Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-07-04 · Byla Nr. ATP-352-354/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-04
Bylos Nr.
ATP-352-354/2013
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00228-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Administracinė byla Nr. ATP-352-354/2013Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00228-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 47.4; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto G. J. ir suinteresuotos šalies UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus S. K. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. Šiaulių apskrities VMI Kontrolės departamento operatyvinės kontrolės skyriaus vyr. specialistas M. R. 2013-04-30 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 01923 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163¹¹ str. 1 d. už tai, kad G. J. 2013-04-24 11 val. kelyje Ryga-Kaliningradas (A12) 76 kilometre, Kelmės r., su transporto priemone ,,Toyota Hiace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovinį – 48 poras batų, 1752 Lt (be PVM) – 13,48 MGL, vertės (įsigijimo kainomis), neturėdamas krovinio gabenimo važtaraščio ar prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų (2–5 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Kelmės rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu G. J. pripažino kaltu pagal ATPK 163¹¹ str. 2 d. už tai, kad jis 2013m. balandžio 24 d., apie 11 val., Kelmės rajone, keliu Ryga-Kaliningradas A-12 vairuojamu automobiliu „Toyota Hiace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 48 poras po 44,16 Lt vertės, t. y. bendros 2119,92 Lt vertės (16,31 MGL dydžio) prekes be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. J. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 163¹¹ str., sudėties.

Skunde apeliantas teigia, kad nutarimas jo atžvilgiu priimtas visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų svarbių administracinio teisės pažeidimo bylai įrodymų, pažeidžiant ATPK 248, 254, 256, 284 straipsnių nuostatas, teismui nesiėmus visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, surinkti ir ištirti visi duomenys, galintys patvirtinti jo kaltę dėl inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, netinkamai taikant administracinių teisės pažeidimų kodekso normas, reglamentuojančias pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės elementą – kaltę, prekių konfiskavimą.

Pasak apelianto, byloje liko neištirtos reikšmingos aplinkybės, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Šiaulių poskyrio inspektoriams sustabdžius transporto priemonę ir nustačius, kad nėra reikiamų dokumentų, buvo siekiama bendradarbiauti ir tą pačią dieną pristatyti reikiamus dokumentus, kurie buvo pateikti jau kitą dieną po sustabdymo. Be to, nebuvo kviečiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio vadovas ir kiti suinteresuoti asmenys duoti paaiškinimus apie įvykį.

Taip pat skunde apeliantas pažymi, kad jam iš pirmosios instancijos teismo nutarimo neaišku, ar pažeidimą jis padarė tyčia, ar dėl neatsargumo, nors teismas privalėjo nustatyti vieną iš pagrindinių pažeidimo sudėties elementų – kaltę, kurios jo veikoje nebuvo ir negalėjo būti. Teigia, kad teismas nevertino ir nesigilino į tai, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ IT specialistu, o ne UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vežėju, todėl nežinojo, kad prekių gabenimui reikia su savimi turėti prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančius dokumentus, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio vadovas neįdavė. Pažymi, kad prekes gabeno tik todėl, kad reikėjo važiuoti į Šiaulių padalinį sutvarkyti kompiuterius, o ne specialiai perduoti prekes.

Apeliantas skunde deklaruoja manymą, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių teismui iš viso jam bausmės neskirti – teismas jį charakterizavo teigiamai, jokios kompromituojančios medžiagos neturi.

Šalies argumentai

Be to, apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nutarė konfiskuoti 48 poras batų, kurios nuosavybės teise priklauso ne jam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantas teigia, kad ATPK 26 str. nustato, jog konfiskuoti gali būti tik daiktai ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, nurodytus atskiruose minėto kodekso straipsniuose kaip išimtis, o ATPK 163¹¹ str. šiose išimtyse nenurodytas. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip suinteresuota šalis, apie teismo procesą nebuvo informuota.

Apeliaciniu skundu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius S. K. prašo pakeisti Kelmės rajono aplinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarimo dalį, kuria nutarta konfiskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančias 48 poras batų.

Skunde nurodoma, kad pagal suformuluotą teismų praktiką nėra teisėta konfiskuoti prekes, kurios nuosavybės teise nepriklauso pažeidėjui (2005 m. sausio 12 d. Nr. N12 - 44 - 05). Pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartyje konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad ATPK 163¹¹ str. nepatenka į baigtinį teisės pažeidimų, kurių atveju netaikomi daiktų ir pajamų, esančių administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiu arba tiesioginiu objektu, konfiskavimo apribojimai, šio straipsnio sankcijoje numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas galimas tik tada, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas, todėl teismas pažeidė ATPK 26 str., pagal kurį konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, nurodytus atskiruose minėto kodekso straipsniuose kaip išimtis, o ATPK 163¹¹ str. šiose išimtyse nenurodytas.

Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas neinformavo apie teismo posėdį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors buvo sprendžiamas klausimas, tiesiogiai susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiomis batų poromis.

Atsiliepimas

Atsiliepime į G. J. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad teismo nutarimas toje dalyje, kurioje G. J. už pažeidimą, numatytą ATPK 163¹¹ str. 2 d., paskirta sankcija (700 Lt bauda) yra pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundžiamame nutarime pažymėta, kad G. J. savo kaltę pripažino ir paaiškino atitinkamas aplinkybes, tačiau to neįmanoma patikrinti, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1 -1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas taip pat ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.

Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo 2013 m. balandžio 30 d. protokole ir skundžiamame nutarime, kuriuo G. J. pagal ATPK 163¹¹ str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda, suformuluoti skirtingi kaltinimai, teisme veika kvalifikuota pritaikant įstatymą, numatantį griežtesnę atsakomybę. Skundžiamame teismo nutarime nurodyta, kad G. J. teismo posėdžio metu buvo informuotas apie galimą kaltinimo pakeitimą, tačiau nesant teismo posėdžio protokolo aukštesnysis teismas neturi galimybės patikrinti šios aplinkybės, spręsti, ar buvo užtikrintos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisės, numatytos ATPK 272 str., o taip pat yra neaišku, kokiu būdu buvo ištirti ir ar ištirti byloje esantys įrodymai. Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, ir vien jau dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Be to, G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apie bylos nagrinėjimą 2013 m. gegužės 21 d. būtų pranešta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, dėl kurios prekių (krovinio) gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje be įsigijimą ir gabenimą patvirtinančių dokumentų buvo kaltinamas G. J., tai akcentuojama ir apeliaciniuose skunduose. Nepaisant to, apylinkės teismas nutarė konfiskuoti 48 poras batų, priklausančių UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis įstatymų analogija ir teisės principais. Pažymėtina, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką prekių, kurias nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus, todėl prekių (krovinio) savininkui, kurio turtas gali būti konfiskuotas, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą, priešingu atveju yra neužtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. Žodinis administracinės bylos nagrinėjimas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, liudytojams, suinteresuotiems asmenims ir kt., pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, netikslumus, abejones, galinčias turėti įtakos procesinių teisių užtikrinimui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismas neįvykdė pareigos išsiaiškinti visas svarbias, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) ir bylą išnagrinėjo pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl šių priežasčių Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes, reikalui esant šaukti į teismą liudytojus, kitus suinteresuotus asmenis ir vertinti įrodymų visumą.

Apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertins ir apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, kuriais G. J. ginčija savo kaltę, o UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jai priklausančio turto konfiskavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas daryti įtaką galimiems iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimams minimais klausimais, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šioje nutartyje išsamiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė