Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-02-13 · Byla Nr. ATP-76-354/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-1311-187/2013Nutarimas · 2013-12-17Telšių apylinkės teismas
  2. ATP-76-354/2014Nutartis · 2014-02-13Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-13
Bylos Nr.
ATP-76-354/2014
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-01078-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Pažeidėjas
I. M.
Administracinė byla Nr. ATP-76-354/2014Teisminio proceso Nr. 4-47-3-01078-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.4; 45.4.5; 52.5; 79.1. .
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. M. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimo, kuriuo I. M. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. ir jam paskirta 100 Lt bauda, pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir jam paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams be transporto priemonės konfiskavimo, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarta paskirtą 3000 (keturių tūkstančių) litų administracinę baudą pakeisti viešaisiais darbais, vieną nemokamų viešųjų darbų valandą skaičiuojant už 20 litų baudos, t. y. pakeisti į 150 valandų nemokamų viešųjų darbų, kuriuos atlikti iki 2014 m. balandžio 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. M. nubaustas už tai, kad 2013 m. lapkričio 24 d. 20 val. Telšių mieste, Sedos gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (priklausančią jam pačiam), automobilį ,,AUDI 80 AVANT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuodamas nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė gale stovėjusį automobilį ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį N. J., eismo įvykio metu apgadinti automobiliai, žmonės nenukentėjo, I. M. nepranešė policijos įstaigai apie eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 231 ir 132 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu I. M. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d., ir šioje dalyje administracinę bylą nutraukti.

Apeliantas skunde nurodo, kad iš aikštelės prie gyvenamojo namo, esančio Sedos g. (duomenys neskelbtini), Telšių m., jam reikėjo išvažiuoti atbuline eiga, buvo tamsu ir aplinkui stovėjo automobiliai. Pažymi, kad aikštelė yra maža, priekyje manevruoti trukdė medis, už jo automobilio maždaug metro atstumu stovėjo automobilis ,,VW Golf“. Pasak apelianto, jis keletą kartų manevravo pirmyn ir atgal, buvo net išlipęs iš automobilio, stengėsi saugiai ir atsargiai išvažiuoti iš kiemo aikštelės, buvo įsitikinęs, kad išvažiavimo manevrą atliko saugiai, nekliudydamas kitų transporto priemonių, lauke pūtė stiprus vėjas, garsiai dirbo automobilio variklis, todėl jis jokio atsitrenkimo garso negirdėjo ir apie galimą kito automobilio apgadinimą sužinojo iš nukentėjusiojo N. J. 2013 m. lapkričio 25 d. Neginčijo ir pripažino, kad galbūt galėjo šiek tiek kliudyti kaimyno automobilį. Be to, apeliantas akcentuoja, kad nei savo paaiškinime, nei teisme nepripažino, kad suprasdamas, jog kliudė kaimyno automobilį, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos niekam apie tai nepranešęs.

Taip pat skunde apeliantas teigia, kad jokių išskirtinių įrodymų, tiesiogiai jį susiejančių su atsitrenkimu į nurodytą automobilį, nėra, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai įvertinti tik formaliai, jų neanalizuojant ir nepagrindžiant jo kaltės neabejotinais įrodymais. Pasak apelianto, jis iki šiol nėra įsitikinęs, kad vairuodamas automobilį atbuline eiga iš tikrųjų atsirėmė į nutarime nurodytą automobilį. Pažymi, kad jokios tyčios ir siekio nuvažiuoti, pabėgti iš eismo įvykio vietos jis neturėjo ir to nesiekė. Akcentuoja, kad jo automobilis techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jis nebuvo neblaivus, jam žinoma atsakomybė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kai esi su tuo susijęs, kas rodo, jog jis neturėjo nei motyvo, nei tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu ir būtų supratęs, jog sukėlė eismo įvykį.

Be to, skunde I. M. nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Apeliantas pažymi, kad jis po eismo įvykio nesislapstė, niekaip neapsunkino savo identifikavimo.

Taip pat apeliantas skunde teigia, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliantas pastebi, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo netenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais, nes mano, jog I. M. yra nubaustas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš I. M. skundo, pastarasis nemano esant pakankamam pagrindui traukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., tačiau apygardos teismas, konkrečiu atveju, su apelianto teiginiais nesutinka.

Pagal ATPK 284 str., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007).

Jau minėta, kad I. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal du ATPK straipsnius, tarp jų ir pagal ATPK 127 str. 2 d., kurioje numatyta atsakomybę vairuotojui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad įvykio dieną I. M., vairuodamas jam priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į kitą automobilių aikštelėje stovėjusį automobilį ir pastarąjį apgadino. Šių aplinkybių neneigė apeliantas savo paaiškinime (15 b. l.), neginčija ir pateiktame skunde. Nėra pagrindo abejoti paminėtomis aplinkybėmis, nes jas akivaizdžiai patvirtina ir objektyvios kilmės įrodymai – automobilių „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros aktai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos (6; 17; 20–24; 28–30 b. l.), darytos eismo įvykio vietos apžiūros metu po eismo įvykio, todėl nėra pagrindo šias aplinkybes analizuoti pakartotinai.

Savo skunde apeliantas akcentuoja tai, kad jis nesuprato sukėlęs eismo įvykį, todėl ir nuvažiavo. Iš tikrųjų, tiriant tokio pobūdžio pažeidimus, svarbu išsiaiškinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo juto automobilio susidūrimą su kitu objektu, ar suprato, kad galėjo kažką apgadinti, padaryti žalą kažkam. ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo tyčios turinys siejamas su asmens įvykio suvokimu, kad manevruodamas automobiliu jis atsirėmė į kitą objektą, įsitikinimu, buvo ar nebuvo padaryta žala, ir tyčiniu pasitraukimu iš eismo įvykio vietos. Teismo nuomone, bylos duomenys neabejotinai patvirtina tyčią I. M. veiksmuose. Bylos duomenys ir jau anksčiau minėti įrodymai patvirtina, kad I. M. vairuojamas automobilis kontaktavo su kitu automobiliu ne vieną sykį ir padarė sugadinimus skirtingose plokštumose – priekiniame valstybinio numerio ženkle, priekiniame kairės pusės sparne. Ikiteisminėje administracinės bylos tyrimo stadijoje buvo identifikuoti ir I. M. vairuoto automobilio apgadinimai – užpakalinės dešinės pusės durelės. Ant abiejų automobilių nustatytų sugadinimų pobūdis ir lokalizacija iš esmės atitinka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atpasakotą įvykių seką, kad jis, manevruodamas savo automobiliu atbuline eiga iš daugiabučio namo automobilio stovėjimo aikštelės, apvažinėdamas automobilį veja ir šaligatviu, esančiu prie namo laiptinės, galėjo kliudyti automobilį ,,VW Golf“. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių, ar vairuotojas iš tikrųjų dėl objektyvių faktorių galėjo nejusti jo vairuojamo automobilio kontaktavimo su kitu automobiliu, nes automobiliai ,,VW Golf“ ir ,,Audi 80 Avant“ kontaktavo ne vieną, o du kartus. Visa tai, kas paminėta, dviem kontaktavusiems objektams – automobiliams padarytų apgadinimų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad I. M. suvokė sukėlęs eismo įvykį, nes negalėjo nepajusti vairuoto automobilio dviejų kontaktų su kitu objektu, tačiau tikslingai rinkosi elgesio variantą, įvykio vietoje nepasiliko, policijai apie įvykį nepranešė, kito automobilio savininko, kuris, be kita ko, gyvena tame pačiame daugiabutyje, neieškojo ir nesusirado, ir pasišalino iš įvykio vietos. Tokį savo elgesį apeliantas teisina nepalankiomis eismo ir oro sąlygomis (garsiai veikė automobilio variklis, buvo tamsu, automobilių aikštelė maža, aplinkui stovėjo kiti automobiliai ir pan.), todėl nematė ir negirdėjo dviejų automobilių kontakto garso ir subjektyviai manė, jog iš automobilių aikštelės išvažiavo nieko nekliudydamas. Kita vertus, apeliantas nesiėmė jokių priemonių patikrinti, kaip iš tikrųjų jam pavyko išvažiuoti iš automobilio stovėjimo vietos, ir, neva, kol apie eismo įvykį nepranešė nukentėjęs asmuo N. J., net nematė, kad jo vairuoto automobilio „Audi 80 Avant“ galinės durelės apgadintos. Teismo nuomone, ne oro sąlygos ir automobilio variklio skleidžiamas garsas nulėmė atitinkamą I. M. elgesį, o kitos nenustatytos priežastys, be kita ko įtakojusios ir tai, kad I. M. pirmą sykį apie įvykio aplinkybes buvo apklaustas tik praėjus dviem dienoms po įvykio. Visa tai suponuoja išvadą, kad apeliantas siekė nuslėpti savo dalyvavimą eismo įvykyje, išvengti gręsiančios atsakomybės, tačiau nukentėjusiojo asmens N. J. ir policijos pareigūnų pastangomis buvo nustatytas ir identifikuotas. Dėl to konstatuojama, kad I. M. iš eismo įvykio pasitraukė tyčia, pažeisdamas KET 231.1. p. reikalavimus, apie eismo įvykį ir kilusią situaciją policijai nepranešė ir pažeidė KET 231.4. p. reikalavimus. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai I. M. patraukė administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 130 str. 1 d., todėl naikinti skundžiamą nutarimą šioje dalyje, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.

Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui nuobaudas, atsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, padarytų pažeidimų pobūdį ir padarymo aplinkybes, kad I. M. prisipažino padaręs pažeidimą ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybės sunkinančių aplinkybių nenustatė ir paskyrė atitinkamai ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytas minimalias nuobaudas, todėl laikyti jas aiškiai per griežtomis nėra pagrindo.

Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė keičiamos piniginės baudos į viešuosius darbus sumą žodžiais – vietoje „trijų tūkstančių“ nurodydamas „keturių tūkstančių“. Šis rašymo apsirikimas nekeičia skundžiamo nutarimo esmės, tačiau turi būti ištaisytas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Telšių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimą I. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl apelianto kaltės, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad į viešuosius darbus keičiamos baudos suma žodžiais yra „trys tūkstančiai“.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė