Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Aldonai Migauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui M. A. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovė ir jos atstovas advokatas Arūnas Sakalauskas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nuo pat sūnaus A. S. gimimo, t. y. apie 10 metų, vaiku niekada nesidomėjo, su juo nebendrauja, išlaikymo neteikia, kitaip materialiai prie jo išlaikymo neprisideda (2023 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 47 sek. – 1 min. 51 sek., 2 min. 49 sek. – 4 min. 28 sek., 7 min. 36 sek. – 8 min. 53 sek.).

5. Atsakovo atstovė advokatei Stanislova Staniukynienė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas su ieškiniu visiškai sutinka, jis nenori ir nesiekia palaikyti jokių ryšių su sūnumi A. S. (2023 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 52 sek. – 1 min. 55 sek., 4 min. 40 sek. – 5 min. 22 sek., 8 min. 57 sek. – 9 min. 7 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Teismas, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad:

6.1. A. S. gimimo liudijime fiksuota, jog atsakovas M. A. yra nepilnamečio vaiko A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Duomenys Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-117-503/2015 patvirtina, kad atsakovas, gimus sūnui A., savo noru tėvystės nepripažino, todėl tėvystės buvo nustatyta teismo sprendimu. Minėtu teismo sprendimu taip pat iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. S., nustatytas neribotas atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimas jį auklėjant, atsižvelgiant į vaiko interesus. Tačiau nei iki minėto teismo sprendimo priėmimo, nei vėliau atsakovas su sūnumi A. S. nebendravo ir nebendrauja iki šiol, nesidomi jo auklėjimu, sveikata, niekaip neprisideda prie sūnaus materialinio išlaikymo.

6.2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. vasario 17 d. išvadoje nurodyta, kad atsakovui laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. spalio 28 d., nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. buvo inicijuota atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Atvejo vadybos proceso metu M. A. buvo nuolat motyvuojamas bendrauti su sūnumi A. S., rūpintis vaiko auklėjimu, tinkama sūnaus priežiūra, materialiniu sūnaus išlaikymu, tačiau M. A. nurodė, jog nenori bendrauti su sūnumi, su juo susitikti, kadangi abejoja, jog A. S. yra jo biologinis sūnus.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvų pareiga yra dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis).

8. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. CK 3.180 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią; neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

9. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes (sprendimo 6.1 ir 6.2 pastraipos), konstatuojama, jog atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo, pareigų vykdymo: jis su sūnumi A. S. nebendrauja, jo neauklėja, neprižiūri, nesirūpina jo sveikata, neteikia sūnui išlaikymo. Duomenų, kad atsakovas nevykdo tėvo valdžios dėl objektyvių priežasčių, nėra, atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios dėl jo paties kaltės, dėl aplaidumo, abejingumo savo pareigoms. Ši situacija tęsiasi jau apie 10 metų laiko. Atsakovui inicijuoto atvejo vadybos proceso metu buvo teikiamos socialinės paslaugos, jis buvo nuolat motyvuojamas bendrauti su sūnumi A. S., rūpintis vaiko auklėjimu, tinkama sūnaus priežiūra, materialiniu sūnaus išlaikymu, tačiau situacija nesikeitė. Atsakovas ir šio teisminio proceso metu per savo atstovę nurodė, kad nenori bendrauti su A. S., jis raštu patvirtino, jog sutinka, kad jam būtų apribota tėvo valdžia sūnaus A. S. atžvilgiu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad esama situacija nesikeis, nes nėra jokių duomenų apie kokias nors atsakovo pastangas ar bent jau siekius palaikyti ryšį su vaiku, tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią.

10. Todėl, vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 3 dalimi, ieškovės prašymas neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. S. atžvilgiu pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas. Teismas pažymi, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams; apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

11. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 496 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai.

12. Duomenų apie dalyvaujančių byloje asmenų faktiškai turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

13. Tiek ieškovei, tiek atsakovui šioje byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų, todėl valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos nei iš vienos šalies nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 270 straipsniais, 406, 496, 307, 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.

Sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, per tris darbo dienas išsiųsti sprendimo patvirtintą nuorašą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.