Tauragės apylinkės teismo nutarimas

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 174 str., 188 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. balandžio 22 d., apie 20 val., adresu (duomenys neskelbtini) A. Š., motyvuodamas tuo, kad kaimyno A. M., gyv. (duomenys neskelbtini) sklype augantys serbentai yra išlindę į jo sklypo pusę ir trukdo praėjimui bei rado savo sklype primėtytų akmenų, nulaužė trijų serbentų viršūnes ir jas bei akmenis sumetė į A. M. sklypą. Atlikus nulaužtų serbentų ir jų viršūnių bei tvoros aukščių matavimus nustatyta, kad visi nulaužti serbentai yra A. M. sklype, jie buvo žemesni už tvorą ir išlįsti į A. Š. sklypą negalėjo. A. Š. nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos bei vykdydamas savo tariamą teisę į privačią nuosavybę, pažeidė A. M. teises ir teisėtus interesus disponuoti jam priklausančia nuosavybe, ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str.

Be to jis, 2016 m. balandžio 22 d., apie 20 val., A. M. dėl pažeidimo iškvietus policijos pareigūnus, jų ir kitų žmonių akivaizdoje, garsiai šaukdamas „padla, sene, dar nepadvėsei“, plūdo A. M., demonstratyviai rodė jai įžeidžiantį gestą - špygą, tuo pažeidė viešąją tvarką ir piliečių rimtį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str.

A. Š. kaltę pripažįsta iš dalies. Teigia nulaužęs A. M. serbentus, nes buvo išlindusi šakelė į jo kiemo pusę. Taip pat sumetė atgal į A. M. kiemą savo kieme rastus akmenis ir nulaužtų serbentų viršūnes. A. M. tik parodė špygą, jai nesakė necenzūrinių žodžių. Kai rodė špygą matė tik pareigūnai. Įvykio metu iš kiemo nebuvo išėjęs, jo kiemas nėra vieša vieta. Kai laiptais nusileido, tai ten visas veiksmas ir vyko. Kaimynai yra konfliktiški, ne tik su juo. Kaimynai į jo sklypą mėto akmenis, kai reikia sodinti bulves, akmenys lenda iš dirvos. Kartais kaimynas ir šiukšlę įmeta į jo sklypą. Mano, kad jam pavydi, nes geriau gyvena. Atvykusiems pareigūnams aiškino, kad senai su jais konfliktuoja. Pareigūnai iškart jam grasino susidoroti. Ant protokolo nepasirašė, nes nesutiko, kad kaimynę keikė. Kitos kaimynės nebuvo, ji atėjo tik po įvykio, ji nieko nematė. Anksčiau A. M. vyšnias nugenėjo, nes trukdė automobiliu išvažiuojant matomumui.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) A. Š. yra jo kaimynas. 2016 m. balandžio 22 d. parvažiavo iš laidotuvių prieš šešias. Viskas buvo švaru. Vakare apie puse aštuonių žmona ir kaimynė išėjusios į kiemą pamatė, kad visas kiemas ir daržai baltuoja nuo akmenų. Iškvietė policiją. Mano, kad kaimynas jam keršija. A. Š. yra ir mušęs jį. Balandžio 22 d., kaimynas A. Š. jam nulaužė per pusę medelius, nors jie nebuvo išaugę net virš tvoros, bei sutuoktinę vadino necenzūriniais žodžiais, rodė jai špygą. Pas jį nėra akmenukų ir A. Š. jų neprimėtė.

Liudytoja A. M. paaiškino, kad konfliktai tarp A. Š. ir jų vyksta apie dešimt metų. 2016 m. balandžio 22 d. rado primėtytų akmenų. Kai vyras pasakė kaimynui, kad jis tai padarė, kaimynas jį iškoliojo. Kai išėjo ant laiptų, A. Š. ją prie pareigūnų iškoliojo. Pareigūnams A. Š. prisipažino, kad primėtė akmenų ir nulaužė šakas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami išvadai, kad A. Š. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 188 str. – savavaldžiavimą bei ATPK 174 str. – nedidelį chuliganizmą, todėl jis baustinas.

ATPK 188 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

A. Š. kaltės dėl savavaldžiavimo iš esmės nepripažįsta, teigia, kad kaimyno sklype augantys serbentai siekė jo sklypą, yra išlindę į jo kiemo pusę ir trukdo praėjimui todėl nulaužė A. M. serbentus ir sumetė jų viršūnes į A. M. kiemą. Jis taip pat teigia, kad radęs savo kieme primėtytų akmenukų ir manydamas, kad juos į jo sklypą sumėtė kaimynai, juos permetė atgal į kaimynų sklypo pusę. Vienok, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. Š. paaiškinimai nėra teisingi. Iš policijos pareigūno K. A. surašyto Apžiūros akto (b.l. 11), jo rašytinio paaiškinimo (b.l. 10) ir jo paaiškinimo teisme matyti, kad betoninė tvora, skirianti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus yra 140 cm aukščio, pagal tvorą pasodinti serbentai. Rastos nulaužtos trijų serbentų viršūnės, kurios numestos šalia vaiskrūmių. Pirmas serbentas nulaužtas 102 cm aukštyje nuo žemės, prie nulaužtos vietos pridėjus nulaužtą viršūnę bendras vaiskrūmio aukštis 130 cm; antras serbentas nulaužtas 101 cm aukštyje, prie nulaužtos vietos pridėjus nulaužtą viršūnę bendras vaiskrūmio aukštis 134 cm; trečias serbentas nulaužtas 100 cm aukštyje, prie nulaužtos vietos pridėjus nulaužtą viršūnę bendras vaiskrūmio aukštis 132 cm. Kad A. Š. nulaužti vaiskrūmiai nebuvo peraugę į jo sklypo pusę ar išaugę virš kaimyninius sklypus skiriančios tvoros matyti ir iš byloje esančios fotonuotraukos (b.l. 12), liudytojų parodymų. Tokiais veiksmais A. Š. pažeidė A. M. teises ir teisėtus interesus disponuoti jam priklausančia nuosavybe, todėl jam skirtina administracinė nuobauda pagal ATPK 188 straipsnį.

Pagal ATPK 174 straipsnį, dėl kurio pažeidimo administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š., nedidelis chuliganizmas yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

A. Š. kaltės dėl nedidelio chuliganizmo iš esmės nepripažįsta – neneigia, kad kaimynei A. M. parodė špygą, tačiau neigia išvadinęs ją necenzūriniais žodžiais. Incidentas vyko jam būnant savo kieme, o A. M. savo kieme, namo kiemas negali būti laikomas vieša vieta ir todėl, A. Š. teigimu, jis jokio pažeidimo nepadarė. Su tokiu pažeidėjo argumentu teismas negali sutikti.

ATPK 174 straipsnio dispozicijoje aprašyti keli esminiai joje apibrėžto teisės pažeidimo objektyvieji požymiai: pažeidėjo elgesys turi pasireikšti necenzūriniais žodžiais, gestais arba įžeidžiančiu kibimu, pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje, pažeidžiant viešąją tvarką bei žmonių rimtį, tačiau tikslas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį nėra būtinas šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. Nr. N438-59/2011).

Pažymėtina, kad ATPK nedetalizuoja viešosios tvarkos sąvokos, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką, viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010). Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 1183/2002, Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaimyninius sklypus skiria tvora, tačiau jos aukštis yra apie 140 cm, taigi per ją galima matyti ir už jos esančius asmenis. Konflikto metu A. Š. buvo, kaip jis pats paaiškino, savo sklypo pusėje, netoli laiptų, o kaimynė A. M. – savo sklype prie namo durų. Iš A. Š. pateiktos fotonuotraukos matyti, kad tuo metu, kai A. Š. A. M. rodė špygą, jie vienas kitą matė. Byloje nustatyta, kad konflikto metu A. Š. sklype buvo ir kitų asmenų, t.y. policijos pareigūnai, konfliktą matė ir girdėjo kaimynė Z. Š., neatmestina, kad tai galėjo girdėti ir kiti kaimynai, taip pat asmenys, einantys gatve. Nors A. Š. neigia, kad vartojo necenzūrinius žodžius A. M. atžvilgiu, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojai A. M., A. M., M. K. J. S. ir Z. Š. parodė, kad aiškinantis aplinkybes A. Š. vadino A. M. necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais “sene, padla, ko klausai, žiūri, nepadvėsei”. Pažymėtina, kad prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta. Šių liudytojo parodymai nuoseklūs nuo pat bylos tyrimo pradžios, jie nurodė aplinkybes, kurias betarpiškai girdėjo ir matė, jų paaiškinimai teisme atitinka ir jų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes.

Byloje taip pat nustatyta, kad A. Š. primėtė į kaimynų M kiemą akmenukų. Tai matyti iš fotonuotraukos (b.l. 13), byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų, šią aplinkybę patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š.. Nors pastarasis teigia, kad akmenukus į jo kiemą prieš tai buvo primėtę kaimynai, jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra. A. M. teigia, kad jo sklype jokių akmenų nėra. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad dekoratyviniais akmenukais išpiltas A. Š. sklypas ties jo ir M sklypus skiriančia tvora. A. Š. veiksmai primėtant akmenukų į kaimyninį sklypą irgi laikytini chuliganiškais ir užtraukiančiais jam administracinę atsakomybę.

Tokiu būdu, teismui nustačius A. Š. veikoje tyčinius veiksmus ir šio administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius: plūdimąsi viešoje vietoje necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, demonstravimą įžeidžiančio gesto - špygos rodymą A. M., nors ir nustačius, kad tarp A. Š. ir A. M. vyko privataus pobūdžio tarpusavio konfliktas, darytina išvada, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Š. veiksmai nėra priimtini visuomenei ir nesuderinami su jos dorove. Taigi nagrinėjamu atveju, jeigu ir būtų galima traktuoti įvykio aplinkybes kaip asmeninį A. M. ir A. Š. konfliktą, pasirinkta santykių aiškinimosi vieta girdint ir matant kitiems asmenims, nepašalina A. Š. atsakomybės. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Anksčiau už pažeidimą pagal ATPK 174 str. nebaustas, 2012 m. baustas už pažeidimą pagal ATPK 188 str., tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Esant minėtoms aplinkybėms skirtina: pagal ATPK 174 str. - 40 EUR bauda, už pažeidimą pagal ATPK 188 str.- 30 EUR bauda. Paskirtos nuobaudos bendrintinos (ATPK 33 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 21 str., 33 str., 287 str. 1 d., 1 p. teismas

nutaria:

Pripažinti kaltu A. Š. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 str., 188 str. ir paskirti:

pagal ATPK 174 str. - 40 EUR baudą;

pagal ATPK 188 str.- 30 EUR baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas baudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą nuobaudą - 40 EUR baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001, paskirtis ROIK: 16057394898.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.