbų vertė yra 4538 Lt, o sienų ir lubų klijavimo popieriniais apmušalais vertė yra 5579 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į atsakovės patalpų nusidėvėjimą, į tai, kad atsakovės sąmatoje pateikta pernelyg didelė jos buto remonto suma - 75 724 Lt, todėl tenkinti ieškovės apeliacinio skundo dalies jo motyvais nėra pagrindo.
Paminėtais motyvais skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškinys, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas, o sprendimo dalis, kuria patenkintas priešieškinis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1d.2p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Skundžiamu teismo sprendimu buvo teisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos pagal priešieškinį, tačiau apeliacinės instancijos teisme patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, t. y. 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio valstybei paduodant ieškinį (t.1, b.l.5-6) ir 500 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (t.1, b.l.25, 84, CPK 93 str. 4 d., 98 str.).
Iš atsakovės ieškovei priteistini 110 Lt sumokėto žyminio mokesčio valstybei paduodant apeliacinį skundą, nes ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies (CPK 93 str.3d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendž i a:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014-01-29 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, panaikinti ir ieškinį patenkinti. Leisti L. Š. rengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiančius dokumentus gyvenamojo namo, unikalus Nr. 2592-5001-2013, esančio Kretingos g. 24, Palangoje, rekonstrukcijai ir kapitaliniam remontui be šio namo bendraturtės I. J. J. sutikimo savavališkos statybos padariniams pašalinti pagal 2011-12-14 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą.
Priteisti L. Š. iš I. J. J. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir 110 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.