Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė, sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. V. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2014 m. gruodžio 14 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad 2005–2013 metų laikotarpiu dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais A. P., D. P., N. T., K. L., A. R., T. P. ir kitais, veikdamas savo ir nusikalstamo susivienijimo naudai, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 174 kg narkotinės medžiagos kokaino, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją, neteisėtai platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje; neteisėtai įgijo Brazilijos Federacinėje Respublikoje labai didelį kiekį – 45,85 kg narkotinės medžiagos kokaino, jį neteisėtai gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, neteisėtai laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai platinti.

2013 m. rugsėjo 14 d. S. V. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 15 d. nutartimi S. V. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Iš BPK 122 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad esminė kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo sąlyga yra pagrįstas manymas, jog įtariamasis (kaltinamasis) atliks atitinkamus šioje įstatymo nuostatoje numatytus veiksmus, trukdančius normaliai proceso eigai. Nors BPK 122 straipsnyje suėmimo skyrimo pagrindai suformuluoti kaip spėjimas, prognozė, kad įtariamasis (kaltinamasis) gali imtis tokių veiksmų, tačiau įstatymas reikalauja šią prognozę pagrįsti. Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas S. V., turinčiam itin tvirtus socialinius ryšius su Lietuva, griežčiausios kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams (suėmimas taikomas ilgiau nei metus) ir konstatuodamas esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, nenurodė jokių realiai egzistuojančių faktų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad būdamas nesuimtas S. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Apygardos teismas, spręsdamas dėl jau labai ilgą laiką taikomos griežčiausios kardomosios priemonės termino S. V. pratęsimo, visiškai nesivadovavo BPK 121 straipsnyje įtvirtintomis kardomųjų priemonių skyrimo bendrosiomis nuostatomis, kurios įpareigoja kardomąją priemonę skiriančią bei jos rūšį parenkančią instituciją atsižvelgti į visas šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl konkrečios kardomosios priemonės parinkimo asmeniui, dėl kurio nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taip pat teismas nepagrįstai ir neteisėtai suabsoliutindamas S. V. pareikšto kaltinimo sunkumą kaip pakankamą jo bėgimo (slėpimosi) prielaidą, visiškai nevertino galimo S. V. bėgimo (slėpimosi) tikimybės BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių aspektu, apsiribojęs šių aplinkybių paminėjimu skundžiamoje nutartyje.

S. V. turi itin tvirtus socialinius ryšius: jis yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbo ūkyje, iš kurio veiklos gaudavo pajamų, taip pat gaudavo pajamų iš veiklos, susijusios su Europos Sąjungos lėšomis vykdomų projektų įgyvendinimu. Slėpimosi tikimybę paneigia ir duomenys apie ginamojo sveikatos būklę, nes S. V. yra patyręs sunkią plaučių traumą, dėl kurios chirurginiu būdu pašalinta dalis plaučių, jam diagnozuota stuburo išvarža, jis nuolat kenčia stiprų stuburo skausmą. Be to, problemų dėl sveikatos turi ir kaltinamojo šeimos nariai bei artimieji giminaičiai, kuriems reikalinga jo nuolatinė pagalba ir finansinė parama. S. V. neteistas, byloje nėra jokių duomenų apie jo turimus ryšius užsienyje, kas leistų daryti prielaidą dėl galimo pasislėpimo. Bylos medžiagoje esančių S. V. asmenybę išimtinai gerai charakterizuojančių duomenų, gautų iš darboviečių, mokymo įstaigos, suėmimą vykdančios įstaigos, duomenų apie S. V. sportinius pasiekimus teismas iš viso nevertino. Šios ginamąjį charakterizuojančios aplinkybės paneigia esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą.

Teismo manymo, kad S. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, nepatvirtina ir objektyviai negali patvirtinti skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, jog S. V. namuose rastas didelis kiekis šautuvų ir šaudmenų. Visi šie pas S. V. rasti daiktai buvo laikomi teisėtai (77 t., 40 b. l.), o jam ne tik nebuvo pareikšti įtarimai dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo, bet 2014 m. balandžio 24 d. prokuroro nutarimu dėl jo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl dalyvavimo „agurkinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje (76 t., 65–66 b. l.). Be to, skundžiamoje teismo nutartyje nepaaiškinta, kokį loginį ryšį gali turėti faktas, kad pas S. V. rasti šaunamieji ginklai ir šaudmenys, su galimo jo bėgimo (slėpimosi) prognoze.

S. V. suimtas laikomas daugiau nei metus. Visą šį laikotarpį jis laikomas kalėjimo režimo sąlygomis, darančiomis nepataisomą žalą jo fizinės ir psichinės sveikatos būklei.

Klaipėdos apygardos teismas iš esmės nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo S. V. galimybės, nors suėmimo termino pratęsimo klausimo nagrinėjimo teisme metu buvo pareikštas prašymas dėl švelnesnės kardomosios priemonės – 50 000 Lt dydžio užstato paskyrimo. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, jog S. V. sutuoktinės tėvui R. T. bus suteiktas 50 000 Lt dydžio banko kreditas, kuris nedelsiant bus įmokėtas į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Apygardos teismas taip pat neįvertino to, kad S. V. paleidus į laisvę jis iš karto bus priimtas į darbą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo jį įdarbinti vadybininku.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė gynėjos skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. V. gynėjos skundas atmetamas.

Skiriant S. V. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms, taip pat bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje bylos medžiagoje yra sąlygos S. V. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.

Būtina suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamus nusikaltimus.

Baudžiamojoje byloje esantys teisėtais būdais gauti duomenys aukštesniajam teismui leidžia taip manyti. Tokie duomenys yra liudytojo V. V. parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Pratęsdamas kaltinamajam S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apygardos teismas nurodė priimto sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose – kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, švelnesne kardomąja priemone nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

S. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą aptariamu pagrindu.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su gynėjos skundo argumentu, kad nusikaltimų sunkumas bei gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo ir gresiančios bausmės esant paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Priešingai, nei nurodyta gynėjos skunde, tokių aplinkybių byloje yra.

Nors S. V. vedęs, turi šeimą, kurioje augina du mažamečius vaikus, pagal bylos duomenis jis teistas užsienyje. Įvertinus jam inkriminuojamų nusikaltimų tarptautinį pobūdį (pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų, susijusių su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabanda veikiant nusikalstamu susivienijimu kelių valstybių teritorijoje), ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad S. V. turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali slėptis nuo teismo. Atkreipiamas gynėjos dėmesys, jog ryšiai užsienyje nebūtinai turi būti siejami konkrečiai su kaltinamuoju. Tarptautinis nusikalstamų veikų pobūdis rodo tokių ryšių galimai esant. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad suėmimą pratęsęs teismas pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti S. V., siekiant išvengti gresiančios atsakomybės, galint bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Esant šį pagrindą nepaneigia kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės apie S. V. turimą nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą ir mažamečius vaikus, ryšius su ligotais tėvais, galimybę įsidarbinti. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti. Beje, gynėjos akcentuojami turimi socialiniai ryšiai nesulaikė S. V. nuo galimų nusikalstamų veikų darymo.

Kelia abejonių gynėjos skundo argumentai dėl S. V. darbinės veiklos. Skunde nurodyta, kad jis dirbo ūkyje, iš kurio veiklos gaudavo pajamų, taip pat gaudavo pajamų iš veiklos, susijusios su Europos Sąjungos lėšomis vykdomų projektų įgyvendinimu. Neabejotina, jog norint gauti pajamų iš ūkio jame reikia dirbti nuolat, juo labiau naudojant Europos Sąjungos lėšas. Asmens kaip ūkininko veikla yra ilgalaikė, ji negali būti epizodinė ar sezoninė. Tuo tarpu skunde teigiama, kad pakeitus kardomąją priemonę S. V. iš karto turėtų galimybę įsidarbinti UAB „Termonamai“. Aukštesniojo teismo nuomone, tokia skirtinga to paties asmens galima veikla nesuderinama, o tai leidžia pagrįstai abejoti skundo argumentų tikroviškumu dėl būtent S. V. realiai buvusių arba būsimų legalių pajamų.

Galima sutikti su gynėjos skundo argumentu, jog skundžiamoje nutartyje nepaaiškintas ryšys tarp ginamojo namuose rastų legaliai laikytų šaunamųjų ginklų bei šaudmenų ir bėgimo (slėpimosi) prognozės, tačiau net ir nesant tokio ryšio dėl to nutartis netapo neteisėta, ji tik netiksliai motyvuota.

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo esant dar vieną BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo darant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad S. V. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstamos veikos, kurias padaręs jis kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad S. V. inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jie gerai organizuoti, truko ilgą laiko tarpą ir apėmė kelių valstybių teritorijas. S. V. vaidmuo galimai padarytose nusikalstamose veikose buvo aktyvus, jis siejamas su konkrečia veikla užsienio valstybėje. S. V. inkriminuoti nusikaltimai susiję su neteisėtų pajamų gavimu.

Nors skunde teigiama, kad S. V. neteistas, tačiau pagal bylos duomenis jis teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje (2001 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu jis nuteistas už vienuolika vagysčių ir du pasikėsinimus vogti transporto priemones, dalyvaujant gauja sunkinančiomis aplinkybėmis). Teistumas yra teisinė kategorija, jis išnykęs, tačiau ši aplinkybė turi reikšmės žmogui kaip asmenybei charakterizuoti.

Išdėstytų aplinkybių visuma aukštesniajam teismui leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių S. V. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2014 m. liepos 21 d. perduota Klaipėdos apygardos teismui, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Baudžiamojo proceso įstatymas bendrą suėmimo taikymo trukmę riboja tik ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamojo gynėja skunde akcentuoja jo suėmime išbūtą laiką. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal suformuotą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju įvertinus nusikaltimų, kuriais kaltinamas S. V. , pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Juo labiau kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas tampa nebereikalingas, būtina vertinti konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo S. V. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti galimai nusikalstamo susivienijimo narių padarytas visuomenei labai pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino disponavimu, jo platinimu ir kontrabanda.

Aukštesnysis teismas sutinka, kad S. V. suimtas ilgą laiką, tačiau skundžiamoje ir šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad ilgas suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Konvencijos, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, teismų suformuotą praktiką bei EŽTT suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Kaltinamojo gynėja skunde pasisakė dėl galimybės S. V. suėmimą pakeisti į 50 000 Lt užstatą. Aukštesniajam teismui pripažinus, jog suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, šioje nutartyje nedėstomi argumentai dėl netikslingumo griežčiausią kardomąją priemonę keisti į švelnesnes. Akivaizdu, kad pripažinęs esant neišnykusius suėmimo taikymo pagrindus, apygardos teismas taip pat nedėstė argumentų, kodėl negalima taikyti švelnesnių kardomųjų priemonių. Dėl to nėra pagrindo teismo priimtą skundžiamą nutartį vertinti kaip šališką ir neteisingą.

Gynėja skunde nurodo ir tai, kad tokį ilgą suėmimo laiką S. V. laikomas kalėjimo režimo sąlygomis, darančiomis nepataisomą žalą jo fizinės bei psichinės sveikatos būklei.

Nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam pratęsimo nesvarstomi klausimai dėl suimtojo laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygų ir tokiu būdu daromos žalos jo sveikatai, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Suimtųjų laikymo sąlygas turi kontroliuoti ne teismas, bet kitos institucijos. Be to, pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog kaltinamajam S. V. dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė.

Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad kaltinamajam suėmimas įstatymo numatytais pagrindais pratęstas pagrįstai. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo S. V. gynėjos skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.