Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-06-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-867-287/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-14
Bylos Nr.
A5.-867-287/2019
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00091-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Pažeidėjas
J. G.
Advokatai
Ineta Kačenauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-867-287/2019
Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00091-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 6.1; 21.9.4; 21.9.10. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. birželio 14 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G. ir jo atstovei advokatei Inetai Kačenauskienei,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, - atstovui Andriui Jankauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo

J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vykdančio individualią veiklą, vidurinio išsilavinimo, vedusio, neteisto,

administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. 2019 m. gegužės 11 d., nuo 9.30 val. iki 10.40 val., (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad su darbuotoja D. R. (gimusia (duomenys neskelbtini)), ne vėliau kaip prieš darbo dienos pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie asmens priėmimą į darbą. Šiais savo veiksmais J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu institucijos atstovas Andrius Jankauskas nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir administracinio nusižengimo protokole. Pažymėjo, kad J. G. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutarimu jau buvo paskirta bauda pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kuri iki šiol nėra sumokėta. Nurodė, kad atlikus patikrinimą, pagal gautą anoniminį skundą, 2019 m. gegužės 11 d. apie 10.30 val. nuvyko į kebabinę prie (duomenys neskelbtini), kur rado virtuvėje, prie baro, dvi merginas. Paprašė jų prisistatyti. Jos prisistatė. Viena jų buvo G. Č., kita – D. R.. Abi buvo su darbiniais „žiurstais“. Paklausė ar jos įdarbintos, kiek laiko dirba. Č. pasakė, kad dirba, o R. pasakė, kad atėjo apsimokinti. Paprašė jų parašyti paaiškinimus. Joms rašant paaiškinimus, atvyko J. G.. G. buvo paprašyta palaukti, nes jis norėjo aktyviai „kištis“ į jų rašomus paaiškinimus, bet jos jau buvo beveik baigusios juos rašyti. Tada paprašė G. parašyti paaiškinimą. Jis parašė ir pasirašė, bet jam kažkas paskambino, jis išklausė kažkokį nurodymą, paėmė savo pasiaiškinimą, sulankstė, įsidėjo jį į kišenę ir pasakė, kad viską paaiškins, kai atvyks į skyrių. Antradienį, kaip buvo sutarta, jis atvyko į skyrių ir atsinešė paaiškinimą, kuris jau buvo kitokio turinio nei buvo surašytas užkandinėje. Gavus paaiškinimą – surašytas protokolas. Teiginys, kad protokolas surašytas nesulaukus paaiškinimo, visiškai neteisingas. Pagal tvarką, atliekant patikrinimą dėl nelegalaus darbo, neprivaloma iš anksto informuoti. Kai atvyksta, pirmiausia apklausia darbuotojus, vėliau, jei nėra vietoje, kviečia darbdavį. Šiuo atveju, kadangi darbuotojos dar nebuvo baigusios rašyti paaiškinimo, G. nekvietė. Tačiau jis atvyko pats. Gal kas pranešė telefonu. Buvo kilusi konfliktinė situacija, nes G. buvo nepatenkintas dėl patikrinimo, nerado nei darbo grafiko, nei sutarčių. Buvo nurodęs, kad atveš antradienį, bet neatvežė. Teko rašyti nurodymą pateikti darbo sutartis. Kadangi G. jau buvo baustas už nelegalų darbą, tai žinojo, kad gresia didesnė bauda. R. pati rašė paaiškinimą, tačiau jai buvo užduodami tiksliniai klausimai. Kai jie įėjo į piceriją, matė, kad R. valėsi su rankšluosčiu rankas ir vėliau padavė klientei paruoštą maistą. Nematė, kad būtų pjausčiusi daržoves, bet ji buvo už prekystalio, abi buvo su vienodais darbiniais „žiurstais“ ir atėjus nekilo abejonių, kad jos abi darbuotojos. Abejoja, kad kas galėtų ateiti į svetimą darbo vietą ir kažką daryti. Jei ji būtų stovėjusi ir šnekėjusi, niekas nebūtų jokių protokolų rašę. Iš visko matėsi, kad žmogus atėjo mokintis dirbti. Patikrinimas buvo daromas šeštadienį, nes buvo anoniminiame skunde nurodyta, kad „savaitgaliais“. Jos darbą indentifikavo veiksmai, atiduodant paruoštą maistą bei jos paaiškinimas. Rašant paaiškinimą jai nedarė jokios įtakos. Rašant paaiškinimus visada užduodami klausimai į kuriuos paaiškinime pateikiami atsakymai. Viskas surašyta iš abiejų paaiškinimų. G. pirminį paaiškinimą matė, kai jisai rašė. Jis buvo nurodęs, kad tarėsi su R. dėl darbo, ji turėjo ateiti pasižiūrėti, tačiau jis buvo nurodęs, kad neliepė jai dirbti. Dabartiniame paaiškinime jau to nebėra. Nenustatinėjo ar G. ir D. pažįstamos, tačiau paprastai tokiose situacijos žmonės patys nurodo, kad atėjo pas draugą ir čia nedirba. Paklausė R. ar žadėjo įdarbinti, pasakė, kad žadėjo. Kai atvyko G., jis kažką norėjo jai sakyti, bet jis paprašė palaukti. R., parašiusi paaiškinimą, vėl nuėjo ir atsistojo už baro. Pasakius, jei ji nedirba, ten neturi būti už baro, ji išėjo iš už baro, bet iš kavinės neišėjo. Jiems išėjus, ji taip ir pasiliko kavinėje. O dėl Č., tai ji tikrai nebuvo išsigandusi, prisistatė, parašė paaiškinimą. Dėl skunde nurodyto grubaus elgesio, tai nesupranta, nes grubiai niekada nesielgia. J. G. turėtų būti pripažintas kaltu ir jam paskirta bauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. gegužės 11 d., apie 10.30 val. paskambino iš savo telefono į užkandinės telefoną Č. perduoti užsakymą. Ji pasakė, kad dabar negali, nes tikrina kažkokie inspektoriai. Nurodė, kad neleidžia kalbėti, čiumpa telefoną iš rankų. Iš karto nuvyko ir rado G. pasilenkusią rašant, ir moterį, grubiai nusiteikusią. Prieš įeinant, moteris šaukė, liepė prisipažinti. Norėjo sužinoti kas čia vyksta, bet jam liepė pasitraukti. Labai įstrigo tos moters teroras, „draskymasis“, vaikščiojimas su telefonu. Liepė D. ir G. prisipažinti. Jam liepė nesikišti. Jis J. paminėjo, kad buvo toks pokalbis tarp jo ir G. dėl D. darbo, kad kažkada turėjo ateiti, bet jis nenurodė kada. Žmona jam liepė būti atsargiam, nes VDI darbuotojai provokuoja. Jis tada sakė, kad parašys paaiškinimą. Ta kita moteris traukė iš rankų popierius. Tą matė atėjęs vyriškis. Tada VDI darbuotojai viską susirinkę išėjo. Jis pradėjo aiškintis su darbuotojais. Nežino ką ten darė D. Buvo kalbėta, kad ji ieško darbo, bet jis pasakė, kad dabar nereikia, bet atėjus vasarai žadėjo pažiūrėti. Kai nuėjo pas J dėl paaiškinimo, tai jautėsi, kaip provokuojamas duoti kyšį, nes jam pasakė, kad gresia bauda nuo penkių iki dešimt „štūkių“. Nežino, kodėl D ten stebėjo. Darbuotojai turi juodą aprangą su logotipais, su kuria jie visi dirba. Jis nematė, kad D būtų su darbiniu „žiurstu“. G buvo su „žiurstu“. Nesupranta ką ten Ddirbo. Kai parašė pasiaiškinimą, D nuėjo už baro, nes turėjo savo daiktų, kažką ten buvo palikusi, nuėjusi pasiimti. Gali pašaliniai asmenys ateiti ir užeiti už kasos. Ateina žmonės, šlaistosi. Dabar padarys dureles. Parašė, kad galima tik darbuotojams užeiti už tos teritorijos ir darbuotojams nurodyta skambinti, jei kažkas nepaklūsta. Pas juos vyksta viskas vienoje patalpoje. Telefono išklotines pateikė, dėl to, kad įrodytų, kad neskambino D. ir susipažinęs su medžiaga pamatė, kad G nurodė, kad 10 d. jis skambino dėl D. Su D nesitarė, o su G kalbėjo, kad tegul D užeina, gal birželį ir priims. Skundus gal pateikia konkurentai. Nežino ką galvoti. Nesupranta kodėl Dė parašė, kad su juo susitarė. Kai inspekcijos darbuotojai išėjo, tada jos papasakojo, kad ką joms liepė rašyti, tą jos ir rašė. Joms rankos drebėjo, ašaros akyse. D pažinojo tik kaip klientę. Nėra net kalbėjęs. Jis yra nekaltas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. G. atstovė advokatė Ineta Kačenauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad siekiant nustatyti nelegalaus darbo faktą, būtina įvertinti ar tarp asmenų susiklostę santykiai, tikrai vertintini, kaip darbo santykiai. Norint patraukti fizinį asmenį administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, jis turi turėti specialų požymį, būti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant administracinio nusižengimo kodekso 95 straipsnį, būtina nustatyti, koks asmuo atliko draudžiamą veiką, su konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos. Koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant Darbo kodekso 42 straipsnio, tai yra darbo sutarties sudarymo taisyklių pažeidimas. Turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, kad asmuo pradėjo nelegaliai dirbti, kad tarp darbdavio ir darbuotojo yra darbo sutarties požymių, yra susitarimas ir asmuo dirba paklusdamas nustatytai tvarkai, atlygintinai. Atlygintinumas teismų praktikoje nėra būtinas požymis. Niekas asmens negali priversti prisipažinti kaltu, jei tai neatitinka jo tikrosios valios, tačiau objektyviai įvertinus visas bylos aplinkybes, prieštaringus liudytojų parodymus, G asmenybę, nėra tikėtina, kad asmuo ką tik paprašęs išdėstyti baudos mokėjimą ir turėdamas praktiką, įdarbinti darbuotoją valandai, dviem valandoms, šiuo atveju paimtų ir lieptų dirbti nelegaliai asmeniui. Tai netikėtina. Liudytoja parodė, kad ji turėjo tikslą pereiti dirbti pas kitą darbdavį ir todėl, jai santykiai su G nebuvo svarbūs. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad G liepė tai nelegaliai darbuotojai tą dieną dirbti. G pozicija buvo nuosekli ir pavedimo tai merginai dirbti jis nebuvo davęs. Institucija surinko tam tikrus duomenis ir jai, atliekančiai formalų vertinimą, pakanka tokių duomenų protokolui surašyti. O jos klientas yra auka šioje konkurencingoje rinkoje. Įvertinti būtina ir pranešimo anonimiškumo pobūdį. Nėra abejonių, jog pareigūnai faktinius duomenis surinko. Prašo administracinę teiseną J. G. atžvilgiu nutraukti.

Liudytoja D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad užėjo užsisakyti valgyti ir draugė pasiūlė užeiti, pabūti ir padėti. Draugė davė prijuostę. Tada atėjo tie žmonės – darbo inspekcija, parodė pažymėjimą, pareikalavo pasiaiškinimo, pateikė visokius faktus. Tada atvažiavo J. Vėliau ji su drauge išvažiavo į Šiaulius. Kai atėjo darbo inspekcija, ji buvo už prekystalio. Kadangi žmonių nebuvo, draugė pasiūlė užeiti. Kai atvažiavo inspekcija, tuo metu žmonių nebuvo ir buvo apie pusę vienuolikos. O ji susiskambino su G, ir jos į užkandinę atėjo 9.30-9.45 val., nors atsidaro nuo 10.00 val. Kadangi G ten dirba, tai ir ji nuėjo. Rašydama paaiškinimą ji bendravo su inspektoriumi. Atvykę inspektoriai parodė pažymėjimus ir liepė rašyti pasiaiškinimus. Liepė rašyti, net tokiais teiginiais, kad ji dirbo praeitą savaitgalį, nors jos net nebuvo (duomenys neskelbtini). Paaiškinime taip viską nurodė dėl išgąsčio, tiek dėl pokalbio su G. Iš pradžių ji kalbėjo su G, kad galėtų vasarą padirbėti, bet čia buvo seniau. O paaiškinime nurodė, kad susitarė su G dėl išgąsčio. Nežino kiek laiko prabuvo užkandinėje. Iš pradžių, kai atėjo, pavalgė, o paskui G. juoko formoje liepė užsidėti „žiurstą“ ir ateiti padėti. Tas truko gal dešimt minučių ir realiai nieko nedarė. Gal kažką ir padėjo. Nėra malonu susidūrus su tokia institucija. Kadangi klausinėjo apie sutartį, kokia alga, liepė tą rašyti, tą nerašyti. Buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, gaunasi, kad iš išgąsčio melagingai surašė paaiškinimą. Buvo G klausus ar būtų galimybė įsidarbinti, kai užsisakinėjo maisto, bet tas buvo anksčiau. Neatsimena, ar ką pjaustė, nes daug laiko praėjo. Neatsimena ko klausė inspektorius. Matė, kai rašė pasiaiškinimą, kad buvo filmavimo kamera. Niekas nesakė, kad bus filmuojama. Eidama į kavinę nebuvo susitarusi dėl darbo. Kol kas nėra įsidarbinus. Toje užkandinėje yra salė ir prekystalis, ir atvira erdvė, kur vos ne kiekvienas gali užeiti. Tuo metu nebuvo žmonių, bet vėliau gal buvo vienas vyriškis. Inspektoriai neklausė kokie santykiai su G. Kai rašė pasiaiškinimą, buvo užduodami klausimai, teiginiai. Buvo bandoma įrodyti, kad dirbo praeitą savaitgalį, ką dirbo.

Liudytoja G. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad su D susitarė iš vakaro, J. G. net nežinojo, kad jos ateis kartu. G net nežinojo, kad D bus. Atėjo abi kartu, ir ji įdavė tą „žiurstą“. Paprašė, kad paduotų tam žmogui užsakymą, papjaustytų salotas. O kai atėjo – jos pasimetė ir prirašė nesąmones, nes nebesuvokė ką rašyti. Ta moteris sakė ką rašyti, kadangi pirmą kartą taip atsitiko ir parašė. D tą „žiurstą“ davė ji. Kai mokslai pasibaigs buvo kalbėta, kad D pradės dirbti, bet tiksliai nebuvo aišku. Būdama užkandinėje D jai tai pomidorą atnešė, tai daržovių – o ji jas papjaustė. D užsakymą padavė. Daugiau D nieko nedarė, tik papjaustė, nes jinai nieko nedarė, tik pažiūrėjo. Jai buvo pažadėję darbą kitoje kavinėje, bet ji jo negavo. Paaiškinime parašė netiesą, „pasimetė“. Patikrinimas buvo pirmą kartą. Neprisimena, keik laiko dirba pas G. D jai padėjo „biški“ – koks ten padėjimas. Jai atrodo, kad dabar jos kaltė. Supranta, kad ne taip viską parašė. Skundą rašė Šiaulių inspekcijai, išsiuntė paštu. Skundą sugalvojo pati rašyti. Negirdėjo kokius klausimus inspektorius uždavinėjo R ir kokius ji atsakymus davė. Abi paaiškinimuose nurodė, kad pjaustė daržoves, nes gal D ir pjaustė daržoves.

Liudytoja V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad pagal gautą anoniminį pranešimą, picerijoje (buvo nurodytas adresas), dirba nelegaliai darbuotojai. Būtent šeštadieniais. Nuvyko 2019 gegužės 11 d. su kolega, laiko nepamena, bet iki pietų. Įėjus pro duris, už baro stovėjo dvi merginos. Viena nusisukusi, kaip vėliau sužinojo – Č, kažką pjaustė, kita – su „žiurstu“ pasilenkusi kažką darė, už baro nesimatė. Jiems įėjus – nusišluostė rankas. Pakalbintos prisistatė, viena nurodė, kad dirba, kita – kad atėjo apsimokinti. Kolega su nelegaliai dirbančia darbuotoja nuėjo rašyti pasiaiškinimo prie stalo, o ji pasiliko su Č rašyti pasiaiškinimo prie baro. Abi vieningai nurodė, kad viena atėjo apsimokyti, o kita patvirtino, kad iš vakaro skambino įmonės vadovas, nurodė, kad J., pasakė, kad ateis rytoj apie 9.30 val. mergina, kurią reikės apmokyti. Č nurodė, kad kita darbuotoja pjaustė daržoves ir pagelbėjo virtuvėje. Viskas vyko ramiai. Č kelis kartus skambino, kaip suprato, darbdavys. Ji paprašė pasiimti telefoną, informavo, kad yra atvykę į piceriją dėl galimai nelegalios darbuotojos, paprašė, kad atvyktų pats direktorius paaiškinti situaciją. Kai atvyko darbdavys, ji jau buvo paėmusi Č paaiškinimą ir prisėdo prie stalo, prie kurio sėdėjo kolega ir darbdavys. Jis sakė, kad tarėsi dėl darbo, kad ateis, tik sakė, kad neliepė dirbti, nes vieną kartą baustas. D. R., parašiusi paaiškinimą, toliau stovėjo už baro, virtuvėje. Kol J. rašė paaiškinimą, ta darbuotoja (D. R.) kažką už baro padėjo ir jis pradėjo rėkti, kad ji eitų lauk ir žiūrėtų. Buvo paminėjęs, kad tarėsi, kad leido ateiti apsimokyti dirbti, tačiau suskambo jo telefonas, jis išklausė kažkokius nurodymus, sulankstė paaiškinimą ir įsidėjo į kišenę. Pasakė, kad nieko neduos, nes jie trukdo verslui, balsas agresyvus, sakė, kad jie puola. Kai buvo užėjęs klientas darbdavys šaukė, kad jie žlugdo verslą ir užėjęs klientas pasakė, kad „Taip, taip, pareigūnai žlugdo verslą“. Paaiškinimą pateikė atvykęs. Skaitė paaiškinimą, kurį pateikė ir žino, kad ten buvo visiškas neigimas. Patikrinimo metu buvo įprasta situacija. Dirba ne pirmą dieną ir gavus skundą Č. buvo gaila, nes vykdant patikrinimą viskas buvo ramiai, ji šypsojosi. Niekas jos negąsdino, viskas vyko ramiai. Darbuotojos sakė, kad nepažįstamos, nebuvo panašios į drauges. Apie atsakomybę visada išaiškina ir liepia paskaityti. Jei atėjęs asmuo tik stebėtų, tai nebūtų pažeidimas. Kokiu būdu ir kada gautas anoniminis pranešimas nežino, nes jie gauna pavedimą ir vyksta. Laiko duodant paaiškinimą, niekas neriboja. Klausimai užduodami pagal atsakymus ir paaiškinimai buvo surašyti klausimų pagrindų. Neliepė darbuotojai prisipažinti, kad dirbo praeitą savaitgalį ir nesakė, kad bus telefono išklotinės pateiktos. Patikrinimo metu buvo filmuojama tik pradžia. Kadangi darbdavys pradėjo pulti, tada ji pasakė, kad filmuoja telefonu, kad jį sudrausmintų, bet pradėjo dar labiau rėkti. Konflikto nebuvo, išskyrus, direktoriaus pakeltą balsą. Tikėtina, kad G. vieną kartą jau buvo baustas ir toliau rizikuoja. Ji iš D. neėmė paaiškinimo ir su ja nekalbėjo. Po to, kai pasiūlė darbdaviui rašyti, taip kaip yra, tada jis labai nuo to susijaudino ir pasakė, kad jam čia liepiama prisipažinti. Darbdavys, paaiškinime buvo parašęs, kad buvo kalbėta su darbuotoja dėl darbo, bet neliepė jai dirbti, akcentavo, kad jau buvo baustas. Paaiškinimą rašė ant jų duoto blanko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 arba 2 dalies nuostatas kilti.

ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Teismų praktikoje yra nurodoma, jog tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų, nustatyta, kad D. R. pradėjo realiai dirbti, nors pati tai įvardino, kaip mokymąsi. Tarp jos ir darbdavio J. G. santykiai turi darbo sutarties požymius, t. y. tarp jų buvo susitarimas dėl darbo, pažadas sudaryti ateityje darbo sutartį, darbuotoja buvo aprūpinta įrankiais, prijuoste, darbuotoja dirbo jai pavestą darbą paklusdama įmonėje nustatytai tvarkai, tačiau rašytinė darbo sutartis su ja sudaryta nebuvo ir apie jos priėmimą į darbą nebuvo nustatyta tvarka pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.

Nors byloje ir nėra duomenų, kad D. R. bei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G. susitarė dėl atlyginimo už darbą, tačiau šiuo atveju teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, jeigu asmuo darbovietėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Nagrinėjamoje byloje J. G. savo kaltę neigė ir nurodė, kad D. R. pažįsta tik kaip savo užkandinės klientę ir su ja apie įdarbinimą nėra kalbėjęs. Apie jos įdarbinimą yra kalbėjęs su G. Č., bet konkretaus galimo įdarbinimo laiko nebuvo nurodęs, sakė, kad gal kažkada vasarą. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus paneigia byloje esantys D. R. ir G. Č. pirminiai paaiškinimai, paimti įvykio vietoje, vaizdo įrašas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų parodymai.

Remiantis vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

Duodama pirminį paaiškinimą raštu D. R. nurodė, kad ji su J. G. susitarė, kad ateis apsimokyti dirbti jam priklausančioje užkandinėje, Statybininkų gatvėje. Nurodė, kad pradėjo mokintis dirbti 9.30 val. Pjaustė daržoves, ruošė maistą. Darbo priemonėmis, peiliais, tarkomis ir kitais įrankiais, aprūpino užkandinės darbuotoja G. Č.. Darbo sutartis kol kas nėra sudaryta, bet žadėjo sudaryti artimiausiu metu.

G. Č. duodama pirminius paaiškinimus raštu nurodė, kad 2019 m. gegužės 11 d., apie 10.40 val. VDI patikrinimo metu picerijoje – kebabinėje dirbo kartu su D. R. virtuvėje. 2019 m. gegužės 10 d. jai paskambino J. G. ir paprašė ją tą dieną apmokyti D. R.. Pasakė, kad ji ateis šeštadienį ryte, apie 9.30 val. Ji šiandien pjaustė daržoves ir pagelbėjo kitus darbus.

Kaip teismo posėdžio metu parodė institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Andrius Jankauskas bei liudytoja V. V., G. Č. bei D. R. savo paaiškinimus rašė atskirai. D. R. rašė paaiškinimą prie stalo, prie kurio sėdėjo ir Andrius Jankauskas, o G. Č. prie baro, šalia kurio stovėjo V. V.. Iš abiejų paaiškinimų matyti, kad jos nurodė visiškai tas pačias aplinkybes, t. y. kada pradėjo dirbti, ką dirbo, todėl teismui nekyla abejonių, kad paaiškinimuose nurodytos aplinkybės – teisingos.

Duodama parodymus teismo posėdžio metu D. R. nebuvo nuosekli ir jos duoti parodymai nebuvo visiškai logiški. Ji paaiškino, kad iš vakaro susitarė su G. Č. dėl ėjimo į užkandinę. Nurodė, kad į užkandinę nuėjo 9.30-9.45 val. nusipirkti valgyti, nors pati pastebėjo, kad užkandinė atsidaro tik 10.00 val. Logiškai nesugebėjo paaiškinti, kodėl ryšėjo prijuostę bei buvo už baro. Be to, vis kaitaliojo savo parodymus dėl atliktų darbų, pjaustytų daržovių ir pan. Tai, kad jos paaiškinimai teismo posėdžio metu skyrėsi nuo duotų pirminių paaiškinimų grindė tuo metu patiriamu išgąsčiu, tačiau teismui susipažinus su VDI pateiktu vaizdo įrašu, kuriame didesnę laiko dalį ir užfiksuota D. R., matyti, kad mergina visai neatrodo išsigandusi, ramiai bendrauja su ją apklausančiu inspektoriumi.

G. Č. duodama parodymus teismo posėdžio metu, taip pat nebuvo nuosekli, vis painiojosi, kokius darbus atliko D. R., pjaustė daržoves ar nepjaustė. Teismo posėdžio metu ji nurodė informaciją, kad ketino pereiti dirbti į kitą darbovietę. Teismo vertinimu ši informacija visai nesusijusi su nagrinėjama byla, tačiau J. G. atstovė advokatė ja vadovavosi, kaip įrodymu, kad tai buvo pretekstas teikti VDI neteisingą informaciją apie jos atstovaujamą asmenį. Teismas kritiškai vertina visus G. Č. teismo posėdžio metu duotus parodymus, nes minėtą liudytoją ir J. G. vis dar sieja darbiniai santykiai, t. y. jis yra jos darbdavys.

J. G. teismo posėdžio metu duodamas parodymus vis bandė akcentuoti patikrinimo metu VDI darbuotojos sukeltą įtampą, konfliktišką elgesį, agresiją, terorą, tačiau tai teismas vertina, kaip šio asmens gynybinius argumentus, siekiant teismui įteigti, kad G. Č. bei D. R. buvo bauginamos, dėl to ir pateikė tokio turinio pirminius paaiškinimus. Kad darbuotojų atžvilgiu buvo panaudota agresija bei psichologinė prievarta J. G. nurodė ir savo 2019 m. gegužės 11 d. paaiškinime, kuriame, be to, pažymėjo, kad G. Č. net prireikė raminamųjų vaistų. Teismas atkreipė dėmesį, kad nė viena iš liudytojų teismo posėdžio metu neakcentavo patirtos agresijos ar psichologinės prievartos. Abi nurodė, kad buvo išsigandusios, nes pirma tokia situacija, tačiau teismas tai vertina, kaip siekį paneigti savo pirminių parodymų patikimumą, stengiantis padėti J. G. išvengti administracinės atsakomybės. Liudytoja, VDI inspektorė V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jokio konflikto nebuvo tol, kol neatvyko J. G., kuris ir pradėjo, kaip nurodė pareigūnė, kalbėti pakeltu tonu. Tą patį nurodė ir VDI vyriausiasis darbo inspektorius Andrius Jankauskas. Teismas neturi pagrindo abejoti šių dviejų pareigūnų parodymais, kurie buvo nuoseklūs.

J. G. teismui pateikė savo telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 10-12 d. paslaugų detaliąją ataskaitą ant kurios užrašė D. R. telefono numerį. Teismui paaiškino, kad ataskaitą teikia, jog įrodytų, kad su D. R. nebendravo ir dėl darbo nesitarė. Tačiau iš byloje apklaustų asmenų, nė vienas ir nenurodė, kad J. G. su D. R. dėl darbo tarėsi telefonu 2019 m. gegužės 10-11 d. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip D. R. VDI vyriausiajam darbo inspektoriui Andriui Jankauskui sako, kad dėl apmokymų tarėsi su savininku J., kai buvo užėjusi „šią savaitę“ , t. y. dėl darbo susitarė ne telefonu.

Teismo posėdžio metu J. G. nurodė, kad telefono ataskaitas taip pat pateikė dar ir dėl to, kad įrodytų, jog G. Č. savo paaiškinime neteisingai nurodė, jog jis jai skambino 2019 m. gegužės 10 d. dėl D. R. apmokymo, nes jis jai neskambino. Iš byloje, esančio G. Č. paaiškinimo matyti, kad jos telefono numeris (duomenys neskelbtini). Patikrinus J. G. ataskaitą matyti, kad tokiu telefono numeriu jis tomis dienomis nėra skambinęs. Teismo posėdžio metu J. G. nurodė, kad 2019 m. gegužės 11 d. paskambino G. Č. į užkandinės telefoną, kad perduotų užsakymą ir ji jam tada pasakė, kad yra atvykusi Darbo inspekcija. Iš vaizdo įrašo matyti, kad VDI darbuotojams atvykus į užkandinę, net kelis kartus kažkas skambino G. Č., fone girdisi, kaip ji sako, kad atvyko Darbo inspekcija, todėl tikėtina, kad visus tuos kartus jai skambino J. G.. Pagal nelegalaus darbo tyrimo aktą matyti, kad VDI darbuotojai užkandinėje buvo apie 10.30 val. Iš ataskaitos matyti, kad J. G. tuo metu, nuo 10.33 iki 10.38 val., t. y. per 5 minučių laikotarpį, 3 kartus skambino telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad būtent šiuo telefonu J. G. ir bendravo su G. Č.. Taigi iš viso, kas išdėstyta, J. G. nenuginčijo G. Č. nurodyto fakto, kad 2019 m. gegužės 10 d. jis skambino jai su nurodymu, kad ši sekančią dieną turės apmokyti D. R., nes darytina išvada, kad J. G. G. Č. nurodymus dėl apmokymo galėjo nurodyti užkandinės telefonu į kurį, pagal jo pateiktas ataskaitas, 2019 m. gegužės 10 d. jis skambino apie 20 kartų.

Aplinkybės, kurios VDI darbuotojams patvirtino, kad D. R., be jos pačios prisipažinimo, dirba užkandinėje, buvo tai, kad užkandinėje ji stovėjo už baro, be to ryšėjo darbinę prijuostę. J. G. duodamas parodymus teismo posėdžio metu nurodė, kad darbuotojai turi juodą aprangą su logotipais, kurią jie visi dėvi. Iš vaizdo įrašo matyti, kad abi merginos ryši vienodomis, juodomis prijuostėmis, tačiau legaliai dirbusi G. Č. jokių juodų marškinėlių su logotipų nedėvi. D. R., VDI darbuotojams įėjus į užkandinę, stovi už užkandinės baro, nusivalo rankas, lyg prieš tai kažką būtų dirbusi, todėl manytina, kad bet kuris užkandinės lankytojas turėjo pagrindo ją laikyti šios užkandinės darbuotoja. Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė VDI darbuotojai, ko, beje, teismo posėdžio metu iš esmės nepaneigė ir J. G., D. R. parašiusi paaiškinimą grįžo stovėti už baro, t. y. grįžo į darbo vietą. Nors J. G. bandė įrodyti, kad ji ten grįžo, nes buvo palikusi daiktus, tačiau šiuo atveju šis pateiktas argumentas tik patvirtina versiją, kad D. R. dirbo už baro ir net buvo pasidėjusi savo daiktus. Tikėtina, kad kiti užkandinės lankytojai savo daiktų už užkandinės baro nelaiko, nors J. G. ir bandė sudaryti įspūdį, kad jo užkandinėje klientai laisvai patenka už baro.

Be to, teismas, iš pateikto vaizdo įrašo įvertino ir D. R. bei G. Č. tarpusavio elgesį iš kurio matyti, kaip G. Č. nurodo D. R. paduoti klientui paruoštą maistą. Vizualiai vertinant matyti, kad D. R. vykdo G. Č. nurodymus, tai yra mokinės – bendradarbės elgesys, o ne kaip teismo posėdžio metu bandė įrodyti J. G. – į svečius užsukusios draugės.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad D. R. 2019 m. gegužės 11 d., nuo 9.30 iki 10.40 val., ne vėliau kaip prieš darbo dienos pradžią nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, atliko darbuotojos funkcijas, t. y. užkandinėje pjaustė daržoves, ruošė maistą bei aptarnavo klientus.

J. G. kaltę patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai – liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, paaiškinimai, VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatai. Pastarieji bylos duomenys patvirtina, kad J. G. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra tinkamai kvalifikuota.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Šiuo atveju J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau šiuo atveju teismas skirdamas administracinę nuobaudą atsižvelgia į tai, kad J. G. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. balandžio 24 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią jau yra išdėstytas J. G. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-123-287/2019 paskirtos 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudos mokėjimas. J. G. pateikė teismui įrodymus, kad paskolos sutartyje nustatytu grafiku moka jam paskirtą baudą, todėl teismas mano, kad J. G., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytomis taisyklėmis, paskyrus ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų baudų vidurkį, ši nuobauda būtų per griežta ir neproporcingai per didelė padaryto nusižengimo sunkumui.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, J. G. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje, skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda (ANK 32 straipsnis, 34 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 35, 630, 635-637, 646 straipsniais,

nutaria:

J. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti administracine nuobauda – 5000 (penkių tūkstančių) eurų bauda.

Išaiškinti J. G., kad bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK: 19101073807). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti J. G., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė