Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, dalyvaujant atsakovo AB SEB banko atstovei advokato padėjėjai S. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys R. L., antstolė I. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja S. S. ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis asmuo R. L. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Trečiasis asmuo antstolė I. G. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2006-01-13 sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovei 220000 Lt dydžio kreditą, o ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius, kredito grąžinimo terminas 2031-01-12, kredito paskirtis – kredito AB DNB banko būsto paskolos, skirtos namo statybai, refnansavimas ir būsto statybai. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Tarp šalių 2007-01-22 pasirašytas susitarimas pakeisti 2006-01-13 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 01, pagal kurį ieškovei papildomai suteikta kredito dalis, skirta būsto remontui ir AB SEB banko vartojimų kreditų refinansavimui, papildomai suteikta 178900 Lt suma, taip pat papildomai įkeistas žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini). Tarp šalių 2008-06-17 pasirašytas susitarimas pakeisti 2006-01-13 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 02, pagal kurį ieškovei papildomai suteikta kredito dalis, skirta būsto remontui, papildomai suteikta 114297,36 Lt suma, po pakeitimo visa suteikiama kredito suma 500000 Lt. Tarp šalių 2009-04-06 pasirašytas susitarimas pakeisti 2006-01-13 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 03, pagal kurį pakeista kredito paskirtis, papildomai nurodant, jog kreditas taip pat suteikiamas pagal sutartį uždelstai grąžinti kredito daliai, sukauptoms ir nesumokėtoms palūkanoms sumokėti, ieškovei papildomai suteikta kredito dalis, skirta uždelstai kredito daliai, sukauptoms ir nesumokėtoms palūkanoms bei AB SEB kredito kortelės limitui apmokėti, papildomai suteikta 10303,66 Lt suma. Tarp šalių 2009-09-29 pasirašytas susitarimas pakeisti 2006-01-13 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 04, pagal kurį kredito gavėju papildomai įtrauktas trečiasis asmuo R. L., patikslinta kredito suma: 207357,50 Lt skirta AB DNB banko kredito refinansavimui, 283506,14 Lt skirta gyvenamojo namo remontui ir vartojimo kreditų refinansavimui, 10274,74 Lt uždelstai kredito daliai, sukauptoms ir nesumokėtoms palūkanoms apmokėti, kredito grąžinimas atidėtas 6 mėnesiams. Tarp šalių 2011-02-28 pasirašytas susitarimas pakeisti 2006-01-13 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 05, pagal kurį pakeistas reikalavimų įvykdymui užtikrinti įkeičiamas nekilnojamasis turtas. Tarp šalių 2011-09-29 pasirašytas susitarimas pakeisti 2006-01-13 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 06, pagal kurį ieškovei papildomai suteikta kredito dalis, skirta uždelstai kredito daliai, sukauptoms ir nesumokėtoms palūkanoms, papildomai suteikta 5648 Lt suma. Tarp šalių 2012-03-22 pasirašytas susitarimas pakeisti 2006-01-13 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 07, pagal kurį ieškovei papildomai suteikta kredito dalis, skirta uždelstai kredito daliai, sukauptoms ir nesumokėtoms palūkanoms bei refinansuoti įsipareigojimus pagal sutarties paskolines sąskaitas, papildomai suteikta 25806,96 Lt suma, kredito grąžinimas atidėtas 3 mėnesiams. Tarp šalių 2012-03-23 pasirašytas susitarimas pakeisti 2006-01-13 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 08, pagal kurį ieškovė įsipareigojo užbaigti įkeisto nekilnojamojo turto rekonstrukcijos darbus ir juos tinkamai įforminti. Atsakovas 2013-04-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, kad ieškovė nesilaiko sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, iš viso skola pagal pradelstus mokėjimus yra 33316,06 Lt, įpareigojo iki 2013-05-05 padengti susidariusį įsiskolinimą ir įspėjo, kad nustatytu terminu įsiskolinimo nepadengus, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2013-05-05. Raštas įteiktas asmeniškai ieškovei. Ieškovė 2013-10-01 pateikė prašymą atsakovui, kuriuo prašė leisti sumokėti susidariusį įsiskolinimą prašyme nurodytu grafiku. Atsakovas 2014-02-14 pateikė prašymą antstolei I. G. priimti vykdyti Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro išduotus vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš ieškovės ir trečiojo asmens R. L.. Atsakovas 2015-02-09 pateikė prašymą antstolei I. G. dėl vykdomosios bylos atnaujinimo, kuriame nurodė, jog atsakovas 2014-12-17 prašė sustabdyti varžytynes, tačiau ieškovė ir trečiasis asmuo R. L. neatliko jokių mokėjimų atsakovui.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio, apibrėžiančio kreditavimo sutarties sąvoką, 1 dalies nuostatą kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Tarp šalių 22006-01-13 sudarytos kredito sutarties su vėlesniais pakeitimais pagrindu atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovei ir trečiajam asmeniui kreditą kredito AB DNB banke refinansavimui ir būsto remontui, o ieškovė ir trečiasis asmuo įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius. Taigi, sutartis, dėl kurios vykdymo ir nutraukimo kilo šioje byloje nagrinėjamas ginčas, yra kreditavimo sutartis (CK 6.881 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo pripažinti vienašališką kredito sutarties nutraukimą neteisėtu. Nurodo, kad tarp šalių sudarytos kredito sutarties 5.2. punktas, numatantis, kad kredito sutartis atsakovo gali būti vienašališkai nutraukiama, įspėjus ieškovę prieš 15 dienų, negali būti laikoma sąžininga ieškovės atžvilgiu. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka, teigia, kad kredito sutartis nutraukta pagrįstai, nes buvo visos kredito sutartyje numatytos sutarties nutraukimo sąlygos. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.1546 straipsnis). Tokia nuostata ne kartą pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Olfega“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Rastuva“, bylos Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008). Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2006-01-13 sudarytos kredito sutarties dalykas yra tai, kad atsakovas, būdamas kredito įstaiga, kurios pagrindinė teikiama paslauga yra kreditų už tam tikrą mokestį suteikimas, suteikė kreditą ieškovei kreditui, suteiktam AB DNB banko būstui remontuoti, refinansavimui ir būsto remontui, o ieškovė įsipareigojo pagal sutarties priede numatytus grafikus, t. y. sutartyje numatytais terminais ir sutartyje numatyto 5.2. punkte numatyta sąlyga, jog bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau negu nustatyta sutartyje prieš 15 kalendorinių dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. Tokiais pažeidimais laikomi 4.1.-4.8. punktuose nustatytų kredito gavėjų įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Pagal kredito sutarties 4.1. punktą, kredito gavėjas įsipareigoja kreditą naudoti pagal Specialiosios dalies 2 punkte numatytą paskirtį ir nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas. Pažymėtina, kad aplinkybių, patvirtinančių, jog ginčijama kredito sutarties sąlyga nesąžininga ieškovės atžvilgiu, ieškovė nenurodė. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, į kasacinio teismo formuojamą praktiką, įvertinus byloje esančius duomenis ir tarp šalių sudarytoje kredito sutartyje nustatytas sąlygas, darytina išvada, jog kredito sutartyje 5.2. punkte numatyta teisė vienašališkai nutraukti kredito sutartį negali būti laikoma nesąžininga ir nėra pagrindo šią sąlygą pripažinti negaliojančia. Taigi atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė kredito sutartį vadovaudamasis kredito sutarties 5.2. punktu.

Ieškovė nurodo, kad tarp šalių sudaryta kredito sutartis yra vartojimo sutartis, todėl jos, kaip vartotojos, interesai turėtų būti ypatingai saugomi ir ginami. Įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių sudarytos kredito sutarties pagrindu ieškovei buvo suteiktas kreditas būsto remontui ir kredito, suteikto AB DNB banko būstui remontuoti, refinansavimui, t. y. asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, tarp šalių sudaryta kredito sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, o ieškovė vartotoja. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl nurodytos sutarties sąlygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-272/2011). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2012). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir atsakovo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ilgą laiko tarpą nemokėjo sutartyje numatyto dydžio įmokų atsakovui, buvo atlikti aštuoni kredito sutarties pakeitimai, suteiktos papildomos kredito dalys pradelstoms įmokoms apmokėti, du kartus atidėtas kredito dalių grąžinimo terminas, todėl atsakovas 2013-04-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, kad ieškovė nesilaiko sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, iš viso skola pagal pradelstus mokėjimus yra 33316,06 Lt, įpareigojo iki 2013-05-05 padengti susidariusį įsiskolinimą ir įspėjo, kad nustatytu terminu įsiskolinimo nepadengus, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2013-05-05. Duomenų apie tai, kad ieškovė po šio įspėjimo dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo kreipėsi į atsakovą su pasiūlymais bendradarbiauti ar prašymu nenutraukti sutarties, nėra, taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovė bent dalimis ėmė dengti įsiskolinimą atsakovui. Dėl priverstinio skolos išieškojimo atsakovas kreipėsi tik 2014-02-14, nors vykdomieji įrašai, kurių pagrindu galimas priverstinis išieškojimas, buvo išduoti 2013-07-29. Atkreiptinas dėmesys, jog vėliau ieškovei pateiktus prašymą sumokėti įsiskolinimą dalimis pagal ieškovės nurodytą grafiką atsakovo prašymu vykdymo veiksmai buvo stabdomi, tačiau ieškovė šių savo įsipareigojimų taip pat nevykdė ir vykdymo veiksmai buvo atnaujinti. Šie įrodymai patvirtina, jog atsakovas geranoriškai bandė spręsti susidariusią ieškovei nepalankią situaciją ir sutartis vienašališkai buvo nutraukta tik po to, kai atsakovas pagrįstai įsitikino, kad ieškovė toliau tinkamai nevykdys sutartyje numatytais terminais savo sutartinių įsipareigojimų. Taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė pažeidė tarp šalių sudarytą kredito sutartį iš esmės, taip pat kad atsakovas nepasinaudojo savo pranašumu prieš ieškovą kaip vartotoją nutraukiant sutartį, nes formaliai nesivadovavo sutartyje numatytomis teisėmis vienašališkai nutraukti sutartį, sutartis buvo nutraukta tik po bandymų išsaugoti sutartinius santykius, todėl nėra pagrindo pripažinti sutarties sąlygas negaliojančiomis ab initio.

Ieškovė taip pat nurodo, jog apie tai, kad kredito sutartis nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, ieškovė informuota nebuvo ir taip atsakovas pažeidė kredito sutarties 5.2. punktą, reglamentuojantį kredito sutarties nutraukimo procedūrą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovė 2006-01-13 tarp šalių sudarytoje kredito sutartyje ir visuose vėlesniuose jos pakeitimuose nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė už atsakovo suteiktą kreditą atliko remonto darbus gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta taip pat adresu (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2013-04-04 raštą apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą ieškovei siuntė registruotu laišku ir šis raštas įteiktas ieškovei asmeniškai. Taigi akivaizdu, jog ieškovė gavo jai siųstus raštus iš atsakovo ir žinojo apie kredito sutarties su atsakovu nutraukimą. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą buvo informuota tinkamai.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2009 metų tinkamai nevykdė įsipareigojimų atsakovui, o nuo 2012 metų kovo mėnesio apskritai nemokėjo jokių įmokų atsakovui, 2013-04-03 pradelsti įsipareigojimai atsakovui sudarė 33316,06 Lt ir mokėjimai buvo pradelsti daugiau nei 400 dienų. Nors ieškovė pakankamai ilgą laiko tarpą nustatytais terminais nemokėjo viso dydžio paskaičiuotų įmokų, t. y. ėmė pažeidinėti sutartyje numatytus mokėjimo terminus ir sumas, atsakovas iš karto nepasinaudojo teise vienašališkai nutraukti sutartį – kredito sutartis buvo nutraukta tik 2013-05-17, atsakovas dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi tik 2014-02-14, t. y. po beveik metų nuo kredito sutarties nutraukimo dienos, ir vėliau teikė prašymus antstolei stabdyti vykdymo veiksmus, nes ieškovė įsipareigojo sumokėti susidariusį įsiskolinimą jos nurodytu grafiku, tačiau ieškovei įsipareigojimų nevykdant vykdymo veiksmai buvo atnaujinamo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas visais įmanomai būdais bandė išsaugoti sutartinius šalių santykius, geranoriškai siūlė problemų sprendimo būdus, taigi atsakovas vienašališką sutarties nutraukimą panaudojo kaip ultima ratio priemonę, kai objektyviai nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių šalių santykių.

Ieškovė prašė pakeisti tarp šalių sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) bendrosios dalies 4.5, 4.6 punktus bei sumažinti 0,1 proc. dydžio delspinigius iki 0,02 procentų dydžio. Nurodė, kad kredito sutartyje numatyta 0,1 procentų delspinigių norma yra nepagrįstai didelė, neatitinka sutartinės civilinės atsakomybės kaip nuostolių kompensavimo prasmės, be to, tokios netesybos laikytinos baudinėmis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnyje numatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Taigi šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Tačiau teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1094/2003; kt.). Ieškovė ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad sutartinė delspinigių norma nustatyta nesąžiningai ar yra per didelė. Duomenų apie tai, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu sumažinti delspinigių normą ar jau paskaičiuotų delspinigių dydį, byloje nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo pakeisti sutartyje numatytą delspinigių dydį.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo atstovės paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškinį atmetus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 375,18 Eur atstovavimo byloje išlaidoms atlyginti bei šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, atsakovui iš ieškovės priteistina 375,18 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš ieškovės R. L. atsakovui AB SEB bankui 375,18 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.