Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo S. Č. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. Č. ieškinį atsakovui S. Č. dėl santuokos nutraukimo ir kt., bei atsakovo S. Č. priešieškinį ieškovei L. Č. dėl santuokos ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-02-27 ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 190 Eur per mėnesį iki bus priimtas teismo sprendimas ir paskirti ieškovę lėšų, skirtų vaikui išlaikyti, tvarkytoja. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017-02-27 nutartimi prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo – priteisė iš atsakovo S. Č. laikiną išlaikymą dukrai L. Č. mokamą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2017-02-27 iki bus priimtas teismo sprendimas. Paskyrė ieškovę L. Č. lėšų, skirtų nepilnamečiam vaikui išlaikyti, tvarkytoja. Teismas atsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, vaiko amžių, šiai dienai žinomą šalių turtinę padėtį, į tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, o pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai ir į tai, jog civilinės bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą dukrai L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur kas mėnesį.Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-02-27 nutartį ir patenkinti iš dalies ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą dukrai L. Č. mokamą periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2017-02-27 iki įsiteisės teismo sprendimas.Nurodo, kad priteista laikino išlaikymo suma – 190 Eur per mėnesį atsakovui yra per didelė lyginant su jo gaunamomis pajamomis. Atsakovo pajamos per mėnesį siekia vidutiniškai 639,46 Eur. Iš šios gaunamos sumos atsakovas gyvena, t.y. išlaiko gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena ir ieškovė su dukterimi. Atsakovo nuomone, nėra jokio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, t.y. tiek ieškovė tiek atsakovas prie dukters išlaikymo turi prisidėti vienodai, ieškovė yra sveika, darbingo amžiaus moteris, kuri turi dėti visas pastangas, kad galėtų visapusiškai prisidėti prie dukters išlaikymo, o ne permesti išlaikymo naštą vien atsakovui.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie savo gaunamas pajamas, iš kurių matyti, kad ieškovės pajamos šiai dienai preliminariai sudaro 400 eurų kas mėnesį, o atsakovas gauna 640 eurų. Taip pat atsakovas neneigia, kad yra ūkininkas, dirba žemę bei augina grūdines kultūras, todėl darytina išvada, kad iš šios veiklos gauna papildomas pajamas. Taip pat pažymi, kad atsakovas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gauna ir valstybės remiamas išmokas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nepilnamečiam vaikui priteista 190 eurų laikino išlaikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (CPK 144 straipsnis), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 straipsnis) parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi CK 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nagrinėjant šeimos santykių bylas, sąrašas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato teismui galimybę priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė teismo iki teismo sprendimo byloje priėmimo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 190 eurų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymą, jį tenkino bei priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą, mokant kas mėnesį 190 eurų. Atsakovas su priteistu laikinu išlaikymu nesutinka, motyvuoja, kad nustatyta išlaikymo suma per didelė, be to, jis dukters išlaikyti nevengia.Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004).Nors atsakovas teigia, kad išlaiko gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena ir ieškovė su dukterimi, tačiau ieškovė nurodo, kad maisto produktus perka ne jis, o ieškovė iš savo piniginių lėšų ir šiuos maisto produktus taip pat vartoja ir pats atsakovas. Be to, ieškovės pajamos preliminariai sudaro 400 eurų kas mėnesį, o atsakovo 640 eurų. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas yra ūkininkas, dirba žemę bei augina grūdines kultūras, todėl darytina išvada, kad iš šios veiklos atsakovas gauna papildomas pajamas, taip pat tikėtina, kad iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gauna ir valstybės remiamas išmokas, atsakovas turi nekilnojamojo turto, taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iki teismo sprendimo priėmimo priteisė 190 eurų laikiną išlaikymą (1/2 MMA), nustatytas dydis nėra per didelis, akivaizdžiai neproporcingas ar suvaržantis atsakovo interesus. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to, apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.