- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- I-3737-437/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01813-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- UAB „Baltlanta“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Ona Gailiuvienė
- Kategorijos
- 9.3.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Aleksėjui Savčenkai ir advokatei Onai Gailiuvienei, atsakovės atstovei Jolitai Čėsnei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Baltlanta“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Baltlanta“ padavė teismui skundą (b. l. 49–56), kuriame prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK arba Komisija) 2012-06-15 sprendimo S-90 (7-46/2012) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI arba Inspekcija) 2012-02-24 sprendimo Nr. 69-33 dalis, susijusias su apskaičiuotais PVM mokesčiu, delspinigiais ir paskirta bauda dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo sandoriams.
Skunde paaiškino, kad bendrovė Latvijos įmonei SIA „Koordinata A“ šaldytą žuvį tiekė remiantis sudaryta 2006-11-10 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), o PVM sąskaitomis faktūromis įformintam prekių gabenimui pateikė CMR važtaraščių kopijas. Sandorius su šia įmone bendrovė apskaitė kaip tiekimus į kitas ES valstybes nares ir apmokestino juos 0 proc. PVM tarifu pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 49 str. 1 d. Prieš pasirašant sandorį, bendrovės atstovas pasitikrino duomenis apie SIA „Koordinata A“, kad ji nuo 2004-10-27 yra įregistruota Latvijos juridinių asmenų registre, o vėliau ši informacija pastoviai buvo tikrinama pieš išrašant PVM sąskaitą faktūrą. Pagal pirkimo – pardavimo sutarties 1 punkto sąlygas pirkėjas iš pardavėjo prekes išsiveža savo transportu, todėl pirkėjui informavus, kad konkrečią dieną atvyks jų vežėjas, prekė buvo pakrauta pirkėjui į jų nurodytą transporto priemonę ir išvežta. Dėl verslo partnerio SIA „Koordinata A“ prekių vežėjų nekilo jokių įtarimų, nes atvykęs vairuotojas pateikdavo dokumentus apie vežėją, kurio duomenis pardavėjas įrašydavo į CMR važtaraštį, kartais vairuotojas pateikdavo asmens kortelės pažymėjimą, transporto priemonės techninį pasą. Tokiu būdu, bendrovė sandoriuose su šia įmone veikė sąžiningai, todėl jai nekilo jokių abejonių dėl pirkėjo tikrumo.
Pažymi, kad nors CMR važtaraščiuose nėra SIA „Koordinata A“ spaudų bei prekes priimančiojo įmonės atstovo duomenų, kad prekės gautos, nėra įrašų apie gavimo datą, tačiau jų turinys leidžia identifikuoti pervežimo datą ir pervežimo gavėją. CMR nurodyti automobilių markės bei pervežėjų spaudai patvirtina, kad krovinys paimtas iš bendrovės ir išvežtas. Be to, mokestinio patikrinimo medžiagoje vežėjų paaiškinimuose nurodyta, kad jie šaldytą žuvį pasikraudavo iš bendrovės ir išgabeno iš Lietuvos valstybės į Latviją. 4 prekių gabenimo į Latviją atvejus įvykdė A. P. IĮ, ko neneigia pats vežėjas. SIA „Pelia“ atliko 17 gabenimų į Latviją, CMR važtaraščiuose nurodytas vežėjo spaudas, vairuotojo parašas, mokestinio patikrinimo metu SIA „Pelia“ valdybos narys informavo, kad užsakymai dėl transporto paslaugų buvo gaunami telefonu ir faksu, prekes perduodavo ir gabendavo SIA „Pelia“ darbuotojai – vairuotojai, prekės buvo pakrautos Lietuvoje.
Atkreipia dėmesį į tai, kad vežėjų paaiškinimai, 2006-12-31 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, SIA „Koordinata“ patvirtinimai, kad prekės gautos, SIA „Koordinata“ prekių deklaravimas už 2007 m. I ketv. 36 783 Lt sumai, bei trečiųjų asmenų apmokėjimas 44 712,00 JAV dolerių už gautas SIA „Koordinata“ prekes, patvirtina tai, kad bendrovės prekės buvo išgabentos bei gautos, deklaruotos bei prekių perdavimo faktą PVM mokėtojui SIA „Koordinata“.
Nurodo, kad mokesčių administratorius, atlikdamas patikrinimą SIA „Riksof“, esant tų pačių įrodymų visumai, 2010-08-19 operatyvaus patikrinimo pažymoje bei Inspekcija 2011-08-05 pranešime apie atliktą tyrimą pripažino iš dalies faktą, kad bendrovė dalinai pagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifą, tačiau vėliau šią aplinkybę ignoravo, todėl mokesčių administratorius nėra nuoseklus. Prekės buvo parduotos Latvijos mokesčių mokėtojui SIA „Riksof“ ir jas iš Lietuvos už atlygį išvežė Latvijos bei Lietuvos vežėjai pagal CMR, nors kai kuriuose CMR 24 langelyje nėra Latvijos įmonės SIA „Riksof“ žymų, kad prekės gautos, tačiau neginčytiną prekių išvežimą patvirtina trečiųjų asmenų atsiskaitymas už SIA „Riksof“ gautas prekes 2006-10-23, 2007-02-15, 2007-02-27 2007-05-25, 2007-07-02 mokėjimo pavedimais, taip pat 2006-11-16 užskaitų protokolas. Tai, kad ant tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščio nėra gavėjo atstovo vardo ir pavardės, o tik parašas, nėra įrodymas, kad prekės nebuvo pateiktos. Tai, kad SIA „Riksof“, gavusi prekes, jų nedeklaravo, o vėliau buvo išregistruota iš PVM mokėtojų, bei tai, kad negalima rasti šios įmonės vadovų, neįrodo ir nepaneigia prekių gavimo fakto, o tuo pačiu ir atsiskaitymo fakto.
Pabrėžia, kad prekės buvo parduotos Latvijos mokesčių mokėtojui SIA „Abrazo“ ir jas iš Lietuvos už atlygį išvežė Latvijos bei Lietuvos vežėjai pagal CMR, kurie pateikė prekes tarptautiniame krovinių gabenimo važtaraštyje nurodytam subjektui, nors 23 CMR važtaraščiuose nėra Latvijos įmonės SIA „Abrazo“ žymų bei prekes priimančios įmonės atstovo duomenų, kad prekės gautos, tačiau neginčytiną prekių išvežimą patvirtina visiškas atsiskaitymo faktas trečiųjų asmenų už SIA „Abrazo“ gautas prekes. Ginčo sandorių įvykdymo faktą įrodo ir pateikti CMR važtaraščiai, kurių turinys leidžia identifikuoti pervežimo datą ir pervežimo gavėją. Be to, sandorio su SIA „Abrazo“ įvykdymo faktą patvirtina ir šios įmonės patvirtinimas apie prekių gavimą.
PVMĮ nėra nustatyta, kokius konkrečiai dokumentus turi turėti PVM mokėtojas išgabenant prekes į kitą ES valstybę, svarbu, kad pagal tokius dokumentus galima būtų nustatyti išgabenimo į kitą ES valstybę faktą. Pažymi, kad perdavus šaldytos žuvies produkciją vežėjui, laikytina, kad pirkėjas įgijo teisę disponuoti šaldytos žuvies produkcija kaip savo, tokiu būdu laikytina, jog yra įvykdyta antroji 0 proc. PVM tarifo taikymo sąlyga. Aplinkybės, jog vėliau, po šaldytos žuvies produkcijos patiekimo, Latvijos Respublikos įmonės netinkamai vykdė savo fiskalines prievoles Latvijoje, buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų, ar kai kurie vežėjai neigia pervežę prekes, teisiškai nėra reikšmingos. Patikrinimo metu bendrovė su mokesčių administratoriumi pastoviai bendradarbiavo, teikė įrodymus. Pažymi, kad pareiškėja nežinojo, jog jos pardavimai į Latviją minėtoms bendrovėms prisideda prie mokesčių nemokėjimo ir to negalėjo žinoti, nes visi pardavimai buvo deklaruoti ir informuota Klaipėdos apskr. VMI, todėl ji turi būti laikoma sąžininga. Inspekcija bei MGK prekių neišgabenimą iš Lietuvos grindžia abejonėmis ir neatsižvelgia į visumą pateiktų įrodymų, kurie neabejotinai leidžia teigti, jog prekių tiekimas į Latvijos Respubliką buvo atliktas.
Mano, kad ji turi būti atleista nuo baudos ir delspinigių mokėjimo, kadangi jos veiksmuose nėra kaltės, pareiškėja nenumatė ir negalėjo numatyti aplinkybių, kad Latvijos įmonės, įvykdžius sandorius, sukčiaus ir išsiregistruos iš PVM mokėtojų.
Rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 22 d., 7–10 str., 100 str. 1 d. 2 p., 141 str. 1 d. 1–2 p., PVMĮ 49 str. 1 d., 56 str. 1 d., CMR konvencijos 6 str., Civilinio kodekso 6.305 str. 1 d., 6.314 str. nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. išaiškinimais dėl CMR konvencijos taikymo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009-05-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-648/2009, 2010-10-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1047/2010).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundą, remdamiesi jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 101–106), kuriame paaiškino, kad pagal PVMĮ 49 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. bei suformuluotą Europos teisingumo teismo (ETT) poziciją (2007-09-27 sprendimas byloje Nr. C-409/04), siekiant nustatyti ar mokesčių mokėtojas turėjo teisę tiekimui taikyti 0 proc. PVM tarifą turi būti nustatytos trys būtinos sąlygos: 1) prekės buvo tiekiamos atitinkamoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui ir jas tiekė PVM mokėtojas; 2) prekės buvo fiziškai išgabentos iš tiekėjo valstybės narės teritorijos; 3) pirkėjas įsigijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo. Jei šios sąlygos netenkinamos, turi būti vertinamas tiekėjo sąžiningumas – jeigu įrodoma, kad tiekėjas buvo sąžiningas ir elgėsi rūpestingai, ėmėsi visų būtinų ir reikalingų priemonių, kad įsitikintų, jog nedalyvauja mokesčių sukčiavime, papildomas PVM jam neturi būti apskaičiuojamas.
Teigia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad prekės buvo patiektos dokumentuose nurodytiems subjektams, t. y. SIA „Koordinata A“, SIA „Riksof“ ir SIA „Abrazo“ įgijo teisę ginčo prekėmis disponuoti kaip savo. Įvertinus bendrovės veiksmų, susijusių su prekių tiekimu Latvijos įmonei SIA „Koordinata A“, SIA „Riksof“ ir SIA „Abrazo“ pobūdį, nėra pagrindo pripažinti, jog ji elgėsi atidžiai ir rūpestingai, o jos pasirinktas elgesio modelis atitiko sąžiningumo principo reikalavimus. Mano, kad bendrovė nesiėmė pakankamų priemonių identifikuoti ūkinių operacijų partnerį ir jį atstovaujančius asmenis bei surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų, jog prekės bus pristatytos dokumentuose nurodytiems gavėjams. Nustatyta, kad bendrovė nesidomėjo savo kontrahentais, bendrovės atstovai nebuvo susitikę su prekių pirkėjų atstovais, CMR važtaraščiuose nėra jokių žymų, kad prekes gavo PVM sąskaitose faktūrose nurodyti Latvijos PVM mokėtojai, bendrovė nepasidomėjo, ar p. V. L., V. V. buvo įgalioti veikti SIA „Koordinata A“ vardu, ar p. A. J. buvo įgaliotas veikti Latvijos įmonės SIA „Riksof“ vardu, ar p. G. N. buvo įgaliota veikti Latvijos įmonės SIA „Abrazo“ vardu. Bendrovė patikrinimo metu nepateikė asmenų įgaliojimų, suteikiančių teisę veikti minėtų Latvijos įmonių vardu ir atstovauti šias įmones, sandorių sudarymo metu neprašė minėtų Latvijos įmonių pateikti PVM mokėtojo pažymėjimo, JAR pažymėjimo, t. y. nesiėmė jokių veiksmų identifikuoti ūkinių operacijų partnerį ir jį atstovaujančius asmenis (neprašė pateikti jokių asmens dokumentų ar įgaliojimų) bei neįsitikino, kad bendrauja su Latvijos įmonės SIA „Koordinata A“, SIA „Riksof,“ SIA „Abrazo“ atstovais ar įgaliotais asmenimis. Svarbu ir tai, kad pateiktuose CMR važtaraščiuose nebuvo Latvijos įmonės žymų, nenurodyti prekes priimančios įmonės atstovo duomenys (vardas, pavardė, atskirais atvejais nėra asmenų, gavusių prekes, parašų ir įrašų apie prekių gavimo datą). Bendrovė turėjo realias galimybes surinkti informaciją apie verslo partnerį.
Pažymi, kad bendrovė patikrinimo metu negalėjo nurodyti kontrahentų kontaktų (el. pašto adresų, telefonų numerių). Bendrovė, nesiėmusi priemonių išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su prekių realiu pristatymu Latvijos įmonėms, neįsitikino ar jos atliekamas tiekimas Europos Bendrijos viduje nelemia jos dalyvavimo sukčiavime PVM srityje. Be to, bendrovė, žinodama, kad jai teks pareiga įrodyti pirkėjų įgijimo teisės disponuoti prekėmis, kaip faktą, elgdamasi sąžiningai ir rūpestingai, galėjo ir turėjo surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų, jog prekės buvo pristatytos dokumentuose nurodytiems gavėjams.
Atkreipia dėmesį į tai, kad 2010-08-19 operatyvaus patikrinimo pažyma ir 2011-08-05 pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. 281-88 realių teisinių pasekmių nesukelia ir jos teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia. Pažymoje ir pranešime tik konstatuotos tam tikros aplinkybės ir tik pasiūlyta patikslinti PVM deklaracijas. Kai mokesčių administratorius padaro galutines išvadas, jog bendrovė turi sumokėti tam tikrus papildomus mokesčius, atitinkami nurodymai dėl mokesčių sumokėjimo nustatyta tvarka įforminami patikrinimo aktu ir sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, tuomet atsiranda realios teisinės pasekmės.
Remiasi PVMĮ 49 str. 1 d., 56 str. 1, 5 d., ABTĮ 13 str., MAĮ 2 str. 21, 22 d., 141 str. 1, 2 d. nuostatomis, Šeštosios PVM direktyvos 28c str. A skirsnio pirmąją pastraipa, 22 str., Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintų Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009-03-10 nutartis Nr. A442-376/2009; 2011-05-16 nutartis Nr. A556-245/2011; 2011-07-11 nutartis Nr. A438-415/2011; 2011-03-28 nutartis Nr. A556-364/2011).
Nurodo, kad bendrovė yra kalta dėl padaryto pažeidimo, todėl MAĮ 141 str. 1 d. 1 punkte nurodytu pagrindu nuo PVM delspinigių mokėjimo ji negali būti atleista. Byloje taip pat nėra duomenų, kad bendrovė būtų sumokėjusi jai priskaičiuotą PVM arba kad šio mokesčio sumokėjimo terminas jai nustatyta tvarka būtų atidėtas ar išdėstytas. Todėl nėra teisinio pagrindo atleisti pareiškėjos nuo jai priskaičiuotos baudos.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą, remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina faktą jog jos parduotos prekės, kurios buvo apmokestintos taikant 0 procentų PVM tarifą buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kitos valstybės narės – Latvijos Respublikos teritoriją, taip pat, ar yra teisinis pagrindas pareiškėją atleisti nuo PVM baudos mokėjimo.
Byloje nustatyta (MGK bylos Nr. 6.11-03 (7-46/2012) l. 1–475), kad pareiškėja prekių (šaldytos žuvies) tiekimams įforminti laikotarpiu nuo 2006-11-15 iki 2007-01-19 Latvijos įmonės SIA „Koordinata A“ vardu išraše 22 PVM sąskaitas faktūras bendrai 883 840 Lt prekių vertei. Latvijos įmones SIA ..Riksof“ vardu 2006-08-31–2006-10-05 laikotarpiu išraše 18 PVM sąskaitų faktūrų bendrai 654 482 Lt prekių vertei ir Latvijos įmones SIA „Abrazo“ vardu 2006-05-22–2006-07-17 laikotarpiu išraše 27 PVM sąskaitas faktūras bendrai 1 084 779 Lt prekių vertei. Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjai už dalį SIA „Koordinata A“ vardu parduotų prekių buvo apmokama banko pavedimais iš JAV įmonių „Hopwood Inc“ ir „Linor LLC“ sąskaitų, su kuriomis pareiškėja nebuvo įforminusi prekių tiekimo sandorių. JAV kompanija „Hopwood Inc“ yra teisiškai įregistruota JAV, tačiau jai nesuteiktas federalinis mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris ir ji neteikė pajamų mokesčių deklaracijų, naudoja savo registravimo agento adresą, kurio funkcijos apsiriboja tik teisinės įmonės dokumentacijos perdavimu, o ne veiklos įmonės vardu vykdymu. Taip pat nustatyta, kad už dalį prekių SIA ..Koordinata A“ neatsiskaitė. Už Latvijos įmones SIA ..Riksof“ vardu parduotas prekes pareiškėjai banko pavedimais taip pat apmokėjo JAV kompanija „Hopwood Inc“. Be to, buvo vykdomos užskaitos pagal 2006-11-16 užskaitų protokolą, pasirašytą tarp pareiškėjos ir Latvijos įmonių SIA „Riksof“ ir SIA „Abrazo“. Minėtą protokolą pasirašė pareiškėjos direktorius B. B. ir vyr. buhaltere V. R., o už SIA „Riksof“ ir SIA „Abrazo“ pasirašė nenustatyti asmenys. Kompanija „Hopwood Inc“ laikotarpiu nuo 2006-10-23 iki 2007-07-02 pareiškėjai už Latvijos įmonei SIA „Riksof“ patiektas prekes banko pavedimais pervedė iš viso 76 334,88 USD, pagal 2006-11-16 užskaitų protokolą užskaityta 166 251,12 USD už Latvijos įmonei SIA „Riksof“ patiektas prekes. Pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje įsiskolinimo už prekes nėra. Kompanija „Hopwood Inc“ apmokėjimus atliko 2006-10-23, 2007-02-15, 2007-02-27, 2007-05-25, 2007-07-02. Už Latvijos įmonės SIA „Abrazo“ vardu parduotas prekes pareiškėjai banko pavedimais apmokėjo Latvijos įmones: SIA „Clara“ (2006-14-01 išregistruota iš PVM mokėtojų registro), SIA „Demasko“ (2006-09-05 išregistruota iš PVM mokėtojų registro), SIA „Laternus“ (2008-01-29 išregistruota iš PVM mokėtojų registro), SIA „Logistikas un Tirdzniecibas Sistemas“ (2006-09-28 išregistruota iš PVM mokėtojų registro) ir SIA „Investicijų un konsultacijas birojs“ (2007-02-27 išregistruota iš PVM mokėtojų registro) bei JAV kompanija „Hopwood Inc“.
Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad panaikinus sienų kontrolę tarp valstybių narių, mokesčių institucijos tikrinimą, ar prekės fiziškai tebėra, ar ne tiekimo valstybės narės teritorijoje, iš esmės atlieka remiantis mokesčių mokėtojų pateiktais įrodymais bei jų deklaracijomis (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2007-09-27 sprendimo byloje Teleos ir kt., C-409/04, 44 punktas), todėl principas, pagal kurį teisės naudotis leidimu nukrypti arba atleidimu nuo mokesčio įrodinėjimo našta tenka tam, kuris prašo leisti naudotis tokia teise, nepažeidžia Bendrijos teisės, kas lemia, jog būtent tam, kad būtų taikoma Šeštosios PVM direktyvos 28c straipsnio A skirsnio a punkto pirmoji pastraipa, prekių tiekėjas turi pateikti įrodymų, kad šio atleidimo nuo mokesčio sąlygos yra tenkinamos (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2007-09-27 sprendimas byloje Twoh International BV, C-184/05, 26 punktas). Analogiškų nuostatų laikomasi ir Lietuvos Respublikos administracinių teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A556-250/2010 ir A556-1054/2010), kuriose konstatuota, kad pareiga įrodyti, jog prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tenka mokesčių mokėtojui, o mokesčių administratoriui kilus abejonių dėl pateiktų įrodymų teisingumo, jis, savo ruožtu, gali rinkti papildomus duomenis, kurie galėtų paneigti mokesčių mokėtojo pateiktus įrodymus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotais kriterijais, mokesčių mokėtojas, siekdamas įrodyti ar prekės tikrai yra išvežamos iš šalies teritorijos, paprastai turėtų pateikti įrodymus, pradedant nuo dokumentų, susijusių su išvežimo procedūra, baigiant patvirtinimu iš prekių gavėjo (tai gali būti prekių gabenimo dokumentai, transporto priemonių rūšių, kuriomis gabentos prekės, įvardinimas bei jų identifikaciniai duomenys, asmenų, kurie išgabeno prekes, identifikaciniai duomenys ir pan.).
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad prekių pardavimo metu Latvijos įmonės SIA „Koordinata A“, SIA „Riksof“ ir SIA „Abrazo“ buvo registruotos PVM mokėtojomis, tačiau mokesčių administratorius teigia, kad pareiškėjos pateikti, taip pat jos surinkti įrodymai nepatvirtina kitų 0 proc. PVM taikymui būtinų sąlygų egzistavimo, t. y. kad minėti pirkėjai įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo.
Mokestinėje byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad pareiškėja, siekdama įrodyti disponavimo teisės prekėmis kaip savo perdavimo faktą, mokesčių administratoriui pateikė CMR važtaraščius. CMR važtaraščiuose esančios atitinkamos žymos nepatvirtina, kad pagal juos gabentos prekės buvo perduotos pareiškėjos prekių pardavimo PVM sąskaitose faktūrose nurodytam Latvijos pirkėjui SIA „Koordinata A“ (važtaraščiuose nėra SIA „Koordinata A“ spaudų bei prekes priimančios įmonės atstovo duomenų (vardas, pavardė, parašas), kad prekės gautos, nėra įrašų apie prekių gavimo datą). Pareiškėjos pateiktuose CMR važtaraščiuose nėra SIA „Riksof“ spaudų bei prekes priimančios įmonės atstovo duomenų (vardas, pavardė, parašas), kad prekės gautos, nėra įrašų apie prekių gavimo datą. Pateiktuose 23 CMR važtaraščiuose nėra SIA „Abrazo“ spaudų bei prekes priimančios įmonės atstovo duomenų (vardas, pavardė, parašas), kad prekės gautos, nėra įrašų apie prekių gavimo datą, 4 CMR važtaraščiuose yra SIA „Abrazo“ spaudai ir nenustatyto asmens parašas.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju privalomą sąlygą – disponavimo teisės prekėmis kaip savo perdavimą pirkėjams – patvirtinančių aplinkybių nenustatyta, t. y. Latvijos įmonė SIA „Koordinata A“ 2006 m. IV ketv. įsigijimų iš pareiškėjos nedeklaravo, o 2007 m. I ketv. deklaravo 36 783 Lt, tačiau tuo laikotarpiu SIA „Koordinata A“ buvo įforminusi sandorius ir su kitomis Lietuvos įmonėmis. Latvijos įmonės SIA „Riksof“ ir SIA „Abrazo“ įsigijimų iš pareiškėjos nedeklaravo. SIA „Koordinata A“ už prekes atsiskaitė iš dalies, tačiau pareiškėja nenurodė kokių priemonių ėmėsi šiai skolai išieškoti. Visos Latvijos įmonės, praėjus neilgam laiko tarpui po tiekimų, išregistruotos iš PVM mokėtojų registro. Latvijos mokesčių administratorius nepateikė šių įmonių paaiškinimų dėl su pareiškėja vykdytų sandorių, nes šios įmonės nerastos registracijos adresu arba nepateikė prašomų dokumentų. Pinigai (jų dalis) buvo pervedami po mėnesio ir net po 4–9 mėnesių po prekių tiekimo, nors pagal pirkimo – pardavimo sutartis, sudarytas su SIA „Koordinata A“, „SIA Riksof“ ir SIA „Abrazo“ buvo numatyta, kad už prekes bus atsiskaitoma išankstiniais mokėjimais, už prekes sumokant visą sumą. Be to, pareiškėjai už dalį SIA „Koordinata A“ vardu parduotų prekių buvo apmokama banko pavedimais iš JAV įmonių „Hopwood Inc“ ir „Linor LLC“ sąskaitų; už SIA „Riksof“ vardu parduotas prekes banko pavedimais apmokėjo JAV kompanija „Hopwood Inc“ bei buvo vykdomos užskaitos pagal 2006-11-16 užskaitų protokolą, pasirašytą tarp pareiškėjos ir Latvijos įmonių SIA „Riksof“ ir SIA „Abrazo“; už SIA „Abrazo“ vardu parduotas prekes banko pavedimais apmokėjo Latvijos įmonės SIA „Clara“, SIA „Demasko“, SIA „Laternus“, SIA „Logistikas un Tirdzniecibas Sistemas“ ir SIA „Investicijų un konsultacijas birojs“ bei JAV kompanija „Hopwood Inc“. Prekių išgabenimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos aplinkybei pagrįsti pareiškėja nepateikė patikimų tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių (CMR) su prekių gavėjo patvirtinimu, kad prekės gautos (vadovaujantis 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinės krovinių vežimo keliais konvencijos (CMR) nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 31) būtent CMR važtaraštis yra prima facie įrodymas, patvirtinantis kad yra sudaryta tarptautinio krovinių vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon (CMR Konvencijos 9 straipsnis).
Atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką byloje Teleos ir kt. v. Commissioners of Customs & Excise, C-409/04, tiekėjas gali būti atleidžiamas nuo PVM mokėjimo už į kitą Europos Sąjungos valstybę narę tiekiamas prekes, jei įrodoma, kad jis nedalyvavo sukčiavime mokesčių srityje ir jeigu ėmėsi visų protingų priemonių, kurių galėjo imtis, jog įsitikintų, kad jo atliekamas tiekimas Europos Bendrijos viduje nelemia jo dalyvavimo tokiame sukčiavime, t. y. nustačius, jog tiekėjas, sudarydamas ir vykdydamas tokio pobūdžio sandorius, veikė sąžiningai. Tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjos veiksmų, susijusių su prekių tiekimu Latvijos įmonėms SIA „Koordinata A“, SIA „Riksof“ ir SIA „Abrazo“, pobūdį, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėja, sudarydama prekių tiekimo sandorius su Latvijos įmonėmis, elgėsi atidžiai ir rūpestingai, o jos pasirinktas elgesio modelis atitiko sąžiningumo principo reikalavimus. Šiuo aspektu svarbi aplinkybė, jog, kaip patvirtina bylos medžiaga, visos minėtos Latvijos bendrovės prekių įsigijimų iš pareiškėjos nedeklaravo, o netrukus po sandorių su pareiškėja buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų. Taigi, šios įmonės iš esmės veikė fiktyviai ir dalyvavo sukčiavime PVM srityje. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesiėmė pakankamų priemonių identifikuoti ūkinių operacijų partnerį ir jį atstovaujančius asmenis bei surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų, jog prekės bus pristatytos dokumentuose nurodytiems gavėjams. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja nesidomėjo savo kontrahentais, nesiaiškino, ar konkretūs asmenys yra įgalioti veikti Latviojos bendrovių vardu. Akivaizdu, jog, nesiėmusi priemonių išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su prekių realiu pristatymu konkrečioms Latvijos įmonėms, pareiškėja neįsitikino ar jos atliekamas tiekimas Europos Bendrijos viduje nelemia jos dalyvavimo sukčiavime PVM srityje. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja buvo sąžininga ir elgėsi rūpestingai.
Teismas sutinka su Mokestinių ginčų komisijos išvada, kad pareiškėja, žinodama, jog būtent jai teks pareiga įrodyti pirkėjų įgijimo teisės disponuoti prekėmis, kaip savo faktą, elgdamasis sąžiningai ir rūpestingai, galėjo ir turėjo surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų, jog prekės buvo pristatytos dokumentuose nurodytiems gavėjams. Pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi. Todėl mokesčių administratorius pareiškėjos pagrįstai nepripažino sąžininga ir atsižvelgdamas į tai, kad ji neatitinka būtinųjų sąlygų, kurioms esant ji galėjo taikyti 0 procentų PVM tarifą, pagrįstai apskaičiavo pareiškėjai mokėtiną PVM ir su juo susijusias mokėtinas sumas.
Be to, pareiškėja teigė, jog ji turėtų būti atleista nuo baudos ir delspinigių mokėjimo, kadangi jos veiksmuose nėra kaltės, pareiškėja nenumatė ir negalėjo numatyti aplinkybių, kad Latvijos įmonės, įvykdžius sandorius, sukčiaus ir išsiregistruos iš PVM mokėtojų.
Teismas pažymi, kad tokius pareiškėjos teiginius paneigia byloje esanti medžiaga ir nustatytos aplinkybės. Kaip jau minėta, pareiškėja galėjo ir turėjo surinkti daugiau informacijos apie savo kontrahentus išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su prekių realiu pristatymu konkrečioms Latvijos įmonėms, tačiau to nepadarė.
Kita vertus, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 2 dalį, nuo baudos gali būti atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs, ar šio mokesčio sumokėjimo terminas nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Duomenų apie tai, kad pareiškėja jai papildomai apskaičiuotą PVM sumokėjo, nėra, ir šio mokesčio sumokėjimo terminas nėra atidėtas arba išdėstytas, todėl nėra minėtos įstatymu nustatytos būtinos sąlygos atleisti pareiškėją nuo paskirtos PVM baudos.
Teismas, remdamasis išdėstytų motyvų visuma, daro išvadą, kad pareiškėjos skundžiamos Mokestinių ginčų komisijos 2012-06-15 sprendimo Nr. S-90 (7-46/2012) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-02-24 sprendimo Nr. 69-33 dalys yra pagrįstos mokestinio ginčo byloje esančių įrodymų visuma ir teisėtos. Todėl pareiškėjos skundas dėl šių sprendimų dalių panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teismas
nusprendė:
Atmesti pareiškėjos UAB „Baltlanta“ skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.