Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarimo K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m sausio 27 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-0-49509-15, K. P. administracinio teisės pažeidimo byla iškelta už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 29 d., apie 03.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį R. P., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į A. D. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl eismo įvykio apgadintas automobilis ir namas (sudegė). K. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1., 219.4., 219.5. punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Skunde pažymima, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia - tada, kai asmuo suvokia, kad jis pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Priešingai nei konstatuota nutarime, administracinės bylos (ir jo pateikti) duomenys patvirtina, kad automobiliu atsitrenkęs į gyvenamąjį namą, jį sugriovęs, sudaužęs ne savo automobilį, pats susitrenkęs galvą staiga patyrė didžiulį fizinį ir psichologinį sukrėtimą, stresą, kurį laiką buvo šoko būsenoje, todėl elgėsi nesąmoningai. Dėl šių priežasčių negalėjo suvokti, kad privalo kviesti specialiąsias tarnybas, pranešti policijai. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono neturėjo, jį gavo ir galėjo paskambinti tiktai sugrįžęs į įvykio vietą. Taip pat apelianto nuomone jo veiksmuose nėra ir KET 219.1 p. (sustoti, pažymėti įvykio vietą), 219.4 p., 219.5 p. pažeidimų.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir apylinkės teismo įpareigojimu atlyginti nuostolius, nes teismas administracinėje byloje išnagrinėjo ir civilinį ginčą dėl žalos atlyginimo. Žalos padarymo fakto neginčija, tačiau nesutinka su žalos dydžiu. Administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta per valandą. Su įrodymais dėl žalos dydžio ir sąlygų buvo supažindinti tik teismo posėdyje, teismui posėdyje nurodė, kad žalos atlyginimo klausimas gana sudėtingas, reikalingas laikas pasiruošti, pateikti atsiliepimus, pasitelkti specialistus, nes vertinti žalos, pastato nusidėvėjimo mąstą, ekonominį skaičiavimą, lokalinę sąmatą ne kompetentingas.

Skunde pažymima, kad tose situacijose, kai dėl padaryto turtinio nuostolio ar jo dydžio galima nuspręsti tik atlikus papildomą aplinkybių tyrimą, remiantis ATPK 37 straipsnio 1 dalimi sprendimas, įpareigojantis atlyginti turtinius nuostolius, negali būti priimamas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ATPK nėra numatytas civilinio ieškinio institutas, proceso dalyviams nėra suteiktos procesinės teisės, susijusios su turtinių reikalavimų nagrinėjimu, nėra numatytos kitos turtinių reikalavimų nagrinėjimui būtinos taisyklės (Adm. byla Nr. N12 - 429 - 2004).

Be to, teismas bylą išnagrinėjo ir turtinį nuostolį priteisė nustatyta tvarka nepranešęs nukentėjusiajai T. P., kuri ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai padaryta 240 Eur žala (b.l. 11). Pagal suformuotą praktiką, administracinėse bylose nagrinėjami tik nesudėtingi ir nedidelės vertės turtinių nuostolių atlyginimo klausimai (pagrinde - nagrinėjant bylas pagal ATPK 186 straipsnį - dėl išlaidų, patirtų vykstant į žinomai melagingą iškvietimą, pvz., administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-276-836/2016.

Motyvuojamoji dalis

K. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje pateiktus įrodymus bei skundžiamame nutarime išdėstytą įrodymų vertinimą laiko, jog apylinkės teismas, pripažindamas K. P. kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.

Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde K. P. nepripažįsta aplinkybės, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y., kad dėl patirto šoko nesuprato savo veiksmų, o atsipeikėjęs grįžo į įvykio vieta ir policijos pareigūnams prisistatė vairuotoju. Be to, apeliaciniame skunde akcentuoja ir tai, kad jis savo veiksmai nepažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1, 219. 4., 219.5 punktų reikalavimų.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas nustatė, jog K. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1, 219. 4., 219.5 punktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kelių eismo taisyklių 219. punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: pagal 219.1. punktą nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal 219.4. punktą, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; pagal 219.5. punktą imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai. Tačiau nors teismas nustatė, kad buvo padaryti minėti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, tačiau motyvuotų išvadų dėl to neišdėstė, apsiribojo tik formaliu jų išdėstymu. Be to, iš skundžiamo nutarimo nėra aišku kokiais duomenimis remiantis padarytos tokios išvados.

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. P. tiek teisme, tiek ir apeliaciniame skunde nurodė, kad iš eismo įvykio buvo pasišalinęs nesuvokdamas savo veiksmų, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė šios aplinkybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti asmens elgesį po eismo įvykio, duomenis, rodančius, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą ar eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan. Šiuo atveju teismas nesiaiškino kiek laiko K. P. buvo pasišalinęs į įvykio vietos, kokios būklės jis buvo iš karto po eismo įvykio ir kokios į ją sugrįžo. Byloje yra duomenys apie asmenį, kuris pranešė apie eismo įvykį, todėl buvo galimybė jį apklausti apie jo matytas aplinkybes, apie K. P. elgesį iš karto po eismo įvykio. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. P. grįžęs į įvykio vietą policijos pareigūnams prisistatė ir nurodė, kad jis vairavo transporto priemonę, tačiau esant tokiems K. P. paaiškinimams, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, betarpiškai neapklausė policijos pareigūnų, kuriems jis prisipažino vairavęs automobilį, nesiaiškino jo būklės, elgesio.

Pažymima, kad byloje kylančios abejonės turi būti vertinamos pažeidėjo naudai, tačiau tik tuomet, kai ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos galimybės tų abejonių pašalinti. Pirmos instancijos teismas turėjo būti aktyvus: imtis priemonių nustatyti svarbias bylos aplinkybes bei pašalini esančias abejones, tačiau to nepadarė. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko, neištyrė ir neįvertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įvertintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti tiksliai pagal įstatymus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas neapklausęs teisme liudytojų, kurie turėtų reikšmingos informacijos dėl tiesos nustatymo administracinio teisės pažeidimo byloje, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausti asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs ir tai, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kam administracinė atsakomybė kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nors apeliaciniame skunde, tai nėra akcentuojama, tačiau apeliacinės instancijos teismas naikindamas apylinkės teismo nutarimą atkreipia dėmesį į tai, kad iš skundžiamo nutarimo nėra aišku kokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą ar pažeidimus padarė K. P., kurie nulėmė turto sugadinimą.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu K. P. įpareigoti atlyginti padarytus nuostolius. Kadangi skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo, šie skundo argumentai plačiau neanalizuojami, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl įpareigojimo atlyginti nuostolius teismas turėtų vadovautis teismų praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis ATPK 37 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, gali būti įpareigojamas atlyginti turtinį nuostolį, tik tais atvejais, kai dėl turtinio nuostolio padarymo fakto bei jo dydžio apskaičiavimo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Tose situacijose, kai dėl padaryto turtinio nuostolio ar jo dydžio galima nuspręsti tik atlikus papildomą aplinkybių tyrimą, remiantis ATPK 37 straipsnio 1 dalimi sprendimas, įpareigojantis atlyginti turtinius nuostolius, negali būti priimamas. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad ATPK nėra numatytas civilinio ieškinio institutas, proceso dalyviams nėra suteiktos procesinės teisės, susijusios su turtinių reikalavimų nagrinėjimu, nėra numatytos kitos turtinių reikalavimų nagrinėjimui būtinos taisyklės (Adm. byla Nr. N12 - 429 – 2004, Biuletenis Nr. 5. psl. 38-39). Pažymima ir tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo aiškinamasi ar T. P. dėl 240 eurų dydžio žalos nesikreipė į draudimo kompaniją ir ar jai ši žala nebuvo atlyginta, jei ne tai dėl kokių priežasčių. Be to, nebuvo sprendžiamas klausimas ar šiuo atveju padarytą žalą neturėtų atlyginti draudimo bendrovė, kurioje buvo drausta transporto priemonė.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nesilaikė ATPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, liko neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o K. P. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarimą ir grąžinti K. P. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.