Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-11-21 · Civilinė byla Nr. 2-2494-673/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-21
Bylos Nr.
2-2494-673/2013
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02215-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Ieškovas
E. B.
Atsakovas
J. K.
Civilinė byla Nr. 2-2494-673/2013Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02215-2013-5Procesinio sprendimo kategorija : 77.4.2.; 78.2.1.; 99.7.; 113.1.; 116.1.; 116.6.1.; 125.1. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 21 d.Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:ieškovui E. B., jo atstovei adv. Ninai Frolovičevai,dalyvaujančiam byloje asmeniui vaikui L. B.,

išvadą teikiančios institucijos - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aistei Lekečinskienei,

nedalyvaujant atsakovei J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei J. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikiančia išvadą, įtraukiant Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateiktu ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus L. B., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su juo, tėvu E. B., priteisti iš atsakovės J. K. lėšas sūnaus L. B. išlaikymui 300 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovą uzufrukto teise tvarkyti sūnaus išlaikymui skirtas lėšas bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, kad jis ir atsakovė (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus L. B.. Iki 2007 m. rugpjūčio mėn. jis, atsakovė ir sūnus gyveno kartu, o nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. jis ir atsakovė kartu nebegyvena, su juo liko gyventi sūnus L., jis sūnų išlaikė ir auklėjo. Prie sūnaus išlaikymo ir auklėjimo atsakovė visiškai neprisideda, tik kelis kartus yra davusi po 100 Lt ir 50 Lt, sūnaus nelanko. Nori, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, jo gyvenamojoje vietoje. Preliminariai sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia 600 Lt: 75 Lt higienos priemonėms, 200 Lt maisto produktams, 159 Lt rūbams, 83 Lt vaistams ir vitaminams, 33 Lt mokyklinėms reikmėms, 50 Lt laisvalaikiui. Todėl kiekvienas iš tėvų privalo teikti išlaikymą vaikui po 300 Lt. Nurodė, kad dirba ūkininko V. S. ūkyje, darbo užmokestis kintantis. Ar atsakovė dirba, jam nežinoma, nes su ja visiškai nebendrauja.

Teismo posėdžio metu ieškovas E. B. ir jo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašė ieškinį, jame nurodytais argumentai, tenkinti visiškai. Ieškovas papildomai paaiškino, kad atsakovę paskutinį kartą matė prieš metus ar pusantrų metų. Kur ji tiksliai gyvena - nežino. Atsakovė išlaikymo vaikui neteikia. Nurodė, kad jis vienas išlaiko L., o šeimoje auga dar trys nepilnamečiai vaikai. Šiuo metu jis nedirba, nes baigėsi sezoniniai darbai, registruotas darbo biržoje, jokių išmokų dar negauna, gyvena ūkininko name, perka kurą, moka mokesčius, šiek tiek užsidirba dirbdamas padienius darbus.

Byloje dalyvaujantis vaikas L. B. nurodė, kad su tėvu gyvena visą laiką, kiek save prisimena, ir nori toliau gyventi kartu su tėvu. Su motina paskutinį kartą bendravo prieš pusę metų. Motina yra vieną kartą atsiuntusi 400 Lt, kai jam reikėjo vykti pas gydytojus tikrintis širdį.

Atsakovė J. K. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje atsakovei buvo pranešta CPK 130 str. numatyta tvarka, paskelbiant specialiame internetiniame puslapyje (b. l. 28). Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, apie neatvykimo priežastis nepranešė. Esant tokiai situacijai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos eiga visiškai nesidomėjo, siekiant įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principus, byla teismo posėdyje nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė pateiktą išvadą ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovo šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Ieškovas sūnumi rūpinasi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ieškinio pagrįstumas įrodytas ieškovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais. Nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 5), šalys santuokos nebuvo sudarę. Iš ieškovo paaiškinimų ir pateiktos Kėdainių r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. 2013-07-10 pažymos (b. l. 6) nustatyta, kad šalys kartu negyvena apie 7 metus ir nuo tada atsakovė sūnaus L. priežiūra, auklėjimu ir išlaikymu nesirūpina, vaiką augina ieškovas. Iš pažymos apie šeimos sudėtį ir buities tyrimo akto nustatyta, kad ieškovo šeimą sudaro sūnus L. B., sugyventinė Z. S., bendras ieškovo ir sugyventinės sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini) m., bei sugyventinės 2 nepilnamečiai vaikai (b. l. 7, 19). Nustatyta, kad ieškovas nuo 2013-03-29 registruotas darbo biržoje (b. l. 9), nepilnu etatu dirbo pas ūkininką, gaudavo apie 400 Lt darbo užmokestį (b. l. 10-11, 12). Transporto priemonių ir nekilnojamojo turto ieškovas neturi (b. l. 13, 14). Atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma, Lietuvoje pagal darbo sutartis ji nedirba (b. l. 22), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 29).

Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu yra aiškiai suformuluota ir nuosekli. Lietuvos aukščiausiasis teismas 2006 m. gegužės 10 d. nutartyje (civ. b. Nr. 3K-3-320/2006) nurodė, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi.

Byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovo ir dalyvaujančio vaiko paaiškinimų pagrindu darytina išvada, kad atsakovė J. K. ilgą laiką yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus L. B. auginimo ir auklėjimo - jo nelanko, vaiko gyvenimu nesidomi, neteikia jam materialinio išlaikymo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo stabilumą, atsižvelgęs į teismo posėdžio metu vaiko L. B. išreikštą norą ir toliau gyventi su tėvu, į tai, kad ieškovas charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi savo sūnumi, jį išlaiko, gyvena kartu su vaiku, sudaręs jam tinkamas gyvenimo sąlygas, bei į atsakovės gyvenimo būdą - jos ilgalaikį nebuvimą su vaiku, jo nepriežiūrą, nelankymą ir nesirūpinimą, nusišalinimą nuo auklėjimo, materialinio išlaikymo neteikimą, daro išvadą, kad nepilnamečio L. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitinka vaiko interesus ir nėra jokio pagrindo keisti dabartinę vaiko gyvenamąją aplinką, kadangi gyvendamas su tėvu vaikas yra saugus, esanti aplinka atitinka reikalavimus vaiko normaliam vystymuisi, todėl L. B. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su tėvu – ieškovu E. B. (CK 3.168 str., 3.169 str., 3.174 str. 2 d.).

Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Vaikui išlaikymui skiriama suma turi patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir kt. (CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8,11-14, 18 ir kt. str., Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str.). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002 E. A. v. A. A.). Kaip orientaciniu kriterijumi, nustatant išlaikymo dydį, vadovaujamasi CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.S. v. M.S.; bylos Nr. 3K-3-259/2004).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ne vienerius metus iš esmės vienas augina ir išlaiko nepilnametį sūnų L.. Ieškovo teigimu, atsakovė vos kelis kartus per visą šį laikė skyrė sūnaus išlaikymui po 50-100 Lt. Ši ieškovo nurodyta aplinkybė nepaneigta, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovė tinkamai vykdo prievolę išlaikyti nepilnametį sūnų ir teikia jam reguliarų bei pakankamo dydžio išlaikymą. Ieškovas, be šalių nepilnamečio sūnaus L., augina dar vieną savo nepilnametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini) m., ieškovo šeimoje viso auga keturi nepilnamečiai vaikai. Ieškovas šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, jo tvirtinimu sezoniniai darbai pas ūkininką baigėsi, jokių socialinių išmokų kol kas negauna, registruoto turto neturi, gyvena ūkininkui priklausančiame name. Duomenų apie atsakovės tikrąją turtinę padėtį byloje nėra, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, atsakovė Lietuvoje pagal darbo sutartis nedirba, nekilnojamojo turto neturi, duomenų apie atsakovės turimus kitus išlaikomus asmenis byloje nėra. Atsakovės darbingumą bei galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo paneigiančių duomenų byloje nėra. Ieškovas nurodė, kad sūnaus L. išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 600 Lt suma. Įvertinęs vaiko amžių (15 m.), tai, jog vaikas lanko mokyklą, jo kasdienius poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui ir dabartinius pragyvenimo kaštus, teismas sprendžia, kad tokia išlaikymo suma yra reali ir pagrįsta, atitinka protingumo kriterijų, nors ir yra pakankama tik patiems būtiniausiems vaiko poreikiams (maistui) užtikrinti. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių argumentų ir duomenų, jog vaiko išlaikymui per mėnesį pakaktų mažesnės sumos, nepateikė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovė negali teikti sūnui tokio dydžio išlaikymo, kokio reikalauja ieškovas. Atsakovė yra jauna, sveika ir darbinga (tai paneigiančių duomenų byloje nėra), neturėdama kasdieninės pareigos rūpintis vaiku, neturėdama kitų išlaikytinių, teismo manymu, turi didesnes galimybes teikti vaikui išlaikymą, nei ne vieną nepilnametį vaiką auginantis ieškovas, todėl, teismo manymu, atsakovė privalo siekti ir gali teikti savo sūnui išlaikymą, kuris tenkintų bent jau minimalius (fiziologinius) nepilnamečio vaiko poreikius.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, iš atsakovės J. K. nepilnamečiam sūnui L. B. išlaikyti turi būti priteista po 300 Lt dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo kreipimosi į teismą dienos 2013-09-09 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko tėvą E. B. (CK 3.192, 3.201, 3.208, 3.185 straipsniai).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Teismas išaiškina, kad sutinkamai su CK 3.201 str., iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 252 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, 11,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 496 Lt išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 3 p., 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 282 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti lėšas nepilnamečiam sūnui L. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti - 300 Lt (trijų šimtų litų) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo kreipimosi į teismą dienos 2013-09-09 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko tėvą E. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės J. K. bylinėjimosi išlaidas valstybei: 252,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt du litus) žyminio mokesčio, 11,73 Lt (vienuolika litų 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 496,00 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt šešis litus) išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir dokumentų įteikimo išlaidoms - 5660, įmokos kodas išlaidoms už antrinę teisinę pagalbą - 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šablevičienė