- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- N-63-4894-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutarimo T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą T. K. (b. l. 5) už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 12 d., apie 15.00 val., Aukštaičių g., Sudeikių gyvenvietėje, Utenos rajone, vairavo automobilį Dodge Grand, v. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,71 promilės girtumas. Šiais veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutarimu pripažino T. K. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir, atsižvelgęs į pažeidėjo teigiamai charakterizuojamą asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, automobilio reikalingumą darbo funkcijoms atlikti, taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kuriomis vadovaudamasis skyrė 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu aštuoniems mėnesiams.
Teismas nurodė, kad T. K. kaltė vairavus transporto priemonę esant neblaiviam įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 5-8), Utenos rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 9), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 10), blaivumo patikrinimo testu (b. l. 13, 24), ekspertizių aktais (b. l. 26-27, 48-49), T. K. paaiškinimais, liudytojų R. Š., R. S., D. V. ir L. K. parodymais. Pirmosios instancijos teismas atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, jog jis iš vakaro gėrė alaus, tačiau 2009 m. rugsėjo 12 d. vairavo automobilį jau būdamas blaivus, bei tai, kad alkoholio matuoklio parodymams galėjo turėti įtakos jo naudotos dantų priežiūros priemonės, kurių sudėtyje yra alkoholio, kaip paneigtus byloje surinktų faktinių duomenų visuma. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktai (b. l. 26-27, 48-49) patvirtinta, kad T. K. vairavo neblaivus, ir kad jo naudotos dantų priežiūros priemonės negalėjo iškreipti alkotesterio parodymų. T. K. kraujas Utenos apskrities ligoninėje buvo paimtas nesilaikant nustatytų reikalavimų, todėl apylinkės teismas nutarė nesivadovauti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, prieštaraujančia techniškai tvarkingo alkotesterio matavimams (b. l. 13, 24). Be to, posėdyje apklausti policijos pareigūnai paliudijo, kad sustabdžius T. K. vairuojamą automobilį, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jo akys buvo paraudusios, todėl jie nusprendė patikrinti, ar vairuotojas nėra neblaivus.
II.
Apeliaciniu skundu T. K. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti (b. l. 91-95).
Apeliantas paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 12 d., nepraėjus vienai valandai nuo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, Utenos apskrities ligoninėje jam buvo iš dalies atlikta medicininė apžiūra, t. y. gydytojas nevertino jo bendros būklės, tačiau slaugytoja paėmė tiriamą medžiagą, o Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertė tą medžiagą ištyrė bei pateikė atsakymą. Nors visa Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, numatyta procedūra nebuvo atlikta, tačiau ekspertai nenurodė, dėl kokių aplinkybių nėra pagrindo tikėti specialisto išvada. Apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl į bylą pateikto Utenos apskrities ligoninės direktoriaus 2005 n. gegužės 19 d. įsakymo Nr. V-30 „Dėl girtumo ir apsvaigimo narkotinėmis medžiagomis ekspertizių atlikimo nutraukimo ligoninės priėmimo kambaryje bei kraujo tyrimų paėmimo alkoholio kiekiui nustatyti tvarkos“, kuriame pasakyta, kad Utenos apskrities ligoninėje medicininės apžiūros neblaivumo nustatymui nėra atliekamos, o tik imamas kraujas alkoholio kiekiui nustatyti. Taigi analizuojamu atveju medicininė apžiūra nebuvo atlikta dėl objektyvių priežasčių – nes Utenos apskrities ligoninė tokių paslaugų neteikia, o kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios tokias paslaugas, Utenoje šeštadienį nedirbo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o nstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas, neigiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Utenos rajono apylinkės teismas nuodugniai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, ėmėsi tinkamų priemonių prieštaravimams tarp techninės priemonės „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18842 parodymų, kuria T. K. iškvėptame ore nustatyta 0,71 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 13), ir Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4844/09(01), nurodančios, kad 2009 m. rugsėjo 12 d., 15.45 val. paimtame T. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 17), pašalinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tam, kad būtų galima pripažinti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (administracinė byla Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį, viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada.
Šiuo atveju byloje esant iš esmės skirtingiems duomenims apie T. K. blaivumą, Utenos rajono apylinkės teismas pagrįstai ėmėsi iniciatyvos surinkti papildomus įrodymus, t. y. 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi (b. l. 20-21) skyrė T. K. narkologinę ekspertizę, ją pavesdamas atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriui, ir 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi kreipėsi į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus psichiatrų komisiją, prašydamas ją atlikti pakartotinę ekspertizę (b. l. 36, 42). Į teismo klausimus ekspertų komisijos abiem atvejais atsakė, kad: 1) pagal neblaivumo nustatymo registracijos medžiagą T. K. 2009 m. rugsėjo 12 d., apie 15.00 val. vairuodamas transporto priemonę buvo neblaivus; 2) dantų pastos „Paradontax“ ir burnos gleivinės tirpalo „Dentosept“ naudojimas neturėjo įtakos 2009 m. rugsėjo 12 d., apie 15.00 val. policijai nustatant T. K. blaivumą (Teismo psichiatrijos aktai Nr. 80TPK-G-63 ir Nr. 82TPK-1/2010). Taigi pasitelkus specialias mokslo žinias neatitikimai tarp pirminėje bylos medžiagoje užfiksuotų faktų bei teisminio bylos proceso metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškeltos gynybinės versijos buvo visiškai pašalinti.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esanti alkoholio matuoklio šaknelė neabejotinai patvirtina, jog T. K. 2009 m. rugsėjo 12 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ginčo esmę, surinko visus byloje reikšmės turinčius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties požymių buvimo T. K. veikoje. Apeliantui skirta administracinė nuobauda, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinga, todėl 2010 m. balandžio 1 d. nutarimas nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
T. K. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.