- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-17
- Bylos Nr.
- AN2-43-167/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00367-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Pareiškėjas
- I. P.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos I. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarties, kuria buvo paliktas galioti nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados 2017 m. balandžio 10 d. nutarimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados (toliau – Institucija) 2017 m. balandžio 10 d. nutarimu nepradėta administracinio nusižengimo bylos teisena G. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnį. Nutarime nurodyta, kad G. B. veikoje nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, padarymo faktą. Iš surinktos medžiagos matyti, kad objektyvių įrodymų, jog G. B., atvykdamas į Šiaulių apylinkės teismo rašytinę, buvo iš anksto suplanavęs susitikti su sūnumi ar jo motina, o kilus konfliktui, pažeidė vaiko interesus, nėra.
I. P. nesutikdama su Institucijos 2017 m. balandžio 10 d. nutarimu pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui. 2017 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas pareiškėjos I. P. skundas iš esmės pritariant Institucijos nutarime nurodytiems motyvams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados tyrėjos Svetlanos Jakubkienės 2017 m. balandžio 10 d. nuarimą.
Skunde nurodoma, kad tiek Institucijos nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje G. B. veiksmai ir jų poveikis vaikui vertinti pernelyg siaurai, apsiribojant tik šio įvykio faktinėmis aplinkybėmis, ir dėl to neatskleista G. B. neteisėtų veiksmų esmė.
Pažymima, kad nei Institucija, nei teismas nevertino to, kad G. B. ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir civilinėje byloje dėl tėvo valdžios ribojimai matytis, bendrauti, ieškoti ryšių su vaiku yra taikomi dėl to, kad G. B. savo veiksmais jau buvo padaręs žalą sūnui R. - Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartyje konstatavo, kad vaiko psichinė sveikata šiuo metu yra pažeista, kad G. B. daro ypatingą žala vaiko psichikai, kad jo elgesys komplikuoja vaiko socialinį gyvenimą; R. lankosi pas psichologą, psichiatras nustatė potrauminio streso sindromą, konstatuoti adaptacijos sutrikimai, skirtas gydymas, taip pat rekomenduojama rutina, saugi aplinka, patariama vengti vaiką traumuojančiu ir nesaugumo jausmą sukeliančiu situacijų. Potrauminio streso sindromas yra užsitęsusi psichologinė reakcija į traumuojantį įvykį, po trauminio įvykio asmuo jaučia įtampą, baimę, liūdesį, tampa labai jautrus, atsiranda nesaugumas ir nerimas, kad įvykis vėl nepasikartotų. Teigiama, jog dėl G. B. veiksmų, tiriamų ikiteisminiame tyrime ir civilinėje byloje dėl tėvo valdžios ribojimo, vaikui nustatytas potrauminio streso sindromas reiškia, kad vien G. B. pasirodymas vaikui kelia neigiamas emocijas. Nurodo, jog kaip vaikas reagavo į tėvo pasirodymą 2017 m. vasario 22 d. Šiaulių apylinkės teismo raštinėje paaiškino išsamiai - sūnus R., pamatęs tėvą, palindo po stalu, pradėjo drebėti, šaukti „nenoriu“. Pažymima, kad G. B. yra puikiai žinomi duomenys apie vaiko psichinę-psichologinę sveikatą ir gydytojų rekomendacijas (visi medicininiai dokumentai jam pateikti dalyvaujant civilinėje byloje dėl tėvo valdžios ribojimo), tačiau jis, nepaisydamas ir jų, ir vaiko reakcijos į tėvo pasirodymą, įkyriai lindo prie vaiko, nors vaikas sėdėjo susigūžęs po stalu, o po to laikėsi įsikniaubęs į I. P., nusisukęs nuo tėvo (vaiko reakcija užfiksuota apylinkės teismui į bylą pateiktose fotonuotraukose). Nurodoma, kad G. B. užstojo išėjimą į koridorių ir neleido I. P. su vaiku išeiti, raštinės darbuotojų prašomas išeiti iš kabineto, netrikdyti darbo, G. B. demonstratyviai ne vieną kartą pasakė “kvieskite policiją, 112“ ir į pastabas nereagavo. Nurodoma, kad dėl G. B. veiksmų į namus ne kartą buvo kviesta policija, todėl policijos paminėjimas taip pat vaikui sukelia nerimą. Teigiama, jog skundžiamoje nutartyje cituojamas Šiaulių apylinkės teismo raštinės darbuotojos J. Š. paaiškinimas patvirtina, kad į kabinetą įėjusį G. B. pamatęs vaikas palindo po stalu, išlindęs iš po stalo nubėgo pas mamą. Pažymima, kad tik atvykus policijos pareigūnams I. P. su vaiku pavyko išeiti iš teismo raštinės ir teismo pastato, po šio įvykio pastaruoju metu kiek stabilesnės psichologinės būsenos buvęs vaikas vėl tapo neramus, kilo pykčio protrūkiai, ir pan. (tai patvirtina šeimos klinikos pažyma - 2017 m. vasario 23 d. stebimas berniuko sujaudinimas, pablogėjusi psichoemocinė būsena; 2017 m. balandžio 12 d., dalyvaujant G. B., civilinėje byloje apklausiama vaikui pagalbą teikianti psichologė davė paaiškinimus apie pablogėjusią vaiko būklę po įvykio teismo raštinėje).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į I. P. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrasis veiklos skyrius nurodo, kad ANK 73 straipsnis numato atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Pažymi, kad tėvų atsakomybė galima tik esant jų kaltei. Nurodoma, kad tyrimo metu G. B. veikoje nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje padarymo faktą. Teigiama, kad iš surinktos medžiagos nenustatyta objektyvių įrodymų, kad G. B., atvykdamas į Šiaulių apylinkės teismo raštinę, buvo iš anksto suplanavęs susitikti su sūnumi ar jo motina, o kilus konfliktui, pažeidė vaiko interesus.
I. P. apeliacinis skundas atmestinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Pažymėtina, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad nagrinėjamu atveju I. P. pareiškime nurodyti G. B. veiksmai nesudaro ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymių. Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ir keisti ar naikinti ginčijamą apylinkės teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus duomenis, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu daro išvadą, kad G. B. veiksmai nesudaro ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad G. B. su sūnumi viešoje vietoje, t. y. Šiaulių apylinkės teismo raštinėje, susitikto atsitiktinai, iš anksto nežinodamas, kad šioje vietoje bus jo sūnus ir motina. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo raštinės darbuotoja J. Š. paaiškino, jog G. B. atėjęs į Šiaulių apylinkės teismo raštinę elgėsi ramiai, ramiu balso tonu kalbino vaiką, sakė norintis jį pamatyti, nevartojo necenzūrinių žodžių, nešaukė; kita raštinės darbuotoja R. S. nurodė, kad G. B. teismo raštinėje nors ir trukdė dirbti, tačiau nesiplūdo, nešaukė, nesielgė agresyviai. Pažymėtina, kad kaip nurodė G. B., jis įvykio dieną į teismo raštinę atėjo todėl, kad norėjo pasidaryti administracinės bylos kopijas, be to, iš Liteko sistemos duomenų matyti, jog tą pačią dieną, t. y. 2017 m. vasario 22 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo paskirtas teismo posėdis, kuriame turėjo dalyvauti ir G. B. (b. l. 10, 35, 36; Liteko). Iš šių duomenų akivaizdu, kad G. B. neatliko jokių veiksmų, kurie sudarytų ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtį. Be to, ir pati pareiškėja nenurodė, kad G. B. būtų elgęsis netinkamai vaiko atžvilgiu, t. y. G. B. nenaudojo nei psichologinio, nei fizinio smurto savo vaiko atžvilgiu, savo sūnų kalbino, nes norėjo jį pamatyti, tą patvirtina teismo raštinės darbuotojų, tiesiogiai dalyvavusių įvykyje paaiškinimai, kurios taip pat nurodė, nepastebėjusios, kad įvykio metu vaikas būtų verkęs ar šaukęs.
Atsakant į skundo argumentus susijusius su G. B. civiliniame ir baudžiamajame procese taikomais apribojimais, pažymėtina, kad jei asmuo nesilaiko jam paskirtų apribojimų, tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse yra numatytos atitinkamos sankcijos, teisinės priemonės asmenims, kurie pažeidžia jiems paskirtus apribojimus, įpareigojimus ar kardomąsias priemones. Todėl ar G. B. pažeidė jam paskirtus įpareigojimus ir jei pažeidė, tai kokios sankcijos jam turi būti paskirtos, turi būti nagrinėjama atitinkamų procesų metu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. P. skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.