Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. B. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 17 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-105-317/2020 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos (duomenys neskelbtini) veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais.

2. R. B. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, t. y. tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp (duomenys neskelbtini) nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis (duomenys neskelbtini) nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. B. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. B. buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Kaltinamojo R. B. gynėja advokatė Loreta Guižauskienė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį ir pakeisti R. B. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą į vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Gynėja pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau EŽTT) ne kartą atkreipė dėmesį į tai, jog pagrįsto manymo, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kaip kardomosios priemonės skyrimo (jos termino pratęsimo) pagrindo, savaime neužtenka, turi būti ir kitų kardomosios priemonės skyrimo (suėmimo termino pratęsimo) pagrindų (sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgariją). Be to, konkretūs faktiniai duomenys, įrodantys būtinybę asmenį laikyti suimtą, turi būti kruopščiai patikrinti.

6. Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo advokatė atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje R. B. inkriminuojamų nusikaltimų padarymo laikotarpis yra 2010-2018 m. Per šį laikotarpį kaltinamajam nebuvo taikomos procesinės prievartos priemonės, ribojančios jo teisę judėti, be to, per tą patį laikotarpį buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėtos teismuose kai kurių kitų kaltinamųjų atžvilgiu, tačiau R. B. nebėgo, nesislėpė, jo paieška nebuvo paskelbta. Gynėja pažymi, kad kaltinamasis yra saistomas tvirtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais. R. B. yra vedęs, turi du vaikus, vienas jų nepilnametis, iki sulaikymo dirbo (duomenys neskelbtini) bei UAB „A“ (duomenys pakeisti) vadybininku ir gavo legalias pajamas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. R. B. ir jo sutuoktinė taip pat vertėsi (duomenys neskelbtini) ir iš to gaudavo pajamas, kas taipogi papildydavo šeimos biudžetą. Be to, R. B. mokėsi (duomenys neskelbtini). Atliktų kratų R. B. ir jo artimųjų gyvenamosiose vietose metu nebuvo rasti pinigai, taip pat nėra nustatyta, kad R. B. būtų įgijęs nekilnojamojo ar kito brangaus turto. Gynėjos vertinimu, šios aplinkybės prieštarauja skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog R. B. lėšas pragyvenimui galimai gaudavo iš nusikaltimų darymo. Taip pat apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog kaltinamasis turi ryšių užsienyje. Skundžiamoje nutartyje nenurodyti jokie konkretūs asmenys ir jų ryšys su kaltinamuoju, kurių pagalba R. B. galėtų pasinaudoti, siekdamas pasislėpti nuo teismo, todėl kaltinamojo socialiniai ir ekonominiai ryšiai paneigia tikimybę, jog jis gali bėgti ar slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo.

6.1. Gynėja skunde nurodo ir tai, kad R. B. turi sveikatos problemų ir medicininės paslaugos įkalinimo įstaigoje neteikiamos taip, kaip jos teikiamos laisvėje. Kaltinamasis kelis kartus buvo vežamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo išvežtas į planinę konsultaciją, tačiau konsultacijai neįvykus dėl techninių konvojavimo sutrikimų, 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo sugrąžintas į tardymo izoliatorių. Taigi jam nebuvo suteikta tinkama medicinos pagalba. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo rašte nurodoma, kad R. B. sveikatos būklė vertinama patenkinamai, tęsiamas jam anksčiau paskirtas gydymas. Pataruoju metu R. B. sveikata dar labiau pablogėjo, suprastėjo širdies veikla, padidėjo kraujospūdis, atsirado dusulys, o tardymo izoliatoriuje nėra net būtiniausių vaistų. Gynėjos vertinimu, tai rodo, kad medicinos paslaugos suimtajam nėra teikiamos tinkamai.

6.2. Gynėja pažymi, kad vien kaltinimas sunkių ar labai sunkių nusikaltimu padarymu ir gresianti terminuota laisvės atėmimo bausmė nėra absoliutus pagrindas neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. EŽTT yra išaiškinęs, kad pagrįsto įtarimo (kaltinimo), jog sulaikytasis padarė nusikaltimą, buvimas yra būtina suėmimo teisėtumo sąlyga, taip pat, kad teismas privalo nustatyti, ar ikiteisminių institucijų pateikti pagrindai yra reikšmingi ir pakankami, kad pateisintų asmens laisvės suvaržymą (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją, Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją, Bykov prieš Rusiją). Taigi, nusikaltimo sunkumas ir gresianti bausmė negali būti pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

7. Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo advokatė nurodo, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, jog R. B. ruošiasi ateityje daryti naujus nusikaltimus. Kaip jau buvo minėta, R. B. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį iš darbinės veiklos (dirbo dvejose darbovietėse, be to dar mokėsi ir turėjo pajamų iš (duomenys neskelbtini)) ir kitus tvirtus socialinius bei ekonominius ryšius. Gynėja atkreipia dėmesį, kad spręsdamas dėl šio suėmimo pagrindo buvimo, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo ankstesnius R. B. teistumus, tačiau šie teistumai yra išnykę.

8. Gynėja atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog R. B. artimųjų į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtas 10 000 Eur dydžio užstatas negali būti laikomas pakankamu užkardyti naujų nusikaltimų darymą bei užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teisme. R. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis nėra susijęs su neteisėtų pajamų gavimu, atliktų kratų metu vertingo turto nerasta, todėl teismo argumentai dėl per mažos užstato sumos nėra pagrįsti. Be to, teismas nenurodė, kokio dydžio užstatas būtų pakankamas pakeisti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę. Gynėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam R. B. taikant švelnesnes kardomąsias priemones.

9. Teismo posėdyje kaltinamojo R. B. gynėja advokatė L. Guižauskienė prašė jos skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

10. Kaltinamojo R. B. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundas netenkinamas.

11. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

12. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų J. M., M. G., R. K., R. P., V. J., V. P., A. Z., A. A. apklausų protokoluose, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, kratos protokoluose, specialisto išvadose, Nyderlandų Karalystės Haaglanden teismo ekspertizės biuro pareigūnų surinktos informacijos protokoluose, Nyderlandų teismo ekspertizės instituto tyrimo išvadose ir ataskaitose bei kitoje bylos medžiagoje.

12.1. Teismas, svarstydamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami bei įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

13. Nagrinėjamu atveju R. B. kaltinamas galimai padaręs keturis apysunkius, vieną sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

14. Kauno apygardos teismas kaltinamajam R. B. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

14.1. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. B. kaltinamas galimai padaręs keturis apysunkius, vieną sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus. Už labai sunkių nusikaltimų, nustatytų BK 135 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Kaip pagrįstai nurodoma kaltinamojo gynėjos skunde, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Nors gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Vertindamas grėsmę, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet įvertino ir R. B. charakterizuojančius duomenis.

14.2. Pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis R. B. praeityje yra 2 kartus teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, pastarąjį kartą 2002 m. liepos 18 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant. Nors ankstesni teistumai jau išnykę, tačiau R. B. anksčiau teistas už vagystę bei disponavimą suklastotais dokumentais, pirmą savo nusikalstamą veiką R. B. padarė būdamas itin jauno amžiaus ‑ 19 metų, o dalis nusikaltimų, kurių padarymu jis kaltinamas šiuo metu, yra daug pavojingesni ir sunkesni už praeityje jo įvykdytus nusikaltimus. Iš 2019 m. rugpjūčio 26 d. prokuroro nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00028-19 buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10, kuriame R. B., be kita ko, įtariamas tuo, kad dalyvavo nusikalstamame susivienijime, nusikalstamai veikusiame ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Norvegijos Karalystėje, Airijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje bei kitose užsienio valstybėse. Be to, dalis R. B. inkriminuotų nusikaltimų galimai buvo padaryta užsienio šalyse. Priešingai nei nurodoma kaltinamojo gynėjos skunde, šios aplinkybės leidžia manyti, jog R. B. gali turėti ryšių ne vienoje užsienio valstybėje. Skunde nurodoma, kad R. B. vedęs, turi du vaikus, vienas jų nepilnametis, iki sulaikymo mokėsi (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini) bei UAB „A“ vadybininku, kartu su sutuoktine vertėsi (duomenys neskelbtini) ir gavo legalias pajamas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Taigi, jo socialiniai ryšiai Lietuvoje pakankamai stiprūs, tačiau nepaneigia bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad R. B., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

15. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. R. B. kaltinamas galimai padaręs ir vieną sunkų bei du labai sunkius nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip minėta, R. B. praeityje yra 2 kartus teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, pastarąjį kartą 2002 m. liepos 18 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio – buvo iš anksto suplanuotos, gerai organizuotos, galimai padarytos panaudojant fizinį smurtą ir veikiant organizuotoje grupėje. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, šios nusikalstamos veikos R. B. buvo galimai įvykdytos turint tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų. Apygardos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad R. B. vaidmuo galimų nusikalstamų veikų padaryme buvo svarbus ir kad organizuota grupė, kurios sudėtyje galimai veikė R. B., galimai disponavo šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis, kas rodo ne tik galimai įvykdytų nusikaltimų, bet ir paties kaltinamojo didesnį pavojingumą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. B. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

16. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam R. B. už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra 12 metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

17. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau nagrinėjamu atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir siekti užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas R. B., kiekį, pobūdį ir sunkumą, kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

18. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo R. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat į kaltinamojo turimus ryšius užsienyje, galimai padarytų nusikaltimų kiekį, pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir kaltinamojo artimųjų sumokėtos sumos dydžio užstatą). Taigi, šiuo atveju nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

19. Gynėja skunde atkreipia dėmesį, kad R. B. turi sveikatos problemų ir medicininės paslaugos įkalinimo įstaigoje nėra teikiamos tinkamai. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirminio lygio ambulatorinę suimtųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos tardymo izoliatorių patalpose. Šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis R. B. iš tiesų turi sveikatos problemų. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2018 m. rugpjūčio 2 d. rašto matyti, kad kaltinamasis kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą ir jam buvo paskirtas gydymas. 2018 m. birželio 29 d. R. B. buvo išvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, konsultuotas gydytojo, atlikti tyrimai. 2018 m. liepos 31 d. tardymo izoliatoriuje apžiūrėtas šeimos gydytojo, nusiskundimų dėl sveikatos neišsakė, tęsiamas anksčiau paskirtas gydymas. Byloje šiuo metu nėra objektyvių duomenų, kad dėl turimų sveikatos problemų kaltinamajam negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas ir kad jam nėra suteikiama tinkama medicininė pagalba.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo R. B. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi kaltinamajam R. B. pratęstą suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 17 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.