- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-24
- Bylos Nr.
- 1S-1779-634/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00430-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- P. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas panaikinti 2014 m. kovo 19 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės valdybos raštą Nr. S-PR-658 ir 2014-05-13 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą Nr. 23-2564, kuriais atsisakyta teikti nuteistąjį P. L. lygtinio paleidimo komisijai ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 150 str. 3 d. – 4 metams laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011-11-17, bausmės pabaiga – 2015-11-17.
2014-03-04 P. L. kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją su prašymu svarstyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojas Renatas Juntonen 2014-03-19 raštu Nr. S-PR-658 atsisakė tenkinti P. L. prašymą. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 str. 1 d. 2 p. (Žin., 2002, Nr. 73-3084 redakcija, įsigaliojo nuo 2013-01-01), lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Kadangi P. L. nuteistas pagal BK 150 str. 3 d. už nepilnamečio asmens seksualinį prievartavimą, todėl jo atžvilgiu įstatymo normos, reglamentuojančios lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netaikomos. Analogiškos pozicijos laikėsi ir Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas D.Matuiza išnagrinėjęs nuteistojo skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojo R.Juntonen 2014-03-19 rašto. 2014-05-13 priėmė tapatų sprendimą, kuriame konstatavo, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, o teisinę padėtį švelninančio įstatymo galiojimo atgal taisyklė bausmių vykdymo teisėje netaikoma.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. L. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-24 nutartį, 2014-03-19 Laisvės atėmimo vietų ligoninės valdybos raštą Nr. S-PR-658 ir 2014-05-13 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą Nr.23-2564, kuriais atsisakyta teikti nuteistąjį P. L. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, ir tenkinti 2014-03-04 prašymą pristatyti P. L. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Skunde nurodo, kad BVK 158 str. 1 d. 2 p. numatytas draudimas, jog lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, įsigaliojo tiktai nuo 2013-01-01, t.y. žymiai vėliau po teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nuteistojo atžvilgiu (2011-04-08). Tokiu būdu, akivaizdu, kad iki 2013-01-01, t.y. veikos padarymo laiku, toks draudimas BVK 158 str. nebuvo numatytas ir negalėjo bei negali būti taikomas. Pabrėžė, kad vėlesnis įstatymo pakeitimas, kuris turi būti taikomas ir bausmę atliekantiems asmenims, yra griežtinantis bausmę bei kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl neturi grįžtamosios galios. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas.
Skundo autorius pažymėjo, kad tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninės, tiek Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos sprendimas atsisakant tenkinti nuteistojo prašymą ir nepristatyti jį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti esminiai pažeidžiant BK (3 str.), BVK (3 str., 9 str., 157 str., 164 str.) įstatymų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu" įtvirtintus imperatyvius reikalavimus. Mano, jog yra visi įstatyminiai pagrindai ir sąlygos, kad prašymas pristatyti nuteistąjį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos būtų patenkintas.
Skunde taip pat nurodė, jog įstatymas aiškiai numato, kad nuteistųjų prašymus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priima bei nagrinėja ir gali nagrinėti tiktai Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, kurios sudaromos Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Vietos administracijos vadovams ar kitiems darbuotojams tokie įgaliojimai nesuteikti. Pataisos įstaigų vadovai savo vidaus teisės aktais gali nustatyti tiktai prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką, tačiau neturi teisės spręsti ar yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Tam yra specialiai sudaromos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos ir tiktai jos įgaliotos nagrinėti tokio turinio nuteistųjų prašymus. Mano, jog nagrinėjamu atveju tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojas, tiek Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas ignoravo įstatymo imperatyvius reikalavimus ir jais nesivadovavo, bei viršydami suteiktus įgaliojimus užkirto kelią, kad prašymas būtų patektas įgaliotai institucijai- Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Tokiu būdu, neleidus pateikti prašymo buvo sprendžiami klausimai, ar įstatymo dėl lygtinio paleidimo reikalavimai, esant įvykdžius individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvertinus nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jo atžvilgiu gali būti taikomi ar ne, ar jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Tokios funkcijos niekada nebuvo ir nėra suteiktos administracijai. Laisvės atėmimo vietų ligoninės valdybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos administracija bei teismas neginčijo ir nevertino ar yra būtinos sąlygos, kad taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nepagrįstai bei neteisėtai išsprendė specialių įstatymų- BVK, BPK, BK atitinkamų normų dėl lygtinio paleidimo taikymo praktikoje klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. L. skundas atmestinas.
Tiek Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-24 nutartis, tiek 2014-03-19 Laisvės atėmimo vietų ligoninės valdybos raštas Nr. S-PR-658 ir 2014-05-13 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštas Nr. 23-2564 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Vadovaujantis BVK 158 str. 2 p. nuostatomis (2012-06-05 įstatymo Nr. XI-2040 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-01-01), lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.
Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, P. L. Kauno rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 150 str. 3 d., todėl vadovaujantis 2013-01-01 įsigaliojusiomis BVK 158 str. 2 p. nuostatomis, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas P. L. atžvilgiu negali būti taikomas, ką teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.
Apeliantas pabrėžia, kad nuteistųjų prašymus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priima bei nagrinėja tiktai Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, kurios sudaromos Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu, todėl mano, kad nagrinėjamu atveju sprendimą turėjo priimti būtent Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Šių taisyklių 325¹ punktas (2012-06-27 Nr. 1R-173 pakeitimas) nustato, kad nuteistųjų prašymai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikiami pataisos įstaigos administracijai. Tuo pagrindu pataisos įstaigos administracija neturėjo jokios teisinės pareigos rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo ir perduoti juos kartu su nuteistojo P. L. prašymu nagrinėti Lygtinio paleidimo komisijai.
Atmetant nuteistojo P. L. skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju jo atžvilgiu, vadovaujantis BK 3 str., turėtų būti taikomos BVK nuostatos, galiojusios iki 2013-01-01 BVK 158 str. redakcijos, nenumatančios draudimo taikyti lygtinį paleidimą asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, pažymėtina, kad nors BK 3 str. numato, jog baudžiamasis įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį turi grįžtamąją galią, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šio straipsnio nuostatos taikomos baudžiamajam, o ne bausmių vykdymo tvarką nustatančiam įstatymui.
BVK 3 str. reglamentuoja bausmių vykdymo įstatymo taikymą. Šio straipsnio 1 d. imperatyviai numato, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, iš ko darytina pagrįsta išvada, kad lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) procese turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojančiomis BVK nuostatomis. Nors bausmės vykdymo pradžioje P. L. atžvilgiu galiojo švelnesnio, palankesnio BVK 158 str. nuostatos, tačiau jų galiojimo metu nuteistasis nebuvo įgijęs teisės į lygtinį paleidimą.
Šių aplinkybių kontekste papildomai pasisakytina ir dėl BVK 3 str. 3 d., kurioje numatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Pažymėtina, kad įstatymų kolizija, kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai, galima tik tarp galiojančių įstatymų, tuo tarpu šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, ar taikytinas šiuo metu galiojanti ar jau nebegaliojanti įstatymo redakcija, todėl šioje byloje, priešingai nei skunde apygardos teismui nurodo nuteistasis, vadovautis BVK 3 str. 3 d. negalima. Kitų atvejų, kai taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymuose nėra numatyta.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, visapusiškai įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo P. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.