- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-10
- Bylos Nr.
- 1K-678-495-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Pranytė-Zalieckienė
teismo posedyje išnagrinejusi itariamojo E. D. (E. D.) gynejos adv. I. Botyrienes skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarties, kuria itariamajam E. D. paskirta kardomoji priemone – suemimas trims menesiams, ši termina skaiciuojant nuo 2011-10-05,
Aprašomoji dalis
nustate:
E. D. itariamas tuo, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, disponavo narkotinemis medžiagomis ir jas platino:
D. K. ir E. D. organizavo nusikalstama susivienijima, jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje, o S. K., E. D., A. M., V. J., A. K., A. U., R. B., L. P., A. V., A. U., E. R., M. T., O. R., M. G., A. V., J. G., G. J., A. K., M. V., L. K., T. I., dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, o butent:
ne veliau kaip 2008 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, E. D., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, D. K., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, turedami tiksla neteisetai praturteti, Vilniaus mieste organizavo nusikalstama susivienijima, skirta daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 str., t.y. igyti, laikyti, gabenti ir realizuoti ivairias psichotropines ir narkotines medžiagas, o tai pat su tuo susijusius apysunkius nusikaltimus - neteisetai auginti kanapes, neteisetai laikyti aparatus ir irenginius, skirtus psichotropinems medžiagoms gaminti, bei i šio nusikalstamo susivienijimo veikla kartu itrauke S. K., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, E. D., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, A. M., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, V. J., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, A. K., A. U., R. B., L. P., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, A. V., A. U., E. R., M. T., O. R., M. G., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, A. V., J. G., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, G. J., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, A. K., M. V., pravarde „(duomenys neskelbtini)”, L. K., T. I., vadovavo šiems asmenims, nurodydami dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, daryti nusikaltimus - neteisetai disponuoti ivairiomis narkotinemis ir psichotropinemis medžiagomis, jas realizuoti, auginti kanapes, neteisetai laikyti aparatus ir irenginius, skirtus psichotropinems medžiagoms gaminti.
Nusikalstamo susivienijimo nariai tiek betarpiškai, tiek ryšio priemonemis palaike glaudžius ir ilgalaikius tarpusavio ryšius, veike pasiskirste vaidmenimis. Organizavus nusikalstama susivienijima ir itraukus i jo veikla aukšciau nurodytus asmenis, D. K. ir E. D. vadovavo šio nusikalstamo susivienijimo veiklai ir jo nariu daromiems nusikaltimams, koordinavo nusikalstamo susivienijimo nariu veiksmus, specialiai parinktose sleptuvese laike ivairias narkotines ir psichotropines medžiagas, jas perduodavo tolimesniam platinimui kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, nurodydami paimti šias medžiagas iš minetu sleptuviu ir jas realizuoti tretiesiems asmenims, nustatydavo realizuojamu narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu kainas, surinkinejo iš nusikalstamo susivienijimo nariu pinigus už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas, kontroliavo, kad pinigai už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas butu perduoti laiku, užmezge ir palaike ryšius su kito nusikalstamo susivienijimo nariais, organizavo psichotropines medžiagos platinima šio susivienijimo nariams, iškilus konfliktams su nusikalstamo susivienijimo interesams kenkianciais asmenimis, sutelkdavo nusikalstamo susivienijimo narius vykti kartu spresti šiuos konfliktus, teisesaugos pareigunams sulaikius nusikalstamo susivienijimo narius, nusamdydavo jiems teisine gynyba teikiancius advokatus, kuriems apmokedavo iš nusikalstamu budu gautu lešu.
Vykdydami nusikalstamo susivienijimo organizatoriu bei vadovu E. D. ir D. K. nurodymus S. K., E. D., A. M., V. J., A. K., A. U., R. B., L. P., A. V., A. U., E. R., M. T., O. R., M. G., A. V., J. G., G. J., A. K., M. V., L. K., T. I., paimdavo tiesiogiai iš E. D. ir D. K., ar specialiai ju parinktu asmenu, o taip pat specialiai parinktose vietose E. D. ir D. K. paliktas narkotines ir psichotropines medžiagas, jas pergabendavo i kitas sleptuves, padalindavo šias medžiagas mažesniais kiekiais ir neteisetai jas išplatindavo tiesiogiai ar per specialiai tam parinkus treciuosius asmenis, nuolat ieškojo narkotines medžiagas galinciu platinti patikimu asmenu ir taip plete nusikalstamo susivienijimo veikla atsiskaitinejo su E. D. ir D. K. už realizuotas narkotines ir psichotropines medžiagas, dalyvavo sprendžiant konfliktus su nusikalstamo susivienijimo nariu interesams kenkianciais asmenimis.
Šiais savo veiksmais E. D. itariamas padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d.
Taip pat E. D. itariamas tuo, kad jis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas bendrai su A. V., iki 2010 m. gegužes 15 d., Vilniaus mieste, neteisetai igijo 10 g milteliu, kuriu sudetyje yra didelis kiekis – ne mažiau kaip 3,2 g narkotines medžiagos heroino, kuria ta pacia diena už 1300 litu neteisetai išplatino G. P..
Šiais savo veiksmais E. D. itariamas padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d.
E. D. BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2011-10-05 18.40 val. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi itariamajam E. D. paskirta kardomoji priemone – suemimas trims menesiams, ši termina skaiciuojant nuo 2011-10-05.
Šalies argumentai
Itariamojo gyneja skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarti, kuria E. D. paskirta kardomoji priemone – suemimas.
Skunde nurodoma, jog nors BPK 122 str. suemimo skyrimo pagrindai yra suformuluoti kaip spejimas, prognoze, kad itariamasis gali imtis tokiu veiksmu, taciau istatymas reikalauja, kad ši prognoze butu pagrista. Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra BPK 122 str. numatyti suemimo skyrimo pagrindai, teismui neužtenka vien formaliai pažymeti nusikalstamos veikos sunkuma ar gresiancios bausmes griežtuma, bet butina pateikti realius faktus, kurie sudarytu objektyvu pagrinda prognozei, kad itariamasis trukdys proceso eigai.
Gyneja atkreipia demesi i tai, kad su šiuo skundu pateikiami ir ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje esantys duomenys, negincijamai patvirtina, kad jos ginamasis E. D. turi šeima (gyvena kartu su J. M.), kurioje auga mažamete dukte L. D., gim. (duomenys neskelbtini) (3 metu amžiaus), bei jo partneres J. M. mažamete dukte J. M., gim. (duomenys neskelbtini), E. D. turi nuolatine darbo vieta ir legalu pragyvenimo šaltini, iš kurio išlaiko savo šeima, be to, jis turi nuolatine gyvenamaja vieta - (duomenys neskelbtini), E. D. ir darbovietese, ir (duomenys neskelbtini) asociacijoje yra charakterizuojamas teigiamai. Gyneja pažymi, kad nera nustatyti jokie pastovus E. D. ryšiai užsienyje, kurie pagristai leistu manyti, kad jis galetu išvykti iš Lietuvos ir tokiu budu pasislepti nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo. Byloje taip pat nera jokiu objektyviu duomenu apie tai, kad jos ginamasis butu rengesis ar megines sleptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo.
Gynejos nuomone, E. D. šeimine padetis, teigiamai charakterizuojama jo asmenybe, taip pat tos svarbios aplinkybes, kad jis turi nuolatine gyvenamaja vieta ir legalu pragyvenimo šaltini, kad jis šiuo metu iš esmes vienas materialiai išlaiko šeima (jo partnere ir mažametes dukters motina J. M. šiuo metu yra vaiko priežiuros atostogose), kad neturi jokiu ryšiu užsienyje, kad nera jokiu duomenu apie kokius nors jo ketinimus sleptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, akivaizdžiai rodo, kad, priešingai nei savo nutartyje nurodo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas, nera visiškai jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad itariamasis E. D. slepsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo.
Skundžiamos nutarties argumentus, jog „<...> suvokdamas griežtos laisves atemimo bausmes paskyrimo realuma, jis gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybes <...>”, paneigia ir tai, kad kitoje baudžiamojoje byloje, kur E. D. buvo pareikšti kaltinimai padarius BK 260 str. 3 d. numatyta nusikalstama veika ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuris dar nera isiteisejes, jam buvo paskirta 10 metu laisves atemimo bausme, E. D. buvo paskirtos pacios švelniausios kardomosios priemones (rašytinis pasižadejimas neišvykti ir periodinis registravimasis policijos istaigoje), kuriu salygu E. D. nepažeide ir nuo byla nagrinejancio teismo nepasislepe, nors jam ne tik kad grese griežta laisves atemimo bausme, bet tokia bausme jam ir buvo paskirta.
Visos aukšciau išdestytos aplinkybes, gynejos nuomone, rodo, kad teismas, priešingai nei reikalaujama BPK, pacios griežciausios kardomosios priemones paskyrimo reikalingumo, taigi ir prokuroro prašymo pagristumo, šiuo atveju neišnagrinejo išsamiai ir objektyviai, bet apsiribojo tik formaliu konstatavimu esant BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytam suemimo skyrimo pagrindui.
Tas pats pasakytina ir apie teismo išvadas šiuo atveju esant ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytam suemimo skyrimo pagrindui, t.y. kad E. D. darys naujus nusikaltimus. Šio pagrindo egzistavimas kaip pagrindiniu motyvu yra grindžiamas ta aplinkybe, kad E. D. yra itariamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimu padarymu, kad praeityje buvo teistas už sunkaus nusikaltimo padaryma, todel, teismo nuomone, budamas laisveje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Tokie teismo argumentai, kaip yra išaiškines Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, yra netinkami, nes itarimas labai sunkiu nusikalstamu veiku padarymu dar savaime nereiškia, kad asmuo darys naujus nusikaltimus (Teismu praktikos skiriant suemima ir namu arešta arba pratesiant suemimo termina apžvalga, patvirtinta LAT Senato 2004-12-30 nutarimu Nr. 50, LAT biuletenis „Teismu praktika” Nr. 22, p. 330).
Gynejos teigimu, byloje nera jokiu duomenu, kad jos ginamasis butu sistemingai vykdes kokias nors nusikalstamas veikas ir/ar kad jis butu pelnesis iš nusikalstamu veiku vykdymo, todel pacia griežciausia kardomaja priemone skyres teismas neturejo jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad E. D., budamas laisveje, darys naujus nusikaltimus, o ši suemimo pagrinda, kaip ir BK 122 str. 1 d. 1 p. numatytaji, motyvavo deklaratyviai.
Teismo posedžio metu itariamojo gyneja praše skunda tenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Itariamojo gynejos skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemones gali buti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad itariamasis padare nusikalstama veika. Aukštesnes instancijos teismas, susipažines su skundo nagrinejimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagristai manyti, jog E. D. galejo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kitu proceso dalyviu parodymuose, kratos protokole, specialisto išvadoje, procesiniu prievartos priemoniu taikymo metu suprašytuose procesiniuose dokumentuose bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Atkreiptinas demesys i tai, kad itariamojo kaltes klausimas šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje nesprendžiamas – ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neanalizuojami ir teismas nevertina ju pakankamumo kaltei pagristi.
Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suemimo skyrimo ir jo termino pratesimo pagrindai yra alternatyvus, todel skiriant šia kardomaja priemone ar pratesiant jos termina pakanka bent vieno iš ju. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, itariamajam kardomoji priemone – suemimas paskirta BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p. numatytais pagrindais, t.y. esant pagristam manymui, kad itariamasis begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus, ir esant BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. numatytoms salygoms.
Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suemimas skiriamas ar jo terminas pratesiamas atsižvelgus i itariamojo (kaltinamojo) šeimine padeti, nuolatine gyvenamaja vieta, darbo santykius, sveikatos bukle, ankstesni teistuma, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Del teismu praktikos skiriant suemima ir namu arešta arba pratesiant suemimo termina“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitu aplinkybiu“ savokai. Jei remiantis mineta aplinkybe galima padaryti išvada, kad asmuo begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, tuomet jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratesti suemima BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, ikiteisminio tyrimo teiseja, skirdama itariamajam griežciausia kardomaja priemone – suemima BPK 122 str. 1 d. 1 punkte numatytu pagrindu, atsižvelge i tai, kad E. D. yra pareikšti itarimai padarius dvi nusikalstamas veikas (BK 260 str. 2 d., 249 str. 1 d.), iš kuriu viena yra priskiriama prie sunkiu nusikaltimu (BK 11 str. 5 d.), viena – prie labai sunkiu nusikaltimu (BK 11 str. 6 d.). Už itariamajam inkriminuotu nusikaltimu padaryma baudžiamasis istatymas numato itin griežtas laisves atemimo bausmes. Taigi, nagrinejamu atveju, esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, ikiteisminio tyrimo teiseja skundžiamoje nutartyje pagristai konstatavo, jog yra pagrindo manyti, kad itariamasis, siekdamas išvengti jam gresiancios griežtos laisves atemimo bausmes, gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo (LR BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Juolab, kad itariamasis praeityje yra ir du kartus teistas, tame tarpe ir už nusikaltimu, susijusiu su disponavimu narkotinemis ir psichotropinemis medžiagomis, turint tiksla jas platinti, padaryma. Be to, neisiteisejusiu Vilniaus apygardos teismo 2010-08-25 nuosprendžiu E. D. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 3 d. (Lietuvos teismu informacines sistemos Liteko duomenys). Kaip teisingai pažymeta skundžiamoje nutartyje, aplinkybes, jog E. D. turi nuolatine gyvenamaja vieta, kur gyvena kartu su J. M. ir augina mažamete dukra L. D., gim. (duomenys neskelbtini) (3 metu amžiaus), bei jo partneres J. M. mažamete dukra J. M., gim. (duomenys neskelbtini), turi nuolatine darbo vieta ir legalu pragyvenimo šaltini, iš kurio išlaiko savo šeima, darbovietese ir (duomenys neskelbtini) asociacijoje yra charakterizuojamas teigiamai, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nera duomenu apie pastarojo ryšius užsienyje, nagrinejamu atveju negali paneigti aukšciau nurodytu aplinkybiu visumos bei aptariamo suemimo taikymo pagrindo arba buti pakankamu pagrindu griežciausios kardomosios priemones – suemimo panaikinimui. Be to, teismo posedyje gynejos nurodyta aplinkybe, jog itariamajam reikalingas medicininis gydymas bei tam pagristi pateiktas išrašas iš medicininiu dokumentu, negali buti pagrindu panaikinti jam paskirta pacia griežciausia kardomaja priemone.
Skunda nagrinejancio teismo nuomone, taip pat pagristai ikiteisminio tyrimo teiseja itariamajam kardomaja priemone – suemima paskyre ir BPK 122 str. 1 d. 3 punkte nurodytu pagrindu, t.y. esant pagristam manymui, jog budamas laisveje jis gali daryti naujus, LR BPK 122 str. 4 d., numatytus nusikaltimus. Pažymetina tai, jog LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suemimas gali buti skiriamas arba pratesiamas jo terminas, jeigu asmuo itariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytu nusikaltimu padarymu. Pagal formuojama teismu praktika pagrista manyma, kad asmuo gali padaryti bent viena iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytu nusikaltimu, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistuma, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas keliu nusikaltimu padarymu, pragyvenimo lešu gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentejusiuju, liudytoju parodymai bei kiti duomenys. Kaip aukšciau jau buvo mineta, E. D. yra itariamas padares du nusikaltimus, kurie patenka i BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytu nusikaltimu saraša. E. D. yra itariamas dalyvaves nusikalstamo susivienijimo veikloje, sukurto daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 str., t.y. igyti, gabenti ir realizuoti ivairias psichotropines ir narkotines medžiagas, o tai pat su tuo susijusius apysunkius nusikaltimus - neteisetai auginti kanapes, neteisetai laikyti aparatus ir irenginius, skirtus psichotropinems medžiagoms gaminti. Galimai veikusio nusikalstamo susivienijimo nariai buvo gerai organizuoti, palaike ilgalaikius tarpusavio ryšius, veike pasiskirste vaidmenimis. E. D. galimai buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo organizatoriu nurodymus vykdžiusiu asmenu. Itariamajam pareikšti itarimai padarius nusikalstama veika, susijusia su neteisetu disponavimu dideliu kiekiu narkotiniu medžiagu, turint tiksla jas platinti (BK 260 str. 2 d.). Be to, kaip aukšciau jau buvo mineta, itariamasis praeityje du kartus teistas, tame tarpe ir už analogiško pobudžio nusikaltimu padaryma. Dar vienas E. D. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 3 d.) nera isiteisejes.
Apeliacines instancijos teismas pabrežia, kad laisve asmeniui baudžiamojo proceso metu gali buti suvaržyta tik asmeni sulaikius BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka arba pritaikius suemima esant BPK XI skyriuje nustatytiems pagrindams ir salygoms. Visu prievartos priemoniu taikymo pagrindai ir tvarka BPK reglamentuoti siekiant garantuoti, kad taikant šias priemones nebutu pažeidžiamos Konstitucijos 20 straipsnyje ir EŽTK 5 straipsnyje itvirtintos teises. Jei asmens laisve apribojama nuodugniai ivertinus visas reikšmingas aplinkybes ir laikantis BPK nustatytu proceduru, kas ir buvo padaryta žemesniojo teismo, asmens laisves suvaržymas negali buti laikomas žmogaus teisiu pažeidimu. Aukštesnes instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neižvelgia nei Konstitucijos, nei EŽTK, nei BPK nuostatu pažeidimu ir sutinka su teismo išvada, kad itariamasis, budamas laisveje, gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, daryti BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus ir švelnesnemis kardomosiomis priemonemis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. E. D. teises suvaržytos, laikantis BPK nustatytu reikalavimu, ir toks itariamojo teisiu suvaržymas yra pateisinamas. Suemima prateses teismas nepažeide Konstitucijos ir Konvencijos nuostatu, nurodanciu, jog niekam negali buti atimta laisve kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proceduras, kokias yra nustates istatymas. Esant nurodytiems pagrindams ir salygoms, suemimas itariamajam E. D. paskirtas pagristai.
Tuo paciu pažymetina tai, jog apie butinybe skirti itariamajam viena ar kita kardomaja priemone, šiuo atveju suemima, kiekvienoje byloje sprendžiama atskirai. Sprendžiant mineta klausima vienoje byloje, nei prokuroras, nei teismai nera saistomi procesiniu sprendimu, kuriais paskirta tam paciam asmeniui viena ar kita kardomoji priemone kitoje byloje. Nagrinejamu atveju, kaip aukšciau jau buvo mineta, suemimas itariamajam E. D. paskirtas pagristai. Itariamasis ne tik po gynejos minimo neisiteisejusio Vilniaus apygardos teismo 2010-08-25 apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priemimo galimai padare nauja analogiško pobudžio nusikaltima, bet ir isiteisejusiu Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010-10-05 baudžiamuoju isakymu nuteistas pagal BK 245 str. už 2010-04-15 Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, kuriame nurodyta, kad E. D. ipareigotas nuo 2010-04-15 tris menesius nekeisti nuolatines gyvenamosios vietos be vykdancio priežiura igalioto pareiguno sutikimo ir nuo 24:00 val. iki 07:00 val. buti gyvenamoje vietoje, esancioje Vilniuje, Gedvydžiu g. 27-21, nevykdyma (Lietuvos teismu informacines sistemos Liteko duomenys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
itariamojo E. D. (E. D.) gynejos adv. I. Botyrienes skunda atmesti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.