Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2236-1123/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-07-23
Bylos Nr.
e1-2236-1123/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20404-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
I. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2236-1123/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20404-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Dainos Dilbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant: 1) nevartoti alkoholinių gėrimų; 2) bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje; 3) per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2021 m. birželio 22 d., apie 11.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,76 promilių apsvaigimas), priėjęs prie sutuoktinės G. V. iš nugaros, pastarajai pasilenkus plauti grindų, tyčia spyrė nukentėjusiajai į galvą, pakaušio sritį ir tokiu būdu mušdamas sukėlė savo šeimos nariui – sutuoktinei G. V. fizinį skausmą. Šiais veiksmais I. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

I. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jie su buvusia žmona gyvena vieno kambario bute adresu (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad jie išsiskyrę, jie vis vien gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. 2021 m. birželio 22 d., apie 10.00 val., jie kartu su jo kaimynu sode išgėrė po butelį vyno. Apie 12.00 val. jis grįžo namo ir tarp jų su žmona kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jo žmona nori parduoti jam priklausantį butą. Konflikto metu žmona jį išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais – alkoholiku ir kitokiais, dėl ko jis nesusivaldė ir tuo metu, kai ji virtuvėje pasilenkė plauti grindis, vieną kartą spyrė jai į galvą – pakaušio sritį. Nors smūgis ir nebuvo labai stiprus, supranta, kad galėjo žmonai sukelti fizinį skausmą. Taip pasielgė tik dėl to, kad buvo neblaivus ir dėl to labai gailisi. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 53-54).

Šalies argumentai

2021 m. birželio 22 d. protokole – pareiškime G. V. nurodė, kad 2021 m. birželio 22 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), jos buvęs, neblaivus vyras žodinio konflikto metu sudavė jai vieną smūgį į galvą, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą, kurį jaučia iki protokolo-pareiškimo surašymo dienos. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 9-11).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2021 m. birželio 22 d., 11.48 val. pranešėja G. V. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) ją muša jos vyras (b. l. 12).

Nukentėjusioji G. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kartu su buvusiu vyru I. V. kartu yra (duomenys neskelbtini) metus, su juo turi (duomenys neskelbtini) vaikus. (duomenys neskelbtini) jie oficialiai išskyrė, tačiau su juo toliau gyvena ir veda bendrą ūkį. 2021 m. birželio 22 d., apie 11.30 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), I. V. išgėręs grįžo namo ir jai pradėjo priekaištauti, kad neranda kažkokių savo drabužių. Jai pasakius, kad jo drabužių niekas nepaėmė, jis agresyvėjo ir toliau konfliktavo. Ji tuo metu buvo buto koridoriuje, tvarkėsi, jis stovėjo šalia jos, ji pasilenkė surinkti šiukšlių ir tada jis vieną kartą spyrė jai į galvą, dėl ko pajuto stiprų fizinį skausmą ir jai aptemo akyse. Su kuria koja jis jai spyrė, pasakyti negali, nes nematė. Po smūgio ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Jis dar jai norėjo trenkti, bet ji atsitraukė. Atvykę pareigūnai I. V. sulaikė, o ją greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę dėl galvos traumos. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jai buvo nustatytas galvos sumušimas. Tai ne pirmas kartas, kai I. V. smurtauja prieš ją, yra ne vieną kartą skambinusi policijai, taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, ir jis buvo nuteistas (b. l. 29-32).

2021 m. birželio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad nukentėjusioji G. V., smurtą patyrė į dešinės pusės pakaušį. Smurtą patyręs asmuo buvo didelio susijaudinimo ir baimės būsenos. Smurtu įtariamas asmuo – I. V.. Smurtu įtariamas asmuo buvo susijaudinęs, agresyvus, akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 1,76 prom. girtumo laipsnis. Gauti paaiškinimai iš G. V., kad 2021 m. birželio 22 d., apie 11.30 val., būnant namuose ir atliekant buitinius reikalus, pasilenkus valyti grindis, virtuvėje, jos neblaivus sugyventinis I. V. iš galimai dešinės kojos spyrė G. V. į pakaušį, ko pasėkoje pajuto didelį fizinį skausmą galvos srityje. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini), bute esančioje virtuvėje. G. V. minėjo, kad tai ne pirmas kartas, kai I. V. ją sužaloja ir praeityje jau buvo kviesta policija, kuri jau buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, dėl smurto artimoje aplinkoje. Įvykio aplinkoje buvo matomi girtavimo pėdsakai (b.l.15-16).

2021 m. birželio 22 d. įvykio apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), buto numeris (duomenys neskelbtini), buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Apžiūros metu butas tvarkingas (b. l. 17-23).

2021 m. birželio 22 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad G. V. diagnozuota galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, galvos sumušimas (b. l. 42).

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2021 m. birželio 22 d., 12.58 val., I. V. buvo nustatytas 1.76 prom. neblaivumas (b. l. 60).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad I. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto su nukentėjusiąja metu jis nesusivaldė ir, tuo metu, kai nukentėjusioji pasilenkė plauti grindis, jis jai vieną kartą spyrė koja į pakaušio sritį. Tai, kad I. V. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę G. V., bei kad tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios G. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, protokolas-pareiškimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, G. V. ambulatorinio apsilankymo aprašymas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad I. V., 2021 m. birželio 22 d., apie 11.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,76 promilių apsvaigimas), priėjęs prie sutuoktinės G. V. iš nugaros, pastarajai pasilenkus plauti grindų, tyčia spyrė nukentėjusiajai į galvą, pakaušio sritį ir tokiu būdu mušdamas sukėlė savo šeimos nariui – sutuoktinei G. V. fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 72-73), nukentėjusioji G. V. 2021 m. liepos 7 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl tokio sprendimo (b. l. 75), taip pat nukentėjusiajai buvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau civilinio ieškinio byloje ji nepareiškė, tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam I. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį), į I. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – nedirbantis (b. l. 61), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 62), anksčiau teistas vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 63-64), baustas administracine tvarka (b. l. 66-71).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis (didesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, I. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis I. V. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 22 d., 12.20 val., iki 2021 m. birželio 23 d., 15.07 val. (b. l. 43-47). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

Nors prokurorė šios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam skirti nesiūlė, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad I. V. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, be to, tokią veiką padarė pakartotinai, nagrinėjamu atveju, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu I. V. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 22 d., 12.20 val., iki 2021 m. birželio 23 d., 15.07 val. (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti I. V. Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 6 (šešis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti - panaikinti.

Išaiškinti I. V., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Ragelienė