Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė, sekretoriaujant Agatai Minkel,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. N. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. kovo 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 5 straipsnį, 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 157 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) kaltinamas tuo, kad jis ne vėliau kaip nuo 2002 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. savanoriškai įsitraukė ir dalyvavo daugiau nei iš 3 asmenų D. V. organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti, t. y. neteisėtam disponavimui labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir prekybai žmonėmis Nyderlandų Karalystėje turint tikslą, kad nukentėję asmenys būtų įtraukti į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, veikloje, vykdydamas D. V. nurodymus bendriems nusikalstamiems ketinimams – išnaudoti žmones prostitucijai Nyderlandų Karalystėje, pasinaudodamas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu verbavo, gabeno, laikė nelaisvėje bei pasinaudodamas jų priklausomumu vertė dirbti prostitutėmis ir organizavo prostituciją.

Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. kovo 13 d. nutarimais E. N. pripažintas įtariamuoju ir buvo paskelbta jo paieška. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartimi E. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Įtariamajam E. N. 2013 m. balandžio 8 d. išduotas Europos arešto orderis. E. N. 2013 m. gegužės 15 d. sulaikytas, o jam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi palikta galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis skirti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą bei nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 15 d. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė kaltinamojo E. N. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, nepažeidė nei BPK 119, 121, 122 straipsnių normų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog E. N. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: nukentėjusiųjų (R. M. ir kt.), liudytojų (T. R., N. M. ir kt.), nukentėjusiųjų ir liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai, specialistų išvadų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų bei kita baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismui nagrinėjant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, o byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamų veikų vertinami tik tiek, kiek jie susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu. Pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį teismo baigiamąjį aktą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo E. N. pratęsimo laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos principo.

Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo gynėjas skunde, padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas.

Gynėjas skunde teisingai tvirtina, kad kaltinimas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Be to, nagrinėjamu atveju ir kitos bylos aplinkybių duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šio suėmimo pratęsimo pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. N. kaltinamas padaręs ne tik apysunkes nusikalstamas veikas, bet ir sunkius bei labai sunkius nusikaltimus, o įstatymų leidėjas už tokių nusikalstamų veikų padarymą yra nustatęs su laisvės atėmimu susijusias itin griežtas bausmes. Kita vertus, bylos duomenimis E. N. iki sulaikymo Lietuvoje niekur nedirbo ir neturėjo legalaus nuolatinio pragyvenimo šaltinio, nors jis darbingo amžiaus, nėra vedęs. Tokios aplinkybės rodo, kad E. N. neturi tamprių socialinių ir šeiminių ryšių, o lėšas pragyventi galbūt gaudavo nusikalstamu būdu. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė ir tai, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje. Pastebėtina, kad šios aplinkybės neneigia nei pats E. N., nei jo gynėjas. Antra vertus, šią aplinkybę patvirtina ir E. N. inkriminuojamų veikų tarptautinis pobūdis. Visa tai padidina tikimybę, kad E. N. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Byloje yra duomenų ir apie tai, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje E. N. yra pareikšti įtarimai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų padarymo, buvo paskelbta jo paieška, jam buvo išduotas Europos arešto orderis ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje.

Atsižvelgęs į tai, kas pasakyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad žemesnės instancijos teismas pagal BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalis teisingai įvertino bylos aplinkybes, šios aplinkybės leido teismui prieiti prie išvados, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio turimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paskyrus kaltinamajam E. N. kardomąją priemonę – užstatą ir (ar) kitų švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai (BPK 122 straipsnio 7 dalis).

Pabrėžtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Ši baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teismo posėdžiai paskirti iki 2015 m. gegužės 25 d.). Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o, kaip žinia, bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis, 242¹ straipsnio 1 dalis). Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju teigti, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nėra pagrindo. Nepaisant to, kad kaltinamasis iš tiesų yra suimtas ilgą laiką, tačiau anksčiau ištirtų duomenų visuma kartu juos vertinant su šios baudžiamosios bylos apimtimi (30 tomų) bei sudėtingumu (kaltinimai pareikšti 5 asmenims, daug nukentėjusių, liudytojų), pagrindžia, jog E. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, mastui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Kita vertus, maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas bylą nagrinėjant teisme, nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas, o viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad šiuo metu baudžiamojoje byloje yra pateiktas prašymas dėl kaltinimo pakeitimo, kuriame E. N. sumažinta pareikštų kaltinimų apimtis. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatyta, kad prokuroras pirmosios instancijos teismui prašymą dėl kaltinimo pakeitimo pateikė 2015 m. kovo 20 d. vykusiame teismo posėdyje, o nagrinėjamo skundo dalykas yra apygardos teismo nutartis, priimta 2015 m. kovo 12 d.

Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau E. N. ir jo gynėjui, nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti apskųstą teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. N. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.