- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-08-28
- Bylos Nr.
- e1-697-733/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27393-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Kaltinamasis
- J. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Irenos Baguckienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kurioje
J. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2025-08-02, apie 21 val. 20 min., Šilutės m., Tilžės g., J. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, vairavo automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą.
Kaltinamasis J. G. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025-08-02 dienos metu vartojo alkoholinį alų. Vakare, tikslaus laiko nepamena, susitiko su draugais A. B. ir H. J. bei turėjo vykti į (duomenys neskelbtini) esančią šarvojimo salę atsisveikinti su mirusiu draugu. Po šarvojimo salės turėjo važiuoti automobiliu „Renault Trafic“ ir šį pastatyti į kitą (duomenys neskelbtini) miesto vietą, todėl sėdo už vairo ir išvažiavo. Tada Šilutės m. centrinėje gatvėje, kurios pavadinimo nepamena, netoli „Lidl“ parduotuvės, prie geležinkelio pervažos, pamatė iš galo važiuojančius policijos pareigūnus, kurie jį sustabdė ir alkotesteriu jam nustatė neblaivumą. Dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi.
Be kaltinamojo J. G. visiško prisipažinimo jo kaltumas grindžiamas šiais įrodymais:
Liudytojas H. J. parodė, kad automobilis „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, nors registruotas draugės A. Š. vardu. Automobilį įsigijo 2023 m. už 1800 Eur iš savo asmeninių pinigų, tačiau automobilį registravo A. Š. vardu dėl asmeninių priežasčių. Jis visada naudojasi automobiliu. 2025 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, dienos metu vartojo alkoholį. Vakare susitikęs su draugais J. G. ir A., kurio pavardės nepamena, nuvyko į (duomenys neskelbtini) esančius laidojimo namus atsisveikinti su mirusiu draugu. Kadangi pats buvo neblaivus, paklausė J. G. ir A., kuris yra blaivus ir kuris vairuos. Tada, nieko nesakęs J. G., sėdo už jo automobilio vairo ir jie išvažiavo. Jis neįtarė, jog J. G. buvo išgėręs ir negali vairuoti. Važiuojant Šilutės m., Tilžės gatve, prie „Lidl“ parduotuvės, juos sustabdė policijos pareigūnai, kuriems J. G. prisipažino esantis neblaivus.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos A. K. 2025-08-02 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025-08-02, 21 val. 20 min., Šilutės m., Tilžės g., sustabdyto automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui J. G. pirmo patikrinimo metu nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu – 1,96 promilių neblaivumas. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
2025-08-02 įvykio vietos apžiūros protokole bei jo priede – fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta – Šilutės m., Tilžės g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), individualūs požymiai.
Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas iš įvykio vietos, priverstinai nuvežtas saugoti į IĮ „Jomamotors“ transporto priemonių aikštelę, esančią Tauragės m., Paberžių g. 7.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. J. 2025-08-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefonu susisiekus su automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininke A. Z. (buvusi pavardė Š.), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ši pokalbio metu nurodė, jog minėto automobilio naudotojas yra H. J., kuriam grąžintina transporto priemonė.
Policijos tyrėjos 2025-08-19 nutarimu automobilis „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas H. J..
Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 2004 m. gamybos automobilio „Renault Trafic“ kaina su PVM yra 2360 Eur (be PVM – 1951 Eur).
Alkotesterių tikrinimo istorijoje ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2025-08-02 J. G., kuriam iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai, 21 val. 40 min. nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, o 21 val. 56 min., - 1,96 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais J. G. sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo J. G. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2025-08-02, apie 21 val. 20 min., Šilutės m., Tilžės g., jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, vairavo automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pažeidė KET 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą, yra surinkta pakankamai.
Kaltinamasis J. G. pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi teismo baudžiamajame įsakyme aptarti įrodymų šaltiniai.
J. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tyčia vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, taip pažeidė KET 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą.
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
J. G. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
J. G. tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė būdamas neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nuo 2025-02-03 dirbantis (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, prokurorės prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad J. G. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam už nusikaltimą, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, arešto bausmę, kurios dydis būtų didesnis už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyto arešto, skiriamo už nusikaltimą, vidurkį.
J. G. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta esąs kaltu ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Tačiau arešto bausmės vykdymas atidėtinas taikant BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, be intensyvios priežiūros, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad J. G., kuris supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, intensyvios priežiūros paskyrimas J. G. pažeistų svarbiausius jo socialinius ir ekonominius santykius: jis, tikėtina, prarastų galimybę dirbti, aprūpinti save.
Be to, pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).
J. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, pradėjus vykdyti šį teismo baudžiamąjį įsakymą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Teismų praktikoje pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022).
Dėl BK 68 straipsnio taikymo
Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką J. G. padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Atsižvelgiant į tai, kad J. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, yra baustas administracine tvarka, neteistas, jam nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones - taikymo terminas artimas vidurkiui.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisinga BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (kasacinė byla Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad 2025-08-04 J. G. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemonę, sustabdymas ir tą pačią dieną J. G. pasirašytinai išaiškintos šios kardomosios priemonės teisinės pasekmės. Taigi, būtent nuo 2025-08-04 J. G. faktiškai realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl ši data ir laikytina baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžia.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis J. G. vairavo automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, tokiais savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių KET pažeidimų, taip keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Todėl automobilis „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šioje byloje privalo būti konfiskuotas. Tačiau pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Kadangi J. G. automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį H. J., nors ir registruotą A. Z. (buvusi pavardė Š.), gim. (duomenys neskelbtini), vardu, vairavo neblaivus be savininko leidimo, todėl įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, iš J. G. išieškotina automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, nustatyta remiantis VšĮ „Emprekis“ pažyma dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje, t. y. 2360 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti areštą šešiasdešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. G. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – areštą keturiasdešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 6 dalies 8 ir 10 punktais, 8 dalimi, J. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti penkiems mėnesiams, įpareigojant jį keturis mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per visą šį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
J. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemonės, sustabdymą – panaikinti, pradėjus vykdyti šį teismo baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams devyniems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemonės, sustabdymo dienos - 2025-08-04.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) konfiskuotino turto - automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2360 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt eurų).
Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo gavimo, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.