Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-11-10 · Administracinė byla Nr. I1-5733-428/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-10
Bylos Nr.
I1-5733-428/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01401-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. I.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-5733-428/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01401-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 10 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. I. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir 5 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo (b. l. 1–4, 9).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-11-21 iki 2020-06-21 bausmę atliekant Marijampolės PN nebuvo užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nurodė, jog buvo netinkami pasivaikščiojimo kiemeliai, kurie buvo per maži. Teigė, jog yra neįgalus asmuo, kuriam reikalingas aktyvus judėjimas, kadangi patalpa pasivaikščiojimo per maža, todėl blogėja ir sveikata. Nurodė, jog Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnyje numatyta viena iš nuteistųjų teisių pasivaikščioti gryname ore. BVK numato, jog nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje. Teisės aktai nenumato kokia ta speciali turi būti teritorija pasivaikščiojimui, todėl pasivaikščiojimo kiemeliai pataisos įstaigose skiriasi tiek dydžiu, tiek ir kitais parametrais. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra vietos pasivaikščioti. Pareiškėjui nėra sudaryta galimybių pasimankštinti, nėra vedami į jokį fizinės reabilitacijos ar fizinės mankštos kambarį, sporto salę, nėra pasiūloma jokia sportinė veikla. Nėra sudaryta pakankama užimtumo veiklos programa. Pasivaikščiojimo teisė užtikrinama tik formaliai, tačiau ji nėra efektyviai užtikrinama. Pasivaikščiojimo kiemeliuose būdavo su dar 4-5 asmenimis, o plotas apie 9-10 kv. m. Teisės aktams neužtikrinus konkretaus pasivaikščiojimo kiemelių dydžio vis dėl to manytina, jog valstybė šiuo atveju neužtikrina pagarbos žmogaus orumui. Vasaros metu pasivaikščiojimo kiemeliuose nuolat dulka, nėra drėkinami, nedezinfekuojami, niekas jų netvarko, kiemeliai pilni šiukšlių, nuorūkų. Nurodė, jog į kiemelius vesdavo ir sergančius tuberkulioze. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas dėl pasivaikščiojimo kiemelių byloje S. prieš Lietuvą nurodęs, jog 23 kv. m pasivaikščiojimo kiemelis yra vertinamas kaip neigiamai ir nepakankamas kaliniams užsiimti sportine veikla ar tiesiog pasivaikščioti, be to, jis iš esmės buvo slogus. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra įrengta pareigūnų iškvietimo mygtukas, nors Europos kalinimo taisyklės tai numato. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra jokios įrangos pasportuoti, nėra jokio suoliuko.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į skundą (b. l. 13–17) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2019-06-23 paskirtas į 8 kamerą ir atlieka bausmę 8 kameroje iki šiol. Atsakovas pateikia Marijampolės PN programų ir pozityvaus užimtumo priemonių kalėjimo režime vykdymo ir nuteistųjų atliekančių bausmę kalėjimo režime išvedimo į krepšinio aikštelę grafikus. Pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintus grafikus buvo ir yra vykdomos nuteistųjų užimtumo programos. Teisės aktai atliekančių bausmę kalėjimo rėžimo sąlygomis nenumato atskirų sporto kiemelių ar laisvalaikio kambarių. Marijampolės Resocializacijos skyriaus 2020-07-10 pažymoje Nr. 55/04-558 nurodyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-05-21 iki 2020-06-21 psichologinių programų nelankė, į sąrašus buvo įtrauktas ir kviečiamas dalyvauti, tačiau pareiškėjas nesutiko. Darytina išvada, kad pareiškėjas klaidina teismą dėl nevykstančių užsiėmimų, kadangi jis pats juose atsisako dalyvauti. Pažymime, kad kamerų tipo kiemeliai yra įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai nereglamentuoja, kad nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemeliuose būtų įrengiama atskira pareigūnų iškvietimo sistema, kadangi yra įrengta prižiūrėtojo pakyla, joje įrengtas langelis per kurį pareigūnai stebi nuteistuosius esančius kiemelyje, užtikrinant saugumą. Teismui yra pateikiamos kiemelių foto nuotraukos, kuriose aiškiai matosi, kad kiemelis įrengtas su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Teisės aktai nenustato privalomo kiemelių ploto dydžio, nenustato ploto ar vienam nuteistajam privalomai tenkančio ploto kiemeliuose, taip pat nenurodo, kad privalomai turi būti įrengtas suoliukas. Galiojančios higienos normos nereglamentuoja kiemelių atitikties higienos normoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 73.6. punktu nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Atsakovas taip pat nurodo, kad yra paskirtas atsakingas tvarkinys, kuris taip pat prižiūri pasivaikščiojimo kiemelius, juos tvarko, valo ir dezinfekuoja. Remiantis Marijampolės PN psichologės pažyma, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų (kiemelio) į psichologus kreipęsis nebuvo. Taip pat vadovaujantis Laisvės atėmimų vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2020-07-08 pažyma pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-11-21 iki 2020-­06-21 dėl netinkamų kalinimo sąlygų į sveikatos priežiūros gydytojus, nėra kreipęsis. Vien ta priežastis, jog pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui, nes neturtinė žala tai ne bet koks pasipiktinimas ar paprasčiausias sukeltas nepatogumas, o asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, Teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kuri atsirado laikotarpiu nuo 2019-11-21 iki 2020-06-21 neužtikrinant tinkamų sąlygų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82, (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 18 punkte numatyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (19 p.). Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas, pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (20 p.). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (21 p.).

Pagal teisinį reglamentavimą matyti, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose suoliukų ar aliarminės pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimas nenumatytas, o sporto įranga ir inventorius tik gali būti sumontuotas. Todėl teismui nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovas nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengta prižiūrėtojo pakyla, joje įrengtas langelis per kurį pareigūnai stebi nuteistuosius esančius kiemelyje, užtikrinant saugumą. Teisės aktai taip pat nereglamentuoja pataisos namų pasivaikščiojimo kiemelių plotų, todėl pareiškėjo argumentai dėl mažo kiemelio ploto ir dėl to kilusių nepatogumų atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo sudarytos galimybės pasimankštinti, nebuvo vedamas į jokį fizinės reabilitacijos ar fizinės mankštos kambarį, sporto salę, nėra pasiūloma jokia sportinė veikla, nėra sudaryta pakankama užimtumo veiklos programa. Tačiau byloje pateikta Marijampolės pataisos namų 2020-07-10 pažyma (b. l. 22) patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-05-21 iki 2020-06-21 psichologinių programų nelankė, į sąrašus buvo įtrauktas ir kviečiamas dalyvauti, tačiau nuteistasis nesutiko. Be to, byloje pateikti programų ir pozityvaus užimtumo priemonių kalėjimo rėžime vykdymo grafikai, krepšinio aikštelės grafikas, bibliotekos ir skaityklos lankymo grafikas (b. l. 25–30) patvirtina tą aplinkybę, jog buvo sudaryta galimybė mankštintis ar užsiimti kita veikla. Duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų draudžiama pagal grafiką sportuoti ar dalyvauti kitose programose, nėra.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas neįvardijo nei vienos programos, kurioje būtų norėjęs dalyvauti, tačiau tokia galimybė jam nebūtų užtikrinta, taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių esamas programų ar sporto užsiėmimų buvo nepakankamas. Pareiškėjo teiginiai yra šabloninio pobūdžio, pareiškėjas nenurodė kokios sąlygos turėjo būti sudarytos siekiant įgyvendinti jo teisę sportuoti ar užsiimti kitomis veiklomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo socialinių programų ar judėjimo neužtikrinimo atmestini kaip objektyviai nepagrįsti.

BVK 110 straipsnio 1 dalies 5 punktas įtvirtina laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareigą pasibaigus pasivaikščiojimui, sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija galiojusi iki 2020-01-21) 233 punktas įtvirtina nuteistųjų pareigą pasibaigus pasivaikščiojimo laikui sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 (redakcija galiojusi nuo 2020-01-22), 18.6 punktas numato, jog nuteistieji privalo pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis elgesio taisyklių ir viena iš tų taisyklių, tai tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (kamerą) ir pasivaikščiojimo vietas.

Žemesnės instancijos teismas

Tad švara pasivaikščiojimo kieme priklauso nuo kiekvieno kiemu pasinaudojusio asmens valios, taip pat ir nuo pareiškėjo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patys nuteistieji (taip pat ir pareiškėjas) privalėjo pasivaikščioję sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Pareiškėjo skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teigia, jog pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo dezinfekuojami, drėkinami, buvo vedami asmenys sergantys tuberkulioze. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, tačiau byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šios aplinkybės atitinka tikrovę, nėra duomenų, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas būtų teikęs skundus Marijampolės PN ar kitai įstaigai. Pažymėtina, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo šiuo aspektu pareiškėjas turėtų pagrįsti realiais įrodymais (jau jam padaryta žala). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas šiuo aspektu jam padarytos žalos nepagrindė ir nėra pagrindo konstatuoti pažeidimus, susijusius su aptariamais pareiškėjo nusiskundimais.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005-10-06 sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967-07-11 sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007-12-04 sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. I. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė