Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos pos­kyrio tyrėjas M. Z. 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu G. K. pas­ky­rė administracinę nuobaudą – 43 Eur baudą dėl to, kad 2016 m. balandžio 15 nuo 22 val. negyvenamojoje patalpoje klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), garsiai leido mu­ziką, tai yra triukšmavo, tuo pažeidė viešąją rimtį bei padarė teisės pažeidimą, nu­matytą Lie­tuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje. Nesutikdamas su šiuo nutarimu G. K. apskundė jį teismui. Skunde nurodė, kad admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo nepadarė, kadangi patalpos jam nepriklauso, todėl nutarime yra netei­sin­gai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra būtent pareiškėjas. By­loje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo patalpose ir kad būtent jis garsiai leido muziką. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar neva keliamas triukšmas viršijo nustatytas normas ir ar triukšmas sklido būtent iš nutarime nurodytos patalpos.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjo G. K. skundo netenkino ir paliko galioti 2016 m. gegužės 11 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad ne tik garso matavimo prietaisais nus­ta­ty­tas decibelų skaičius turėtų būti vertinamas kaip vienintelis teisės pažeidimą nustatantis įro­dy­mas. Akivaizdu, kad muzikos grojimu klube „(duomenys neskelbtini)“ sukeltas triukšmas 2016 m. balandžio 15 nuo 22 valandos dirgino gretimo gyvenamojo namo gyventojus, kurie išreiškė nusiskundimus kreipdamiesi į policiją. Faktas, kad negyvenamoje patalpoje (duomenys neskelbtini), nuo 22 va­lan­dos buvo garsiai leidžiama muzika, patvirtinta bylos medžiaga. Teismas sprendė, jog G. K. teiginys esą jis nėra atsakingas už nakties garsus iš jo klubo, nes jis nėra patalpų savi­nin­kas, akivaizdžiai nepagrįstas, nes būtent jis patalpas naudoja panaudos pagrindais ir kaip klubo va­dovas yra atsakingas už naktimis leidžiamos muzikos garsą.Apeliaciniame skunde G. K. prašo prijungti prie bylos infragarso ir žemo dažnio garsų ty­rimo protokolą ir panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, kad teismas nutartyje aptarė liudytojų duotus parodymus teisme, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad jie skiriasi nuo šių liudytojų duotų parodymų administracinių teisės pa­žei­di­mų bylose. Nors liudytojai buvo nurodę laiką, kada neva sklido garsi muzika iš rūsio pa­tal­pų, tačiau teisme jie tokių aplinkybių netvirtino. Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai buvo kviesti daug kartų, pareiškėjas iki šių nutarimų niekada nebuvo baustas ad­mi­nistracine tvarka dėl keliamo triukšmo, šioje byloje nėra duomenų, kad policijos parei­gūnas būtų atvykęs į namus arba prie patalpų ir būtų įsitikinęs, kad liudytojos patalpoje girdisi triukšmas ir kad jis sklinda iš byloje nurodytos patalpos. Būtent dėl kavinės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos gyventojai buvo skundęsi ne kartą, kvietę policijos pareigūnus, iš kavinės sklisdavo didelis gar­sas, o pareigūnai baudė kavinės savininką. Liudytoja O. S. nesutiko, kad jos pa­talpose būtų matuojamas triukšmo lygis, tokiu būdu ji pati trukdė nustatyti byloje objek­ty­vią tiesą. Liudytoja sakė, kad ji su policijos pareigūnu buvo prie įėjimo į rūsį durų, bet ji nepaliudijo, kad kokį nors garsą girdėjo ir prie tų durų, kurios yra ženkliai arčiau rūsio patalpų nei tos durys, už kurių neva girdėjosi garsas. Liudytojas J. A. S. pri­pa­žino, kad niekada pats nebuvo patikrinęs, iš kur sklinda triukšmas. Prieštaraudamas pats sau, šis liudytojas nurodė konkrečią vietą, iš kur sklido muzika. Liudytojų S. paro­dymuose yra prieštaravimų. Liudytoja O. S. nurodo, kad „vyras apeina paklausyti ir aš pati einu paklausyti“, tuo tarpu J. A. S. parodė, kad „su policininkais žmona ėjo, ji nuvedė parodyti“. Liudytojas A. M. pirmiau nurodė, kad triukšmas sklinda iš kavinės, o vėliau, kad iš rūsio. Jis netikrino, iš kur tiksliai sklinda triukšmas. Be to teismui davė akivaizdžiai neteisingus parodymus, kad jo butas yra prie pat kavinės sienos, nes kavinės patalpas nuo liudytojo namo skiria dar visas vienas gyvenamas pastatas, kuriame įrengti įvairūs biurai, o pareiškėjo patalpos yra kavinės pastato rūsyje.Per apelianto apsirikimą teismui buvo pateikta tik dalis tyrimo medžiagos, nes apeliantas manė, kad tyrimas atliktas vienu protokolu. Tik po teismo posėdžio apeliantas išsiaiškino, kad buvo surašyti du tyrimo protokolai, o apeliantas teismui nepateikė tyrimo protokolo dėl infragarso ir žemo dažnio garsų tyrimo. Būtent šiame protokole (2 psl.) yra nurodyta, kad „kalibravimo vertė prieš matuojant 93,9 dB, po matavimų 93,9 dB“. Todėl apeliantas prašo ape­liacinės instancijos teismą prijungti šį dokumentą prie bylos. Teismas nelabai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nes garsas sklido ne iki gretimo namo, o už gretimai stovinčio namo. Liudytojas J. Š. patvirtino, kad garsas buvo įjungtas dideliu garsu ir tai užfik­suota pri­dedamame apeliaciniam teismui tyrimo protokole. Jokių „nurodymų“ specialistas ne­gir­dėjo, be to parodė, kad „šalia esančiose patalpose, 2 aukšte (ten įsikūrusi kavinė „(duomenys neskelbtini)“), ten gir­dė­josi žemas dažnis, “bumčikas“, todėl gana akivaizdu, kad garso pritildymu nebuvo mani­pu­liuojama, o besiskundę asmenys patys atsisakė dalyvauti tyrime. Be to nei policija, nei neva nukentėję asmenys neatliko jokių kitokių tyrimų.Teismas jokiomis priemonėmis nenustatė, kad būtent pareiškėjas buvo 2016 m. balandžio 15 d. nuo 22 val. negyvenamojoje patalpoje klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teisme nurodė, kad kartais patalpomis gali naudotis ir kiti asmenys. Todėl tokiu atveju už pažeidimą, jį tinkamai įrodžius, turi būti atsakingas arba patalpų savininkas, kuriuo pareiškėjas nėra, arba tas asmuo, kuris tikrai naudojosi patalpomis.Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašo Aly­taus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo G. K. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. K. apeliacinis skundas atmetamas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­ti­na­mi pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplin­ky­bių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik re­mian­tis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikš­min­gas aplin­ky­bes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieš­ta­ra­vi­mai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių pa­ti­ki­mu­mas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nus­ta­tymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsiti­ki­ni­mas – tai įro­dymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išna­gri­nė­ja­mi reikš­mingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrody­mas ats­ki­rai ir jų visuma. ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba gro­ji­mas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki aštuo­nias­dešimt šešių eurų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį ad­mi­nistracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įro­domos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažei­di­mo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyz­džiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2559/2010, N438-3973/2011, N575-406/2012).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pir­mo­sios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos ap­lin­ky­bėms, todėl apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teis­mas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog G. K. padarė administracinį teisės pa­žeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalyje.Nors pažeidėjas apeliaciniame skunde savo kaltę neigia, tačiau ji įrodyta byloje surinktais duo­me­nimis. Liudytoja O. S. paaiškino, kad dėl G. K. naktimis keliamo triukšmo policijai parašė 12 skundų. Ji kreipėsi dėl garsios muzikos, triukšmo ir girtavimo, nes namas, ku­riame ji gyvena, sublokuotas su namu (duomenys neskelbtini), iš jo sklinda toks triukšmas, kad vibruoja net pagalvės. Liudytojas J. A. S. paaiškino, kad naktį jam neduoda miegoti iš G. K. patalpos sklindanti muzika. Liudytojas A. M. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte prie pat sienos, kur rūsys. Triukšmas naktimis sklinda iš kavinės, esan­čios Vilniaus g. 16. Kadangi butas prie pat kavinės sienos, triukšmas naktį, trukdo miegoti, būna tranki muzika, bumbsėjimas. Muzika sklinda iš rūsio patalpos, nes jo išėjimas į kiemo pusę. Liu­dy­toja D. A. paaiškino, kad gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Butą dėl nuo­la­tinio naktinio triukšmo buvo priversta parduoti, nes gyventi jame tapo neįmanoma. Kiti kai­my­nai taip pat skundėsi dėl triukšmo. Labiausiai trukdė muzikos garsas ir žmonių keliamas triukš­mas, kuomet jie būdavo apsvaigę šūkaudavo, rūkydavo kieme. Muzika nesigirdėdavo aiškiai, nega­lima buvo girdėti melodijos, bet girdėdavosi žemų dažnių garsai, didžiulis dunksėjimas, rit­mas, kurie trukdė miegoti, nakties triukšmas ją prikeldavo iš miego. Aptarti liudytojų parodymai, aukštesniojo teismo nuomone, priešingai nei nurodoma pažeidėjo apeliaciniame skunde, yra lo­giš­ki ir nuoseklūs, liudytojų parodymuose nurodomos iš esmės vienodos aplinkybės. Byloje ne­nus­tatyta, kad minėti liudytojai siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, be to, liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo.Skunde nurodoma, kad pareiškėjas niekada nebuvo baustas administracine tvarka dėl keliamo triukšmo, kad byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnas būtų atvykęs į namus arba prie pa­talpų ir būtų įsitikinęs, kad liudytojos patalpoje girdisi triukšmas ir jis sklinda būtent iš byloje nurodytos patalpos. Teismas, atmesdamas šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus pažymi, jog aplinkybė, kad G. K. anksčiau nebuvo baustas už analogiškus pažeidimus, niekaip negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas. Skunde taip pat remiamasi infragarso ir žemo dažnio garsų tyrimu. Tačiau kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, aplinkybė, kad G. K. užsakė garso tyrimą ir pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus fi­zi­ki­nių veiksnių tyrimo poskyrio virbacijos oktavinėse dažnių juostose tyrimo protokolą Nr. F-VO-21/2016, kuriuo atlikus tyrimą nenustatytas leistino garso viršijimas, nepaneigia G. K. kal­tės dėl padaryto teisės pažeidimo. Apylinkės teismas pagrįstai šį įrodymą vertintino kaip nepa­ti­kimą ir neatspindintį objektyvios tiesos dėl didelio muzikos garso konkrečiu 2016 m. balandžio 15 d. nakties metu. Nors G. K. teigia tyrimo metu įjungęs muziką savo klube visu garsu, tačiau ši aplinkybė niekuo nepatvirtinta, tyrimą atlikęs specialistas J. Š. parodė, kad jis pats aparatūros nejungęs ir garso stiprumo klubo patalpoje netikrinęs. Taip pat nustatyta, kad klu­be tyrimo metu buvo kitų asmenų, kurie galėjo G. K. nurodymu primažinti garsą atlie­ka­mo tyrimo eigoje tiek, kad tyrimo patalpoje jis būtų atitikęs leistinas higienos normas.Nors apeliantas skunde nurodo, kad triukšmas galėjo girdėtis iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai apelianto iškeltą versiją paneigia, skunde nurodyti argumentai yra nepa­grįsti, deklaratyvūs ir paremti tik subjektyvia pažeidėjo nuomone. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo ad­mi­nis­tracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį ad­mi­nis­tra­cinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad G. K. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, apeliacinės ins­tancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės tai­ky­mu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrody­mus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apelia­ci­nės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kal­tės padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl G. K. skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nuro­dy­tais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.