- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-04
- Bylos Nr.
- ATP-687-581/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00330-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismo 2015-10-07 nutarimu V. K. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 870 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams; už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą - 28 Eur bauda. Paskirtos nuobaudos subendrintos, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, ir V. K. paskirta subendrinta administracinė nuobauda - 870 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
V. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2015-08-07, apie 18 val. 00 min., tiksliau nenustatytu laiku, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir/ar (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, kieme, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas juo atbuline eiga, manevruodamas, neįsitikino, kad tai daro saugiai, atsitrenkė į gale jo vairuojamo automobilio stovėjusį kitą automobilį „Mazda 6“, v/n (duomenys neskelbtini), priklausantį I. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadinęs išvažiavo iš įvykio vietos, taip iš jos pasišalindamas.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad V. K. šiais savo veiksmai pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 114, 219.1 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
V. K. apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-10-07 nutarimą ir panaikinti šio nutarimo dalį, kuria V. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną šioje dalyje nutraukti; 2) panaikinti šio nutarimo dalį dėl nuobaudų subendrinimo, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime yra tam tikrų netikslumų, susijusių su pažeidimo padarymo data, laiku ir vieta. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai iškraipė jo parodymus duotus teisminio nagrinėjimo metu ir skundžiamą nutarimą priėmė, neatsižvelgdamas į tai, kad savo kaltę jis pripažino dalinai, o ne ją neigė. Tvirtina, pripažinęs, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) 2015-08-07 apie 18 val. parkavo automobilį, tačiau, kad šioje situacijoje būtų apgadintas kitas automobilis, jis nepajuto. V. K. teigimu, jis neneigia galimybės, kad vairuodamas jam priklausantį automobilį ir važiuodamas juo atbuline eiga, galėjo kliudyti gale jo vairuojamo automobilio stovėjusį kitą automobilį. Tačiau susidūrimo nepajuto. Pasišalinti iš įvykio vietos jis neturėjo jokio tikslo, nes automobilis yra draustas civilinės atsakomybės draudimu, jis automobilį vairavo būdamas blaivus, skubiai iš įvykio vietos nepasišalino, nes pastatęs automobilį nuėjo pažiūrėti netoliese vykusių lenktynių, kur prabuvo apie valandą laiko ir tik tada išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Teigia, kad jo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio pažeidimo iš dalies paneigia, ir įvykį stebėjusio liudytojo M. S. parodymai. Šis liudytojas matė, kaip jis, norėdamas pastatyti automobilį, pavažiavo atbulomis, kliudė kitą automobilį, o tada pavažiavęs į priekį jį pastatė ir kažkur išėjo. Taigi automobilis buvo tik kliudytas, o ne į jį atsitrenkta. Nors šis liudytojas stebėjo įvykį, tačiau prie jo nepriėjo ir nieko jam nesakė. Atkreipia dėmesį, kad I. L. automobiliui nustatyti apgadinimai yra nežymūs, padaryta žala atlyginta, nukentėjusysis jokių pretenzijų jam neturi. Jo paties automobilis nebuvo apgadintas, kas rodo, kad jis galėjo ir nepajusti automobilių kontakto. Pabrėžia, kad tiek pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jam inkriminuotas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, aktyviais iš įvykio vietos pasitraukimo veiksmais, pažeidėjui suprantant, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalinant supratus tokio savo elgesio neteisėtumą. Šiuo gi atveju tokių duomenų administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta, o remtis tik informacija, kuria tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti.
Atsiliepimas
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti V. K. skundo ir palikti Visagino miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnis įtvirtina nuostatą, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčo dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo fakto nėra, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą ir plačiau dėl jo nepasisako.
Apeliaciniame skunde keliamas nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas.
Nagrinėjamu atveju V. K. yra nubaustas už tai, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta I. L. priklausanti transporto priemonė, ir iš įvykio vietos pasišalino. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, V. K. dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų kaltę grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l.4-5), nukentėjusiojo, liudytojų N. B. ir M. S. paaiškinimais (b.l. 7-10), eismo įvykio schema (b.l. 11), transporto priemonės apžiūros aktu (b.l. 16), nukentėjusiojo ir pažeidėjo automobilių nuotraukomis (b.l. 12-14, 55-59), raštu patvirtinančiu, kad V. K. dėl eismo įvykio padarytą žalą atlygino nukentėjusiam I. L. (b.l. 60).
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniojo patrulio D. P. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2015-08-08 apie 10 val. 50 min. buvo gauta informacija apie apgadintą automobilį.
Nukentėjusysis I. L. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė, kad pastebėjo savo automobilio dešinės pusės priekinių durelių įlenkimą, o po priekinio lango valytuvu aptiko raštelį su užrašytu telefono numeriu. Paskambinus nurodytu numeriu atsiliepė vyriškis, kuris nurodė, kad jo automobilį apgadino VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). To paties komisariato vyresnioji patrulė S. Č. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui V. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų (b.l.5).
I. L. savo paaiškinime patvirtino, kad 2015-08-08 apie 10 val. 20 min., pastebėjo savo apgadintą automobilį. Paskambinęs asmeniui, kuris po automobilio langų valytuvu paliko raštelį su savo numeriu, sužinojo, kad dėl apgadinimų kaltas automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (b.l.7). N. B., įvykio metu buvusi vieno iš butų (duomenys neskelbtini) balkone, savo paaiškinime nurodė, kad lapą su užrašytu telefono numeriu jai perdavęs vyriškis, kuris papasakojo, kad matė, kaip buvo apgadintas automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (b.l.8). M. S. paaiškinime nurodė, kad matė visą įvykio eiga, t.y., kaip VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas manevravo atbuline eiga, norėdamas pastatyti automobilį, tačiau kliudė gale stovėjusį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pavažiavęs į priekį pabaigė manevrą pasistatydamas automobilį prie kelkraščio. Tiek savo paaiškinime, tiek teisminio nagrinėjimo metu M. S. patvirtino, kad buvo sunku manevruoti, nes buvo daug automobilių, VW Passat vairuotojas atbuline eiga kliudė kitą automobilį, po kito automobilio kliudymo nebuvo išlipęs iš vairuojamo automobilio, už 5-6 metrų sustojo, pastatė vairuojamą automobilį (b.l. 51).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. pripažino, kad buvo įvykio vietoje, nurodomu laiku ir vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau nuosekliai tvirtino nepajutęs, kad jo vairuojama transporto priemonė kliudė kitą automobilį. Analogiškos pozicijos jis laikėsi ir pirmosios instancijos teisme, kartu neneigdamas, kad jo vairuojama transporto priemonė galėjo kliudyti kitą automobilį bei pažymėdamas, kad pasišalinti iš įvykio vietos jis neturėjo jokio tikslo (b.l. 50, 9).
Iš byloje esančių fotonuotraukų, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad apgadinta automobilio Mazda 6, valst nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinės durelės, o automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinis bamperis (b.l. 16, 11-21). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu aukščiau išvardintų byloje surinktų duomenų visuma iš dalies patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, kad 2015-08-07, apie 18 val. 00 min., tiksliau nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas juo atbuline eiga, manevruodamas, neįsitikino, kad tai daro saugiai, atsitrenkė į galia jo vairuojamo automobilio stovėjusį kitą automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį I. L., t.y. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus.
V. K. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole neteisingai nurodyta pažeidimo padarymo data. Kaip matyti iš protokolo turinio jame nurodoma ne pažeidimo padarymo data, o paaiškėjimo data ir laikas, tačiau ši klaida ištaisyta pirmosios instancijos teismo ir jokios reikšmės asmens veikos kvalifikacijai, kaip ir tai, kad teismas nurodė, kad pažeidimas padarytas arba prie (duomenys neskelbtini) namo arba prie tos pačios gatvės (duomenys neskelbtini) namo, nors akivaizdu, kad visi bylos duomenys, taip pat ir eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, nurodo, kad įvykis buvo būtent prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini). Šis netikslumas nelaikytinas esminiu ir ištaisomas apeliacinės instancijos teismo, nurodant, kad pažeidimas buvo padarytas būtent prie (duomenys neskelbtini).
Tokie V. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už ką paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 28 Eur bauda, kuri yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl V. K. tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, išsamiai neanalizavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens psichinio santykio su šia veika, todėl nutarimas šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.
Vadovaujantis teismų praktika, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi teismų praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ar objektyviai negalėjo suprasti, jog apgadino automobilį ar kitą objektą, tai gali rodyti, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. viso proceso metu neigė tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, nors pripažino, kad kliudyti kitą automobilį manevruodamas atbuline eiga galėjo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad statydamas automobilį jokio kontakto tarp jo vairuojamo ir gale stovėjusio automobilio jis nepajuto. Šiuos parodymus patvirtino ir kartu automobilyje važiavusi keleivio N. K.. Liudytoju apklaustas ir visą įvykio eigą stebėjęs M. S. paaiškino, kad po atsitrenkimo V. K. automobilis pavažiavo į priekį ir sustojo prie kelkraščio, o vairuotojas išlipęs nuėjo.
Įvertinus byloje esančias fotonuotraukas, V. K. automobilio bamperio apatinėje dalyje matyti nežymus įbrėžimas, o nukentėjusiojo automobilio - dešinės pusės priekinių durelių įlenkimas. Tačiau skirtingai nei nurodo apylinkės teismas, įlenkimas įvertinus tiek vizualiai, tiek patirtos nukentėjusiajam atlygintos žalos sumą (b. l. 51), negali būti vertinamas kaip labai žymus (b. l. 12-15). Kaip nurodo ir liudytojas M. S. ir pažeidėjas, automobilių pastatymas šioje situacijoje ir laiku buvo apsunkintas. (duomenys neskelbtini) vyko automobilių ralis, eismas buvo pakankamai intensyvus, vairuotojų dėmesį blaškė didelis triukšmas dėl ralio varžybų. Todėl objektyviai paneigti pažeidėjo nurodomas aplinkybes, t.y., kad jis nepajuto ir negirdėjo kaip kliudė kitą automobilį, atsižvelgus taip pat ir į pažeidėjo vairuojamos transporto priemonės dydį ir galingumą, įvykio situaciją ir eismo sąlygas, nėra galimybių.
Duomenų, kad V. K. siekė paslėpti įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos, slėpė automobilį, vengė bendravimo su policijos pareigūnais ar atlyginti padarytą žalą, byloje nėra. Apklausiamas policijos pareigūnų neneigė buvęs įvykio vietoje ir galimai patekęs į aptariamą situaciją, geranoriškai paaiškino įvykio aplinkybes, pateikė apžiūrai savo automobilį, nemaskavo ir nepašalino eismo įvykio pėdsakų, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pastatė automobilį prie kelkraščio, kaip pats nurodė, pažiūrėjo varžybas, o po to parvyko namo, t. y. kurį laiką buvo įvykio vietoje.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti.
Nagrinėjamu atveju, administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys neleidžia kategoriškai tvirtinti, jog V. K. matė, girdėjo ir suvokė, jog įvyko eismo įvykis. Nustatytos aplinkybės neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog V. K. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Todėl vadovaudamasis principu in dubio pro reo - visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. K. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis. Taigi nesant šio pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos, administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į priimamo sprendimo pobūdį, naikintina ir nutarimo dalis dėl paskirtų nuobaudų pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį bendrinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas
nutaria:
T. V. K. skundą.
Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarimo dalį dėl V. K. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.
Panaikinti nutarimo dalį dėl nuobaudų subendrinimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi.
Kitos nutarimo dalies nekeisti.