Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro I. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2020 m. birželio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 40 MGL (2 000 Eur) bauda ir teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 3 metams, likusi nesumokėta baudos suma – 1 482 Eur,

teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. S. 2023 m. birželio 10 d. 23.10 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę R. S., sudavė vieną kartą ranka į veidą ir vieną kartą ranka į nugarą, taip mušdamas nukentėjusiajai R. S. dėl poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės srityje ir nugaros kairėje pusėje nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. S. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad 2023 m. birželio 10 d. jie kartu su R. išgėrė alkoholio namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Alkoholį vartojo dviese, jis gėrė degtinę, o R. gėrė alų. Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau kai R. jau buvo neblaivi, apie 21 val., jam paskambino sena pažįstama, su kuria jis telefonu pabendravo. Dėl to R. supyko ir ėmė pavydėti sakydama, kad meilužė skambinėja. Tuo metu jie jau gulėjo lovoje, tačiau R. supykusi išėjo į kitą kambarį. Jis jai sakė, kad ji baigtų daryti nesąmones ir eitų miegoti, ją parvedė į kambarį, tačiau R. vis tiek nenurimo, šaukė ant jo, kėlė pavydo scenas. Tuomet R. ėmė rinktis daiktus, rinkosi drabužius, dėdama juos į maišus. Jis jai neleido rinktis daiktų, todėl paėmė ir kambaryje visus jos drabužius išpylė iš maišų. Tuomet R. dar labiau ėmė šaukti, jis tada labai supyko, kad ji daro tokias nesąmones, todėl jai vieną kartą ranka sudavė į veidą. Jam R. nieko nesakė, kad jai skauda, ji tiesiog ėmė vėl rinktis daiktus, todėl jis jai tuomet, kai ji rinko daiktus užsisukusi, sudavė vieną kartą ranka į nugarą. R. tada jam pasakė, kad kvies policiją ir, pasiėmusi telefoną, paskambino. Dėl tokio savo poelgio gailisi. Gyvena šiuo metu atskirai, jis gyvena pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini), o R. – (duomenys neskelbtini), savo bute.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo T. S. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 10 d. apie 23.10 val. buvo pas savo uošvius namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur laikinai ir gyvena. Namuose taip pat buvo ir vyras T. S. Ji ir jos vyras gulėjo jau lovoje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Netrukus suskambėjo jos vyro telefonas. Jo ekrane pamatė jai jau žinomą jo meilužės numerį. Įvyko žodinis konfliktas dėl jo turimų meilužių. Ji pradėjo kambaryje dėtis savo daiktus teigdama, jog jai gana tokio gyvenimo. Pamatęs, kad ji kraunasi daiktus, jos vyras T. S. labai supyko, pradėjo rėkti sakydamas, jog „niekur tu neisi“, „eini gult“ bei panaudojo prieš ją fizinį smurtą: dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į kairės pusės skruostą bei vieną smūgį į nugaros sritį. Po suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą skruosto bei nugaros srityse. Po fizinio smurto panaudojimo jos vyras apsirengė ir išėjo iš namų, ji išsikvietė policijos pagalbą. Paminėjo, jog smurtas prieš ją naudojamas jau ne pirmą kartą, išgėręs jos vyras tampa konfliktiškas, agresyvus ir savo pyktį išlieja ant jos naudodamas fizinę jėgą. Anksčiau į policiją dėl jo keliamo smurto nesikreipė, kadangi tikėjo, jog jis pasikeis. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą jos vyro atžvilgiu, skirti jam apribojimus, kad daugiau jis nežalotų jos fiziškai.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja R. S. nurodė, kad 2023 m. birželio 10 d. apie 23.10 val. jos vyras T. S. adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į kairės pusės skruostą bei vieną smūgį į nugaros sritį. Po suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą skruosto bei nugaros srityse.

Specialisto išvadoje Nr. G248/2023(06) nurodyta, kad R. S. padarytos poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės srityje, nugaros kairėje pusėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Tarnybiniame pranešime tyrėjas K. B. nurodė, kad 2023 m. birželio 10 d. dirbo su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu V. P.. Apie 23.18 val. iš (duomenys neskelbtini) operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur namuose vyksta žodinis konfliktas tarp pranešėjos ir jos vyro, moteris nori susirinkti daiktus ir išeiti, bet vyras išmėtė daiktus ir jos neišleidžia. GMP nereikia, vaikų nėra, visi vietoje laukia. Atvykus nurodytu adresu, smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino. Pranešėja R. S. teigė, jog jos vyras T. S. trenkė jai vieną smūgį į kairės pusės skruostą bei viena smūgį į nugaros sritį. T. S. buvo pasišalinęs. R. S. alkotesteriu „Drager 7510 Nr. ARPK 0084“, patikros Nr. 1935643 nustatytas 0,99 promilių neblaivumas (testo Nr. 635, laikas 00.22 val.).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 38 straipsnyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė) <...>. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis T. S. ir nukentėjusioji R. S. yra sutuoktiniai, gyvenantys kartu ir vedantys bendrą namų ūkį. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji patvirtino, jog 2023 m. birželio 10 d. apie 23.10 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje T. S. tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę R. S., sudavė vieną kartą ranka į veidą ir vieną kartą ranka į nugarą, taip mušdamas nukentėjusiajai R. S. dėl poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės srityje ir nugaros kairėje pusėje nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Taigi tarp kaltinamojo T. S. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajai R. S. sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visa tai leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis T. S., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jo trukme.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis T. S. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). T. S. teisiamas antrą kartą. Kadangi T. S., jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). T. S. yra baustas administracine tvarka, tačiau neįvykdytų nuobaudų neturi. Kaltinamasis T. S. yra dirbantis, psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas. Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės, tai yra, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo T. S. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamojo T. S. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su 2020 m. birželio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. S. šios bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.30 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą neatliktą bausmę – 1 482 Eur baudą ir galutinę bausmę T. S. paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. S. šios bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.30 val. iki 5 val. (jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose) ir 1 482 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, BK 72² straipsniu, paskirti T. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam T. S. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti T. S.

Išaiškinti T. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti T. S. ir tai, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.