- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-13
- Bylos Nr.
- 2A-1233-259/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00522-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Raimondas Buzelis, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- T. M.
- Advokatai
- Giedrė Martinėnaitė
Procesinio dokumento kategorija 76.4, 78.2.1, 121.15, 121.21
2011 m. liepos 13 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovei V. S., jos atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, atsakovo T. M. atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. M. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-247-214/2011 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui T. M., institucijai, teikiančiai išvadą, - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės vaikui nustatymo bei išlaikymo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. S. ieškiniu (b.l.1-2) prašė: 1) pripažinti T. M., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o E. S. - T. M. vaiku; 2) priteisti iš T. M. jo nepilnametei dukrai E. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir 2 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už (duomenys neskelbtini) – 2009-04-20 laikotarpį, skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011-02-17 sprendimu (b.l.116-117) ieškinį tenkino: 1) pripažino T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o E. S. - T. M. vaiku; 2) priteisė iš T. M. jo nepilnametei dukrai E. S. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir 2 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Iš T. M. priteisė V. S. 450 Lt išlaidas ekspertizei apmokėti; valstybei – 335 Lt žyminį mokestį, 128,79 Lt teismo turėtas byloje pašto išlaidas, išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą: 160 Lt už procesinių dokumentų rengimą, 180 Lt už advokatės dalyvavimą byloje, 68 Lt už papildomą savarankišką reikalavimą, 450 Lt už ekspertizę, 107,45 Lt už skelbimus spaudoje apie bylos nagrinėjimą.
Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gimė E. S., kurios motina gimimo liudijime nurodyta ieškovė V. S., tėvas nenurodytas (b.l.4). Atlikus ekspertizę, iš 2010-11-04 ekspertizės akto Nr. ES 297/10 (01) teismas nustatė, jog T. M. yra vaiko E. S. tėvas su 99,9999 procentų tikimybe (b.l.80-85). Vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, jog atsakovas T. M. yra E. S. tėvas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str.). Spręsdamas ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, jog jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas vykdo savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, byloje nėra, ieškovės gaunamos motinystės pašalpos pajamos nėra aukštos (b.l.6-8), jai byloje teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas, taip pat kad yra nedarbingas ar turi kitų priežasčių, dėl kurių negalėtų teikti išlaikymo savo nepilnametei dukrai, nepateikė. Todėl, atsižvelgdamas į augančio mažamečio vaiko poreikius bei LAT suformuotą praktiką dėl išlaikymo vaikams priteisimo civilinėse bylose (kad vaikui skiriamo išlaikymo dydis prilyginamas vieno mėnesio minimaliai algai ir abu tėvai turi teikti vaikui išlaikymą), teismas pripažino, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo jo nepilnametės dukters išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas iki jos pilnametystės, bei ieškinyje nurodytą išlaikymo įsiskolinimą - 2000 Lt (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.124-125) atsakovas T. M. su teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė: 1) pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priteisti nepilnametei dukrai E. S. išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės ir 1000 Lt išlaikymo įsiskolinimą; 2) panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 335 Lt žyminio mokesčio valstybei, 128,79 Lt pašto išlaidų valstybei, 965,45 Lt už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovo; 3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybei, dėl šių motyvų: teismas nenustatė konkrečių E. S. poreikių, neįvertino jai reikalingo išlaikymo dydžio, o tik formaliai pasirėmė LAT formuojama praktika panašiose bylose, todėl teismas neatskleidė bylos esmės dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio priteisimo. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 2 d.). Ieškovė ieškinyje nenurodė, kokie šiuo metu yra dukters poreikiai ir kokio dydžio išlaikymas jai reikalingas, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų dukters poreikius ir jų dydį; teismo sprendimas dalyje dėl 400 Lt per mėnesį dukters išlaikymui iš atsakovo priteisimo yra visiškai neįrodytas ir nepagrįstas. Atsakovas šiuo metu yra bedarbis, jokių pajamų ar nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Atsižvelgiant į šiuo metu susidariusią sunkią abiejų tėvų turtinę padėtį, vaiko amžių, išlaidas vaiko poreikiams patenkinti reikėtų sumažinti iki tėvų realios galimybės jas teikti, t. y. iki 400 Lt - po 200 Lt kiekvienam iš tėvų, tam kad būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai, nes šiuo metu tik tokius poreikius savo dukrai gali užtikrinti abu tėvai; įvertinus tėvų turtinę padėtį, dukters amžių ir jos individualius poreikius, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo, skaičiuojant įsiskolinimą už 5 mėnesius po 400 Lt. Išlaikymo įsiskolinimas turi būti skaičiuojamas po 200 Lt kas mėnesį ir sumažintas iki 1000 Lt; teismas, priteisdamas iš atsakovo valstybei 335 Lt žyminį mokestį, 128,79 Lt pašto išlaidų, o taip pat 965,45 Lt už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, iš viso 1 429,24 Lt, pažeidė CPK 96 str. 2 d., LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. numato, kad asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6-8 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba Kauno valstybės garantuojamos tiesinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-10-T-2999-3681 (b.l.127), kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo T. M. apeliacinį skundą (b.l.133-134) ieškovė V. S. prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų: CPK 4 str. numato, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Todėl teismas, priteisdamas atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės bei 2000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, visiškai pagrįstai rėmėsi LAT suformuota praktika dėl išlaikymo vaikams priteisimo civilinėse bylose, kad vaikui skiriamo išlaikymo dydis prilyginamas vieno mėnesio minimaliai algai; skundo teiginys, kad teismas, priteisdamas iš atsakovo valstybei 335 Lt žyminio mokesčio, 128,79 Lt pašto išlaidų, 965,45 Lt už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, viso - 1429,24 Lt, pažeidė CPK 96 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., nepagrįstas, kadangi iki teismo sprendimo priėmimo atsakovas nebuvo pateikęs Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė E. S., kurios gimimo liudijime tėvas nenurodytas (b.l.4). Bylos nagrinėjimo metu atlikus ekspertizę, iš 2010-11-04 ekspertizės akto Nr. ES 297/10 (01) Kauno rajono apylinkės teismas nustatė, jog atsakovas T. M. yra vaiko E. S. tėvas su 99,9999 procentų tikimybe (b.l.80-85). Spręsdamas ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pagrįstumo klausimą, teismas pripažino, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo jo nepilnametės dukters išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas iki jos pilnametystės, bei ieškinyje nurodytą išlaikymo įsiskolinimą - 2000 Lt (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).
Apeliaciniu skundu apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria nustatytas išlaikymo dydis, skunde nurodoma, kad jis yra neproporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 2 d.), nes atsakovas šiuo metu yra bedarbis, jokių pajamų ar nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Prašo sumažinti priteistą išlaikymo dydį iki 200 litų kas mėnesį mokamomis išmokomis, todėl sumažinti ir išlaikymo įsiskolinimą iki 1000 Lt. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo valstybei 335 Lt žyminį mokestį, 128,79 Lt pašto išlaidų, o taip pat 965,45 Lt už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, iš viso 1 429,24 Lt, tuo pažeidė CPK 96 str. 2 d., LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams teikiamo materialinio išlaikymo principus, šio išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 straipsnis), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 straipsnis), išlaikymo priteisimą (3.194 straipsnis). LR CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visos šios įstatymo nuostatos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą sistemą, užtikrinančią harmoningą vaiko asmenybės raidą. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų prievolių ir teisių sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms.
Teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš sudėtinių tėvų prievolės dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, jog teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas ir galimybes teikti prašomą išlaikymą. Pažymėtina, kad Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime išanalizavo ir įvertino tėvų turtinę padėtį, konstatavo jog atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, nepateikė jokių duomenų, kad yra nedarbingas ir dėl to negali teikti išlaikymo, aptarė ieškovės gaunamas pajamas, įvertino mažamečio vaiko poreikius. Iš byloje surinktų įrodymų, ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, matyti, kad nepilnamečiui tokio amžiaus vaikui reikalingas teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis, jis yra pagrįstas įrodymų visuma, teismas teisingai konstatavo, jog vaiko išlaikymui paramą turi teikti abu tėvai, todėl pagrįstai sprendė, kad tiek motinai, tiek tėvui vaikui skiriant po 400 litų, bus užtikrintas vaikui reikalingas minimalus išlaikymo poreikis.
Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad atsakovas turi galimybę teikti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą. Apeliantas privalo imtis priemonių, jog gautų jo darbingumą atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar negalėjimu šiuo metu gauti pajamas, todėl teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias minėtas aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Įvertinus byloje surinktą įrodymų visumą laikytina, kad palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, vaikui teismo priteistas išlaikymas yra ne per didelis nei reikalingas vaiko minimaliems būtiniems poreikiams tenkinti, tokį išlaikymą atsakovas teikti gali, to neišgalint, jis turi pats varžyti savo asmeninius poreikius, o ne perkelti šią naštą savo išlaikytiniui mažamečiui vaikui. Teisėjų kolegija atmeta taip pat apeliacinio skundo motyvus, jog teismas nepagrįstai priteisė didelę išlaikymo įsiskolinimo sumą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo priteistas nustatytas išlaikymo dydis atitinka išlaikymo dydį reglamentuojančias Civilinio kodekso normas ir susiformavusią teismų praktiką. Dėl šių motyvų teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog teismas nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.
Teisėjų kolegijos vertinimu yra nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas, priteisdamas iš atsakovo valstybei 335 Lt žyminio mokesčio, 128,79 Lt pašto išlaidų, 965,45 Lt už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, viso - 1429,24 Lt, pažeidė CPK 96 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. Teisėjų kolegija laiko, kad Kauno rajono apylinkės teismas pagrįstai priteisė minimas sumas iš atsakovo, kadangi teismo sprendimo priėmimo dienai atsakovas nebuvo pateikęs Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Kadangi atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b.l.128) yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, atsakovo apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija taip nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011-02-17 sprendimą palikti nepakeistą.