- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-27
- Bylos Nr.
- e2YT-16035-920/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09512-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Pareiškėjas
- S. G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- N. P., I. J.
- Kategorijos
- 2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. G. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys N. P., I. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio J. K. mirties pradėdama faktiškai turtą valdyti (e. b. l. 1-3). Pareiškime nurodė, kad jos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties jie gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su sutuoktiniu turėjo du vaikus N. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. J., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu įgijo butą (duomenys neskelbtini), ir 25/100 dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini). Kadangi turtas įgytas santuokos metu, todėl po ½ priklausė abiem sutuoktiniams. Po J. K. mirties visa jo turto dalimi ir savo dalimi nepertraukiamai rūpinosi ir prižiūrėjo pareiškėja. Per nustatytą trijų mėnesių terminą į notarą nesikreipė, kadangi yra senyvo amžiaus, nežinojo visų reikalingų procedūrų, manė, kad ji kaip sutuoktinė paveldi ir papildomų veiksmų nereikia. Kiti įstatyminiai įpėdiniai taip pat nesikreipė.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo I. J. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 5).
3. Suinteresuotas asmuo N. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (LR CPK 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
5. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t, y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja S. G. K. yra mirusiojo J. K. sutuoktinė (e. b. l. 6). J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis pareiškėjai priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) ir 25/100 dalys ūkinio pastato (nuo 1995-01-09) (e. b. l. 8-11). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (e. b. l. 13). Kauno rajono 27-ojo notarų biuro pažyma patvirtina, kad po J. K. mirties, paveldėjimo byla neužvesta (e. b. l. 14). Suinteresuoti asmenys N. P. ir I. J. nurodė, kad turtinių pretenzijų po tėvo mirties neturi (e. b. l. 15-16).
7. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
8. Po sutuoktinio J. K. mirties, pareiškėja S. G. K. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Kauno rajono 27-ojo notarų biuro pažyma patvirtina, kad po J. K. mirties, paveldėjimo byla neužvesta (e. b. l. 14). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja S. G. K. po sutuoktinio mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, nekilnojamuoju turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo (e. b. l. 17-19). Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto pareiškimo nepateikė (e. b. l. 5, 15-16). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Konstatuotina, kad pareiškėja S. G. K. po savo sutuoktinio J. K. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. G. K. po savo sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1- 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.