- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-06
- Bylos Nr.
- e1-1650-1143/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40734-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Janinos Pavlovskajos pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. J. tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. 2020 m. spalio 11 d., apie 12 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), ribose, kelyje (duomenys neskelbtini), 6,00 km, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl to, kad vairuodamas automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio ,,nustatyto greičio viršijimas“ 1 dalyje, 417 straipsnio ,,Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 3 dalyje, ir 420 straipsnio „Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas“ 1 dalyje, prašydamas, kad nebūtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka, stovėdamas prie nežymėto tarnybinio automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė 100 Eur (dvi nominalo kupiūras po 50 Eur) kyšį, padėdamas juos į tarnybinio automobilio priekinių durelių dėtuvę, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) A. M., siekdamas neteisėto šio valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, kad ši neatliktų savo pareigos, taip siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
R. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir gailisi. Paaiškino, kad 2020 m. spalio 11 d., apie 12.00 val., važiavo jo seseriai priklausančiu automobiliu BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus m. į (duomenys neskelbtini). Važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), ribose, jis važiavo neleistinu greičiu bei neleistinoje vietoje lenkė jam iš priekio važiuojančią transporto priemonę. Tik aplenkęs automobilį pamatė, kad aplenkė nežymėtą automobilį, kuris įjungė mėlynos - raudonos spalvos švyturėlius. Suprato, kad jį stabdo. Sustojo kelkraštyje. Jam sustojus, prie jo priėjo uniformuotas policijos pareigūnas, kuris prisistatė bei nurodė su automobilio dokumentais bei vairuotojo pažymėjimu prieiti prie tarnybinio (nežymėto) automobilio. Priėjo prie minėto tarnybinio automobilio priekio keleivio pusės. Padavė visus reikalaujamus dokumentus. Prie vairuotojo pusės matė sėdinčią uniformuotą policijos pareigūnę. Pareigūnai jam nurodė visus KET pažeidimus, kuriuos jis padarė, o būtent – greičio viršijimas, chuliganiškas vairavimas bei nurodė, kad jam reikės dėl minėtų pažeidimų atvykti į Šalčininkų RPK protokolo surašymui. Paklausus, kas jam už tai gresia, pareigūnai jam nurodė, kad gresia teisių atėmimas. Labai išsigando, nes teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga, kadangi turi 3 kartus per savaitę važiuoti pas senyvo amžiaus motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Tuomet jis nuėjo į savo automobilį, iš piniginės paėmė 100 Eur ir grįžo atgal prie tarnybinio automobilio. Tarnybinio automobilio priekinės keleivio pusės durys buvo atrakintos. Paklausus, ar galima kaip nors susitarti, abu policijos pareigūnai nurodė, kad už tai galima atsisėsti į kalėjimą. Tačiau jis nepaisė, ką jam sako policijos pareigūnai ir ištraukęs iš kelnių kišenės du po 50 Eur nominalo banknotus, padėjo juos į tarnybinio automobilio priekinių durelių dėtuvę, po ko pareigūnai jam nurodė paeiti į šoną, o vėliau atsisėsti į tarnybinį automobilį, bei informavo, kad jo atžvilgiu yra pradėdamas ikiteisminis tyrimas, nes jis davė kyšį policijos pareigūnams. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, žinojo, kad negalima duoti kyšio policijos pareigūnams, tačiau tuo momentu labai išsigando dėl teisių praradimo, todėl taip pasielgė (b. l. 31-33).
2020 m. spalio 11 d. buvo gautas R. J. prisipažinimas, kuriame jis nurodė, kad nori prisipažinti, jog 2020 m. spalio 11 d., apie 12.10 val., važiuodamas automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini), jis pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, už tai jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų; norėdamas išvengti administracinės atsakomybės, padavė policijos pareigūnams 100 Eur, dvi kupiūras po 50 Eur, pinigus padėjo į tarnybinio policijos automobilio Škoda priekinių durelių vidinę kišenę. Savo kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi (b. l. 24).
Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 11 d. ji vairavo tarnybinį automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (be policijos skiriamųjų ženklų), kartu automobilyje, keleivio pusėje, važiavo (duomenys neskelbtini) A. G.. Apie 12 val. (duomenys neskelbtini) 6 kilometre, pažiūrėjusi į galinį vaizdo veidrodėlį, pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį BMW markės automobilį. Minėto automobilio BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (kaip veliau paaiškėjo, tai R. J., gim. (duomenys neskelbtini)) kelio vingyje, nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo, kirto siaurą ištisinę liniją, taip sudarydamas pavojingą situaciją ir esant blogam matomumui aplenkė jos vairuojamą Škoda Octavia automobilį, toliau važiuodamas viršijo tame kelio ruože leistiną 70 km/h greitį, važiavo 113 km/h greičiu. Teisės aktų nustatyta tvarka minėtas automobilis BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas. Policijos komisariato viršininkas A. G. nuėjo prie vairuotojo ir pareikalavo pateikti dokumentus, vėliau minėtą vairuotoją pakvietė ateiti prie tarnybinio automobilio susipažinti su greičio matuoklio parodymais. Vairuotojo paklausus, kodėl pavojingai vairavo, R. J. paaiškino, kad kelių eismo taisykles pažeidė, nes labai skubėjo į šventę. Esant ekstremaliai situacijai šalyje, administracinio nusižengimo protokolo jie nesurašė vietoje, o R. J. paprašė pateikti savo kontaktinę informaciją. Pastarajam sužinojus apie tai, kad šis bus traukiamas administracinėn atsakomybėn už pavojingą vairavimą, šis pradėjo prašyti nesurašinėti administracinio nusižengimo protokolo, siūlė „susitarti vietoje“, t. y. prašė, kad ji ir jos kolega nevykdytų savo pareigų ir neįformintų administracinio nusižengimo. PK viršininkas perspėjo R. J. apie baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo papirkimą, nuodė, kad už „susitarimus“ galima pakliūti į kalėjimą. Į tai R. J. atsakė, kad viską supranta, bet yra vietinis, todėl norėtų atsiskaityti vietoje. Netrukus nuėjo prie savo automobilio, grįžo prie jų tarnybinio automobilio ir iš vidinės kelnių kišenės ištraukė du 50 Eur vertės banknotus bei įdėjo juos į tarnybinio automobilio priekinių durelių dėtuvę, nuodė, jog ten yra 100 Eur. Ji minėtus R. J. veiksmus suprato kaip tiesioginį 100 Eur vertės kyšio davimą jai kaip valstybės tarnautojui už savo pareigos (užfiksuoti administracinį nusižengimą) nevykdymą. Nedelsiant apie įvykį ji pranešė operatyvinei grupei, kuri atvykusi į įvykio vietą atliko tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus (b. l. 15-17). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) viršininkės tarnybiniame pranešime (b. l. 8).
Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-40734-20 nurodyta, kad 2020 m. spalio 11 d. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų RPK pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-40734-20, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad (duomenys neskelbtini) ribose, kelio (duomenys neskelbtini) 6,00 km, (duomenys neskelbtini) A. G. kartu su (duomenys neskelbtini) A. M. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (nustatyto greičio viršijimas, pavojingas vairavimas) sustabdė automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir už tai, kad nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, R. J. (duomenys neskelbtini) A. M. davė 100 Eur vertės kyšį (b. l. 1-3).
Iš 2020 m. spalio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir pridėtų fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), 6 km. Atvykus į įvykio vietą, pastebėti du kelkraštyje stovintys automobiliai, t. y. policijos tarnybinis automobilis Škoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis Škoda Oktavia pilkos spalvos. Automobilyje, priekinių dešinės pusės durelių vidinės plastmasės apdailos kišenėje, guli sulankstytos dvi kupiūros po 50 Eur. Apžiūrėjus kupiūras, jos geltonai-oranžinės spalvos, vienos 50 Eur kupiūros Nr. PB2916436264, antros 50 Eur kupiūros Nr. WB3112888608. Priešais Škoda Oktavia stovi automobilis BMW 730, juodos spalvos. Apžiūrėjus automobilio vidų, jokių neleistinų daiktų neaptikta (b. l. 9-13).
Iš 2020 m. spalio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir pridėtų fotolentelių matyti, kad apžiūros objektu yra 100 Eur suma, kurią sudaro 2 vnt. 50 Eur kupiūros. 50 Eur nominalo banknotas, kurio averse yra atitinkami apsaugos požymiai (vandens ženklai, hologramos, mikrotekstas), reverse dešinėje pusėje viršuje nurodytas numeris WB3112888608 reverso viduryje, banknoto apačioje parašyti skaičiai 888608, 50 Eur nominalo banknotas apačioje yra įplyšęs. Antras 50 Eur nominalo banknotas, kurio averse yra atitinkami apsaugos požymiai (vandens ženklai, hologramos, mikrotekstas), reverse dešinėje pusėje viršuje nurodytas numeris PB2916436264, reverso viduryje, banknoto apačioje parašyti skaičiai 436264. Apžiūrėti banknotai buvo sudėti į politieleninį maišelį Nr. 432872, kuris prijungtas prie tiriamos ikiteisminio tyrimo bylos (b. l. 18-21).
Iš 2020 m. spalio 13 d. nutarimo perduoti saugoti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti matyti, kad 2 vnt. 50 Eur nominalo banknotų Nr. WB3112888608 ir Nr. PB2916436264 perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK Turto valdymo poskyriui (b. l. 22-23).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. J. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis patvirtino davęs pareigūnui kyšį – du po 50 Eur nominalo vertės banknotus (100 Eur), taip siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, bijodamas netekti teisės vairuoti transporto priemones. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – liudytojos A. M. parodymai, pareigūnės tarnybinis pranešimas, pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad R. J. davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą ir to norėjo. R. J. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei prašo baudą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui (b. l. 48-49).
BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Nagrinėjamu atveju, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą. Kaltinamasis padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 40-43), niekur nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 44, 46). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Atsižvelgiant į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – baudą (BK 47 straipsnis). Įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad nors asmuo ir teistas, tačiau tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių padarinių, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga skirti artimą minimaliai, prokuroro siūlomą baudą – 102 MGL dydžio, su kuo sutiko ir pats kaltinamasis.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį ir į tai, kad kaltinamasis nedirba, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga nustatyti 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
V. Kiti klausimai
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalių reikalavimais, iš kaltinamojo konfiskuotini 100 Eur, kurie saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VPK Turto valdymo poskyryje (2 kupiūros po 50 Eur) (b. l. 22-23).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 34-35). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 102 MGL (5 100 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti bausmę – 68 MGL (3 400 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis, iš R. J. konfiskuoti 100 Eur, kurie saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VPK Turto valdymo poskyryje (2 kupiūros po 50 Eur).
R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per 24 mėnesius – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, AB DNB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.