Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2009-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-282-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-01-23
Bylos Nr.
1A-12-282-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Žindulienė (pirm.), Klavdija Kruminienė, Raimundas Jurgaitis
Nuteistasis
A. S.
Nukentėjusysis
R. B.
Kategorijos
Kopija

Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-282/2009

Teisėja Vida Žostautienė Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.8.7.9.,

1.2.14.1.1.,2.4.6.3.1., 2.4.6.3.4.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. sausio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Klavdijos Kruminienės, Raimundo Jurgaičio,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,nuteistajai A. S.,nukentėjusiajam R. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir nuteista 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.

Priteista iš A. S. 172,25 Lt R. B..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. S. nuteista už tai, kad ji 2008-02-20, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), R. B. gyvenamajame name, iš striukės kišenės pagrobė R. B. priklausantį turtą – 50 eurų, tuo padarydama nukentėjusiajam 172,25 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nuosprendį, pripažinti A. S. kaltę sunkinančia aplinkybe tai, kas ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, A. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d., dėl svetimo turto – 1030 eurų (3553,50 Lt) pagrobimo ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 12 mėnesių, nukentėjusiojo R. B. ieškinį 1030 eurų (3553,50 Lt) tenkinti visiškai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje teismas neteisingai įvertino įrodymus ir todėl padarė neteisingas išvadas bei A. S. veiką be pagrindo perkvalifikavo iš LR BK 178 str. 1 d. į LR BK 178 str. 4 d., nepagrįstai sumažino civilinio ieškinio dydį. Skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi vien A. S. parodymais, o nukentėjusiojo R. B. parodymų išvis nevertino. Tuo pačiu apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, logiški, be to, jo parodymai atitinka liudytojo A. S. parodymus. Taip pat skunde pažymima, kad teismas nevertino liudytojo A. S. parodymų, jo net neapklausė, tačiau, remdamasis vien A. S. parodymais, nuosprendyje padarė išvadą, kad kitus pinigus galėjo pagrobti būtent A. S.. Be to skunde nurodoma, kad įvertinus tą kaltinamosios nurodytą aplinkybę, jog nukentėjusysis buvo pažadėjęs duoti pinigų jai grįžti taksi, A. S. parodymai turėtų būti įvertinti kritiškai, nes, matydamas tik vienos kupiūros dingimą ir būdamas susitaręs dėl apmokėjimo už važiavimą, nukentėjusysis, logiškai vertinant, net nebūtų skambinęs jai ir reikalavęs grąžinti pinigus. Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad būtina apklausti liudytoją A. S. ir faktines įvykio aplinkybes nustatyti įvertinant įrodymų visumą, o ne vien kaltinamosios parodymus. Apeliantas skunde teigia, kad visuma įrodymų leidžia daryti išvadą, jog A. S. pagrobė 1030 eurų, dėl to jos veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 178 str. 1 d., o nukentėjusiojo ieškinys turi būti tenkinamas visiškai. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad girtumas prisidėjo prie to, jog A. S. padarė nusikaltimą, todėl yra pagrindas pripažinti jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe jos apsvaigimą nuo alkoholio.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusysis R. B. prašo tenkinti apeliacinį skundą.

Nuteistoji A. S. ir jos gynėja prašo atmesti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Šioje baudžiamojoje byloje A. S. buvo kaltinama vagystės būdu pagrobusi svetimą, nukentėjusiajam R. B. priklausantį, turtą – pinigus (1030 eurų = 3553,5 Lt), tačiau apylinkės teismas padarė išvadą, kad nuteistoji jai inkriminuojamos sumos pinigų nepagrobė ir pripažino ją kalta už tokios pinigų sumos (50 eurų = 172, 25 Lt) vagystę, dėl kurios A. S. prisipažino, ir dėl to perkvalifikavo jos nusikalstamą veiką iš BK 178 str. 1 d. į BK 178 str. 4 d.

Viso baudžiamojo proceso metu A. S. vienodai tvirtino, kad iš R. B. striukės kišenės pagrobė tik 50 eurų, nes išvykdama iš nukentėjusiojo namų neturėjo pinigų susimokėti už taksi paslaugas. Tuo tarpu nukentėjusysis R. B., kreipdamasis su pareiškimu į policiją (b. l. 3), ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 7-8; 25-26), akistatos su A. S. metu (b. l. 56-57), teisiamojo posėdžio metu (b. l. 95-96) ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat vienodai nurodė, kad suskaičiavęs pinigus pasigedo ne 50 eurų, o 1030 eurų.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija įrodymų vertinimą, tačiau nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nukentėjusiojo R. B. parodymų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiojo parodymai yra išdėstyti, aptarti ir įvertinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

Pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šiuo atveju kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė BPK 20 str. nuostatų, neapklausė liudytojo A. S., nors skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad pastarasis įvykio metu taip pat buvo name. Tokiu būdu apylinkės teismas, remdamasis teisiamajame posėdyje neištirtais įrodymais, nepagrįstai padarė išvadą, kad R. B. pinigus galėjo pagrobti ir kitas asmuo.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo apklaustas liudytojas A. S., kuris patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 28-30) ir parodė, jog A. S. įvykio dieną matė jau ne pirmą kartą, pastaroji ir ankščiau atvažiuodavo pas nukentėjusįjį į namus. Liudytojas A. S. tvirtino, kad įvykio dieną pas nukentėjusįjį R. B. buvo tik A. S., ir tą dieną daugiau niekas užėjęs nebuvo. Iš esmės tokie liudytojo parodymai sutampa su pačios nuteistosios ir nukentėjusiojo parodymais, nes ir pastarieji tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apklausiami apeliacinės instancijos teisme vienodai tvirtino, jog alkoholinius gėrimus gėrė dviese, ir niekas pas R. B. daugiau atėjęs nebuvo. Nors apklausiamas teismo posėdyje A. S. negalėjo prisiminti, per kokias duris A. S. išėjo iš R. B. namo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas aiškiai parodė, jog 2008-02-20, apie pietus, prieš A. S. išvykstant iš nukentėjusiojo namų taksi automobiliu, pastaroji buvo užėjusį pas jį. Vadinasi liudytojas A. S. matė patį nuteistosios išvykimo faktą. Taip pat nurodė ir pati A. S.. Kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojo A. S. parodymais, kad jis, būdamas ir gyvendamas R. B. namo garaže, mato, kas ateina pas nukentėjusįjį. Pasak liudytojo, kam nors einant pradeda loti šunys, todėl jis žiūri kas ateina. Tokiu būdu yra aišku, jog nuo to momento, kai A. S. atvyko pas R. B., iki tada, kada nukentėjusysis pasigedo pinigų, pas R. B. į namus daugiau niekas nebuvo atėjęs.

Pasak nukentėjusiojo, tik A. S. matė pas jį namuose ant stalo padėtus pinigus įvairiomis kupiūromis – 1500 eurų, apie 1200 Lt, 300 zlotų, kuriuos vėliau įsidėjo į savo striukės kišenę. Iš esmės taip pat parodė ir pati nuteistoji, teigdama, kad matė pas R. B. namuose ant stalo padėtus eurus įvairiomis kupiūromis, matė, kaip pastarasis visus pinigus įsidėjo į striukės kišenę (b. l. 95). Nėra pagrindo netikėti tuo, kad nukentėjusysis turėjo tiek pinigų, kiek nurodė. Pasak jo paties, pinigus jis buvo tiksliai susiskaičiavęs ir pasidėjęs ant stalo, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju, tuo metu ruošėsi išvykti į reisą ir pinigai buvo paruošti tam. Be to, ir pati nuteistoji nurodė, kad pas R. B. buvo daugiau pinigų, nei ji pagrobė. Kad buvo pagrobta daugiau nei 50 eurų, netiesiogiai patvirtino ir liudytojas A. S. teigdamas, jog R. B. buvo sakęs, kad dingo apie 1000 kažkokios valiutos.

Byloje nėra nustatyti asmenys, kurie būtų matę, kaip A. S. iš nukentėjusiojo striukės kišenės pagrobė pinigus, tačiau tai nėra aplinkybė, patvirtinanti tai, kad nuteistoji pagrobė tik 50 eurų, o ne 1030 eurų.

Nuteistosios teisiamajame posėdyje bei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu išsakyta versija, kad pinigus galėjo pavogti bet kas kitas užėjęs į namus pas R. B. arba liudytojas A. S., prieštarauja byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetui. Pirmiausia pats nukentėjusysis teisiamajame posėdyje, dar iki to, kada liudytojas A. S. buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme, kategoriškai nurodė, kad A. S. 4 metus gyveno garaže ir į jo namą niekada neidavo (b. l. 96). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusysis tvirtino, kad A. S. ir per visą jo namo garaže gyventą laiką nieko be leidimo nebuvo paėmęs, o A. S. atvažiuodavo tik retkarčiais, todėl jis ir pamanė, kad pinigus pavogė pastaroji. Kita vertus, ir pati nuteistoji prisipažino, kad iš R. B., pastarajam miegant, iš nukentėjusiojo striukės kišenės pagrobė vieną 50 eurų kupiūrą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad kitus pinigus galėjo pagrobti ne tik nuteistoji, prieštarauja nustatytai įvykių sekai. Tai, kad A. S. išėjus iš namo, durys liko neužrakintos, nepaneigia nuteistosios kaltės, nes liudytojas A. S. patvirtino, jog į R. B. namą niekas užėjęs nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad tik A. S. žinojo, kur R. B. pasidėjo pinigus. Tokiu būdu nebūtų logiška daryti išvadą, kad kažkas, nežinodamas pačios situacijos R. B. name, nežinodamas nei kur, nei kaip nukentėjusysis laiko pinigus, dienos metu nepastebėtas įeitų į namą, per trumpą laiką surastų pinigus, pagrobtų jų tik dalį – nukentėjusiojo striukės kišenėje palikdamas beveik pusę tūkstančio eurų, daugiau nei tūkstantį litų ir 300 zlotų, ir taip pat nepastebėtas iš namo išeitų.

Iš aptartų ir skundžiamajame nuosprendyje išdėstytų įrodymų akivaizdu, kad tik A. S. įvykio metu buvo pas nukentėjusįjį gyvenamose patalpose, kad tik pastaroji matė nukentėjusiojo pinigus, taip pat matė, kur R. B. pasidėjo pinigus, kurių dalį vėliau pagrobė. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad nukentėjusiojo pinigus galėjo pagrobti kiti asmenys, taip pat nėra jokio pagrindo netikėti nuosekliais ir vienodais viso baudžiamojo proceso metu nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad iš jo striukės kišenės buvo pagrobti 1030 eurų.

Pažymėtina ir tai, kad ne tik aptartos aplinkybės, bet ir tolimesnė įvykių seka leidžia daryti išvadą, jog A. S. pagrobė didesnę pinigų sumą nei prisipažino pati. Pasak nuteistosios ir nukentėjusiojo, A. S. neturėjo pinigų susimokėti už taksi paslaugas jau atvažiuodama pas R. B. – tada už ją sumokėjo nukentėjusysis. Nuteistosios teigimu, ji pagrobė iš R. B. pinigus – 50 eurų, tik tam, kad susimokėti už taksi paslaugas grįžtant namo, nes neturėjo pinigų. A. S. taip pat parodė, kad įvykio dieną ji skubėjo pas gydytoją, kuri dirba iki 14 val., nes pas pažįstamą gydytoją norėjo susitvarkyti nedarbingumo lapelį, kad pateisinti nebuvimą darbe tą dieną. Nuteistosios teigimu, ji iš R. B. namų taksi automobiliu išvažiavo 13.30 val., buvo apsvaigusi nuo alkoholio, ką patvirtino ir liudytojas A. S. nurodydamas, kad A. S. išvažiuodama buvo visiškai girta, siūlė dar išgerti ir jam, tačiau pastarasis nesutiko (b. l. 28-30). Matyti, kad nuteistosios parodymai nėra logiški ir nuoseklūs. Jos teigimu ji skubėjo pas gydytoją, tačiau, būdama girta, A. S. siūlė dar išgerti. Be to, A. S., kaip matyti iš jos parodymų apeliacinės instancijos teismo posėdyje, turėdama tik 50 eurų, dalį jų išleidusi atsiskaitydama už taksi paslaugas, dėl pačios nepaaiškintų priežasčių išvažiavo aplankyti savo motinos, gyvenančios Rokiškyje, kas taip pat susiję su nemažomis išlaidomis. Kolegijos nuomone, tokius nenuoseklius A. S. sprendimus – važiuojant pas gydytojus dar išgerti, po to, pavėlavus pas gydytojus, vykti į Rokiškį, įtakojo jos turima didesnė pinigų suma, nei nuteistoji prisipažino pagrobusi, nes 50 eurų, papraščiausiai, nebūtų pakakę įgyvendinti visiems jos sumanymams.

Taigi, kaip buvo minėta, nukentėjusiojo R. B. parodymai yra vienodi ir nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu, juos patvirtina liudytojo A. S. parodymai, iš dalies nuteistosios A. S. parodymai ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Tokiu būdu, kolegija konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytų ir šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad visus nukentėjusiojo pinigus – 1030 eurų pagrobė ne kas kitas, o A. S..

Skundžiamame nuosprendyje išdėstytų ir šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visumos pagrindu kolegija daro išvadą, kad A. S. 2008 m. vasario 20 d., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), R. B. gyvenamajame name, iš striukės kišenės pagrobė R. B. priklausantį turtą – 1030 eurų, tuo padarydama nukentėjusiajam R. B. 3553,5 Lt (1030 eurų × 3,45 Lt) turtinę žalą. Tokiu būdu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir apylinkės teismas nepagrįstai pripažino A. S. kalta pagal BK 178 str. 4 d., ir dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas, o A. S. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 178 str. 4 d. į BK 178 str. 1 d., nes jos pagrobto turto vertė viršija BK 190 str. numatytą nedidelio turto dydžio sumą (BPK 328 str. 3 p.).

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroras savo apeliaciniu skundu prašė pripažinti A. S. kalta dėl R. B. turto vagystės iš naujo pagal BK 178 str. 1 d. Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, naujas apkaltinamasis nuosprendį priimamas tik tada, kada pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad reikėjo priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.). Konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas dėl tos pačios A. S. nusikalstamos veikos priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, todėl neteisingai kvalifikavo A. S. nusikalstamą veiką. Tokiu būdu nėra teisinio pagrindo iš naujo pripažinti A. S. kalta dėl tos pačios nusikalstamos veikos, to nenumato Baudžiamojo proceso įstatymas, todėl A. S. padaryta nusikalstama veika, tiesiog, perkvalifikuojama pagal atitinkamą baudžiamąjį įstatymą.

Apeliaciniu skundu A. S. pagal BK 178 str. 1 d. prašoma skirti laisvės apribojimo bausmę 12 mėnesių ir pripažinti nuteistosios kaltę sunkinančia aplinkybe tai, jog nuteistoji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Dėl to kolegija pažymi, kad apsvaigimas nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu neapsprendžia kaltininko kaltės. Apsvaigimas nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu, jei tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gali būti pripažįstamas tik kaltininko atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras, iš esmės, nuteistosios apsvaigimą nuo alkoholio siūlo laikyti jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl kolegija daro išvadą, kad apeliantas, tiesiog, suklydo savo skundo rezoliucinėje dalyje.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau nenurodydamas jokių motyvų, šios aplinkybės nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino. Liudytojo A. S., nukentėjusiojo R. B. parodymais neginčijamai nustatyta, kad įvykio dieną A. S. vartojo alkoholį ir buvo apsvaigusi. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme pati nuteistoji pripažino, kad paimdama R. B. pinigus buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos nusikalstamos veikos padarymui. Tokiu būdu, kolegija, atsižvelgusi į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino A. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nes tai akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 60 str. 1 d. 9 p.), todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 p.).

Kolegija, spręsdama A. S. skirtinos bausmės klausimą, atsižvelgia į tai, kad nuteistoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra teisiama pirmą kartą (b. l. 17-18), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 64), nusikaltimo padarymo metu dirbo (b. l. 10), tačiau byloje yra duomenų, bylojančių apie nuteistosios piktnaudžiavimą alkoholiu (b. l. 24; 66). Tokiu būdu, kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatomis, įvertinusi tai, kad apeliantas savo skundu prašo skirti nuteistajai vieną iš švelniausių BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą, ir atsižvelgdama į tai, kad byloje nustatyta viena A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, daro išvadą, jog apelianto prašoma paskirti nuteistajai pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimo bausmė (laisvės apribojimas 12 mėnesių), nei bausmės rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti 3553,5 Lt patirtos žalos iš kalto asmens (b. l. 92).

Kolegija nustatė, kad nukentėjusysis dėl A. S. nusikalstamų veiksmų, pastarajai vagystės būdu pagrobiant nukentėjusiojo R. B. 1030 eurų (3553,5 Lt), patyrė materialinės žalos, todėl daro išvadą, kad visa prašoma iš kaltininkės priteisti žalos atlyginimo suma yra pagrįsta.

Dėl ankščiau paminėtų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam R. B. priteistas žalos atlyginimas didinamas iki 3553,5 Lt, o skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p. kolegija,

nusprendžia:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nuosprendį pakeisti.

A. S. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. į 178 str. 1 d. ir skirti jai laisvės apribojimą 12 mėnesių.

Pripažinti A. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. B. iš A. S. priteistą žalos atlyginimą padidinti iki 3553,5 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija ŽindulienėTeisėjai Klavdija KruminienėRaimundas JurgaitisKopija tikraTeisėjaVirginija Žindulienė