Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjai L. Š., pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Sigitai Varneckienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir R. Š. dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Mokestinis ginčas vyksta dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-04-11 sprendimo Nr. (04.7-2))-K3-95, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-07-04 sprendimo Nr. 68-123 ir Mokestinių ginčų komisijos 2014-07-15 sprendimo Nr. S-130 (7-160/2012) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Inspekcija pareiškėjos 2006 metų veiklos patikrinimą atliko vykdydama VMI 2011-06-03 sprendimą Nr. 68-80, kuris priimtas dėl pareiškėjos sutuoktiniui R. Š. priskirtų individualios veiklos pajamų padalijimo į dvi lygias dalis abiems sutuoktiniams ir dėl kiekvieno sutuoktinio gautų pajamų apmokestinimo ir jiems tenkančių mokestinių prievolių perskaičiavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatomis, po santuokos sudarymo vieno iš sutuoktinių pajamos, gautos iš sutuoktinių asmenine nuosavybe esančio turto, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, vieno iš sutuoktinių įsteigta įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamoms pajamoms, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar kitos veiklos, laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik remiantis rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-10-20 sprendime administracinėje byloje Nr. A-14-916/2006 buvo konstatuota, kad individuali veikla, pasireiškianti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pirkimu ir pardavimu, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme laikytina savarankiška abiejų sutuoktinių atžvilgiu. Šios praktikos laikytasi ir paskesnėse LVAT išnagrinėtose administracinėse bylose (LVAT 2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-266/2009 ir 2010-02-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-376/2010). LVAT plenarinės sesijos 2010-03-13 sprendime administracinėje byloje Nr. A7-158/ nurodyta, kad pajamos, gautos disponavimo bendru turtu sandorių pagrindu, veikiant sąžiningai ir teisėtai, yra bendraturčių, o ne vieno iš jų pajamos, į kurias kiekvienas iš jų turi lygias teises. Fiziniams asmenims – bendraturčiams, sąžiningai ir teisėtai įgyvendinant nuosavybės teises ir dėl to gaunant pajamų, tokios pajamos tampa bendraturčių pajamomis pagal jų nuosavybės teisių į turtą, iš kurio gautos pajamos, proporcijas, jeigu įstatymai ar bendraturčių sudaryta sutartis nenustato kitaip. Todėl neatsižvelgiant į R. Š. ir pareiškėjos veiksmus, atliktus parduodant nekilnojamąjį turtą, pobūdį, mokesčių administratoriai, pripažinę, kad tokia veikla, susijusi su nekilnojamojo turto pirkimu bei pardavimu, yra individuali veikla, privalo pajamas, kurios buvo gautos už parduotą nekilnojamąjį turtą, priskirti ne tik pareiškėjui, bet ir jo sutuoktinei.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja ar jos sutuoktinis nei patikrinimo metu, nei mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nepateikė rašytinių įrodymų ar kitų dokumentų, įrodančių, kad nekilnojamasis turtas, kurį R. Š. naudojo individualioje veikloje, nebuvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėja pateikė teismui 2012 m. spalio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-14824-2012/9 kaip įrodymą, kad nuo 2003 m. su R. Š. gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda, tačiau teismas minėtoje byloje nusprendė atmesti pareiškėjos L. Š. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, kad L. Š. ir R. Š. gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda (b. l. 92–94).

Kaip matyti iš byloje pateiktos 2006-02-03 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja ir jos sutuoktinis R. Š. pardavė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią 1/2 pastatų, adresu: (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos 2006-08-09 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėja ir R. Š. pardavė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią 0,825 ha žemės sklypo dalį, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgusi į šias aplinkybes, VMI konstatavo, kad pareiškėjos skundo argumentai, kad jos sutuoktinis pardavė tik jam priklausiusį turtą ir kad ji negali būti apmokestinta dėl sutuoktinio vykdytos individualios veiklos, yra nepagrįsti.

Atsakovė teigia, kad Inspekcija patikrinimo metu, remdamasi minėtomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir atsižvelgusi į nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadas, jog sutuoktinių iš individualios veiklos gautos pajamos ir iš to kilusios mokestinės prievolės turi būti nukreiptos į abu sutuoktinius, pagrįstai patikrinimo metu nustatytas nekilnojamojo turto individualios veiklos pajamas paskirstė sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja, būdama santuokoje su R. Š., iki tikrinamojo laikotarpio pradžios (duomenys neskelbtini) 2006-05-10 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigijusi 1/2 pastato (poilsio pastato ir valgyklos), adresu: (duomenys neskelbtini), bei 2003-04-24 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigijusi 1/2 0,2000 ha žemės sklypo (paskirtis – gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai), adresu: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja su sutuoktiniu tikrinamuoju laikotarpiu įsigijo 1/2 1,6500 ha žemės sklypo (paskirtis – rekreacinės teritorijos), adresu: (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai tikrinamuoju laikotarpiu pardavė 1/2 pastato (poilsio pastato ir valgyklos), adresu: (duomenys neskelbtini) ir 1/2 1,6500 ha žemės sklypo (paskirtis – rekreacinės teritorijos), adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad pareiškėja su sutuoktiniu tikrinamuoju laikotarpiu įsigijo 20 proc. UAB „Romuva“ akcijų pagal 2006-09-15 pirkimo–pardavimo sutartį ir 70 proc. UAB „Statpro Group“ akcijų bei pagal 2008-09-19 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį 45 akcijas, akcijos nominali vertė – 100 Lt).

Inspekcija nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis R. Š. tikrinamuoju laikotarpiu vykdė individualią veiklą. R. Š. 2006-01-20 įsiregistravo kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą, kurios rūšis – finansinis tarpininkavimas, nekilnojamasis turtas, nuoma, kita verslo, konsultacinė veikla. Pareiškėjos sutuoktinis 2006-02-21 įsiregistravo kaip PVM mokėtojas, vykdomos veiklos rūšis – nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimas. Inspekcija taip pat nustatė, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu R. Š. 2006-02-03 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 1/2 pastatų, adresu: (duomenys neskelbtini), poilsio pastatą už 1 180 000 Lt bei valgyklą už 448 400 Lt, iš viso už 1 628 400 Lt, ir perleido valstybinės žemės sklypo nuomojamos dalies (0,825 ha), (duomenys neskelbtini), nuomos teises UAB „Sabonio klubas ir partneriai“.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja dėl minėto žemės sklypo buvo sudariusi (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o pastatų, adresu: (duomenys neskelbtini), dalis pareiškėjos buvo įsigyta (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) už 80 000 Lt. Be to, nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis buvo sudaręs 2006-01-17 avansinę sutartį, kuria jis įsipareigojo parduoti, o UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ įsipareigojo nupirkti 1/2 pastatų, adresu: (duomenys neskelbtini), už 1 380 000 Lt plius PVM, o teisę į žemės sklypo nuomą perleisti neatlygintinai. Atlikto UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ operatyvaus patikrinimo metu bei pagal gautus pareiškėjos sutuoktinio banko išrašus nustatyta, kad įmonė už nekilnojamąjį turtą, adresu: (duomenys neskelbtini), su pareiškėjos sutuoktiniu galutinai atsiskaitė 2006-10-09, iš viso per banką sumokėdama 1 631 480 Lt.

Inspekcija nustatė, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu R. Š. 2006-08-09 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ 0,825 ha žemės sklypą (1/2 1,65 ha žemės sklypo, kurio kita dalis priklauso G. Č.), adresu: (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypo 0,825 ha dalis parduodama už 141 600 Lt ir kad UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ perėmė pareiškėjos sutuoktinio prievolę sumokėti Lietuvos Respublikai 482 078 Lt įsiskolinimą už 0,825 ha žemės sklypo dalį pagal 2006-05-31 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad pareiškėja 0,825 ha žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal 2006-05-31 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2006-05-31 perdavimo–priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) už 602 597,50 Lt. Pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, kad 120 519,50 Lt R. Š. 2006-04-19 sumokėjo į Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus sąskaitą, o likusius 482 078 Lt įsipareigojo sumokėti per 14 m. (iki 2019 m.) po 34 434 Lt bei 2 proc. metinių palūkanų. Atlikto UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad už pareiškėją ir jos sutuoktinį R. Š. į Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus sąskaitą 2006-04-19 (120 000 Lt) ir 2006-04-24 (519,50 Lt) bankiniais pavedimais sumokėjo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“. Taip pat nustatyta, kad pagal 2006-08-09 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovės perimtas 482 078 Lt įsiskolinimas iš R. Š. už 0,825 ha žemės sklypą buvo sumokėtas bendrovės, nes UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ Palangos miesto žemėtvarkos skyriui 2006-09-04 pervedė už visą (1,65 ha) žemės sklypą 964 156 Lt įsiskolinimą bei 19 283,12 Lt palūkanų už R. Š. ir G. Č..

Inspekcija, vadovaudamasi GPMĮ 5 ir 8 straipsnių nuostatomis, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu faktiškai už minėto žemės sklypo dalį (0,825 ha) gavo ne 141 600 Lt, kaip nurodyta 2006-08-09 PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), bet 623 678 Lt (141 600 (120 000 + 21600 PVM) + 482 078 (408 541 + 73 537 PVM)) pajamų, nes UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ šia sutartimi perėmė ir iš karto sumokėjo pareiškėjos 482 078 Lt įsiskolinimą už žemę Palangos miesto žemėtvarkos skyriui. Inspekcija pagrįstai pareiškėjos 2006 m. pajamoms priskyrė 1 126 039 Lt (2 252 078 / 2) pajamų sumą.

Asmuo verčiasi individualia veikla tada, kai gaunamas naudos dydis iš turto pardavimo sandorių mokestiniu laikotarpiu sudaro santykinai didelę dalį visų asmens gautų pajamų. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pajamos iš šio nekilnojamojo turto pardavimo sudaro didžiąją dalį pareiškėjos ir jos sutuoktinio gautų pajamų 2006 metais (darbo užmokesčio pajamos R. Š. sudarė 25 317 Lt, L. Š. – 68 000 Lt, pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą – 1 126 039 Lt (2 252 078 / 2). Pažymėtina, kad pareiškėjos sutuoktinis, parduodamas nekilnojamąjį turtą, neveikė kaip privatus asmuo savo namų ūkio poreikiams patenkinti ir vienintelis sandorio motyvas buvo naudos gavimas (šio nekilnojamojo turto paskirtis – poilsio pastatas ir valgykla, kurių bendras plotas 2 396 m2), įsigijusi šį turtą bendrovė 2006-09-20 išsiėmė Statybos inspekcijos tarnybos pažymą bei 2007-03-23 turtą pardavė UAB „Vakarų gotika“, kuri įrengė atskirus poilsio pastatus. Šio nekilnojamojo turto paskirtis aiškiai komercinė ir negali būti siejama su individualių (šeimos) poreikių tenkinimu. VMI konstatavo, kad pareiškėja su sutuoktiniu prekybos nekilnojamuoju turtu veiklą vykdė savarankiškai, t. y. patys sprendė su savo veikla susijusius klausimus bei patys dengė savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu, be to, jų veikloje su sudarytų sandorių kita šalimi nebuvo darbo santykiams būdingų požymių.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja nekilnojamąjį turtą įsigijo ne savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir gautos pajamos pardavus šį turtą yra daug kartų didesnės už pareiškėjos ir jos sutuoktinio kitų gautų pajamų dalį. Iš patikrinimo medžiagos matyti, kad pareiškėja su sutuoktiniu įgytų pastatų būklės nekeitė, jų neremontavo, o tai įrodo, kad pastatai buvo įgyti su tikslu parduoti siekiant ekonominės naudos, t. y. pastatai įsigyti už 80 000 Lt ir neįdėjus papildomų sąnaudų praėjus laikui parduoti už 1 628 400 Lt, tai sudarė 1 300 000 Lt ekonominės naudos. Taip pat pareiškėjos sutuoktinis už parduotą turtą išrašė PVM sąskaitas faktūras, jose išskirdamas, deklaruodamas ir sumokėdamas 270 000 Lt pardavimo PVM, ir taip iš esmės savo veiksmais pripažino, kad tai individualios (ekonominės) veiklos pajamos.

Taigi, nustačiusi šias pareiškėjos ir jos sutuoktinio veiklos aplinkybes bei tai, kad pareiškėjos sutuoktinis buvo įregistravęs individualią veiklą, Inspekcija pagristai konstatavo, kad pareiškėja vykdė prekybos nekilnojamuoju turtu individualią veiklą ir iš šios veiklos gavo 1 126 039 Lt (2 252 078 / 2) individualios veiklos pajamų, kurios priskirtinos individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms.

Pareiškėjos sutuoktinis R. Š., vadovaudamasis PVMĮ 72 str. nuostatomis, 2006-01-30 pateikė Fizinio asmens prašymą įregistruoti į pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą (forma FR0389) ir nuo 2006-02-21 buvo įregistruotas pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registre. Kaip minėta, Inspekcija nustatė, kad R. Š. kartu su pareiškėja vykdydamas prekybos nekilnojamuoju turtu individualią veiklą ir parduodamas minėtus dalį pastato ir žemės sklypą išrašė 2006-08-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006-08-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Inspekcija 2012-02-07 patikrinimo aktu Nr. AU16-3 nustatė, kad R. Š. vykdė prekybos nekilnojamuoju turtu individualią veiklą ir iš šios veiklos gavo 1 126 039 Lt (2 252 078 / 2) PVM apmokestinamųjų pajamų. Atsižvelgusi į tai, kad R. Š. už parduotą turtą išrašė PVM sąskaitas faktūras, jose išskirdamas, deklaruodamas ir sumokėdamas pardavimo PVM, Inspekcija R. Š. individualios veiklos gyventojų pajamų mokesčių apmokestinamosioms pajamoms priskyrė 782 502 Lt (1 126 039 - 343 537 PVM). Iš bylos medžiagos matyti, kad faktiškai nekilnojamąjį turtą tiekė, PVM sąskaitas faktūras išrašė ir PVM savo vardu deklaravo ir sumokėjo R. Š., todėl tuo atveju, kai PVM mokėtoju įsiregistravęs vienas iš sutuoktinių, kuris savo vardu tiekia / teikia prekes arba paslaugas, išrašo PVM sąskaitas faktūras bei skaičiuoja ir moka į biudžetą PVM, o sutuoktinė savo vardu netiekia / neteikia paslaugų ar prekių ir savo vardu neišrašo PVM sąskaitų faktūrų, visa mokestinė PVM prievolė tenka PVM mokėtoju įsiregistravusiam sutuoktiniui. Atsižvelgiant į PVMĮ įtvirtintas šio mokesčio apskaitos ir deklaravimo nuostatas, į tai, kad PVM yra daugiapakopis, netiesioginis vartojimo mokestis, atsakovė pagrįstai teigia, kad būtent PVM mokėtoju įsiregistravęs sutuoktinis privalo apskaičiuoti, deklaruoti bei sumokėti PVM nuo visų PVM apmokestinamųjų pajamų, gautų abiem sutuoktiniam vykdant individualią veiklą. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija pagrįstai PVM nuo pareiškėjos su sutuoktiniu parduoto nekilnojamojo turto apskaičiavo tik jos sutuoktiniui.

Mokesčių administravimo įstatymo (2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 70 str. 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo, bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

Inspekcijos 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais). Taisyklių 6.1 punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus bei aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte. Norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius parenka informacijos, duomenų šaltinį (-ius), reikalingą įvertinimui atlikti (6.2 p.). Mokesčių administratorius turi atlikti įvertinimą, pasirinkdamas vertinimo būdą, t. y. atsižvelgdamas į įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir, prireikus, parinkdamas vertinimo metodus (6.3 p.). Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad išlaidų metodas gali būti taikomas tais atvejais, kai turima informacija (duomenys) apie mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių išlaidas. Vertinimas atliekamas lyginant mokesčių mokėtojo ir jo šeimos narių asmenines išlaidas su per atitinkamą laikotarpį deklaruotomis pajamomis.

Vietos mokesčių administratorius atlikto patikrinimo metu teisėtai pareiškėjos 2006-01-01–2006-09-15 laikotarpio mokesčio bazę nustatė pagal jo atliktą įvertinimą, pritaikęs išlaidų metodą. Pareiškėja 2011-07-26 Inspekcijai pateiktame paaiškinime apie gyventojo apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas nurodė, kad ne banke tikrinamuoju laikotarpiu lėšų likučių neturėjo.

Inspekcija nustatė, kad 2009-12-17 pateiktame paaiškinime pareiškėjos sutuoktinis R. Š. dėl lėšų ne banke likučio 2006-01-01 nurodė, kad naudojasi tik banku, tačiau 2010-05-14 paaiškinime apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir jų pagrindimą R. Š. nurodė, kad ne banke 2006-01-01 turėjo 160 000 Lt. Šių lėšų susidarymo šaltinį nurodė pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį gautą 160 000 Lt paskolą iš Š. K. Paskolos sutartyje nurodyta, kad paskola beprocentė, suteikta iki 2005-04-01. Pareiškėjos sutuoktinis 2010-05-18 Inspekcijai pateiktame paaiškinime nurodė, kad pinigus pasiskolino su tikslu įsigyti nekilnojamąjį turtą ir jį renovuoti.

Inspekcija patikrinimo akte konstatavo, kad pareiškėjos 2006-01-01 grynųjų lėšų likutis ne banke – 0 Lt, banke – 1 060 Lt, o pareiškėjos sutuoktinio 2006-01-01 grynųjų lėšų likutis ne banke – 0 Lt, banke – 79 181 Lt. Inspekcija nustatė, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-09-15 pareiškėja su sutuoktiniu 2006-02-09, 2006-02-10, 2006-03-09, 2006-09-01 kaip dalinį apmokėjimą pagal 2006-02-03 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bankiniais pavedimais gavo 631 000 Lt ir 2006-09-12 D. M. grynaisiais pinigais grąžino 65 000 Lt paskolą. Per minėtą laikotarpį pareiškėja su sutuoktiniu patyrė 3 351 Lt išlaidų notarui dėl 2006-05-31 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Pareiškėja UAB „Kauno langai“ suteikė 31 350 Lt paskolą pagal 2006-04-12 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (bankiniu pavedimu), 2006-08-24 pareiškėja D. M. suteikė 65 000 Lt paskolą pagal skolos vekselį (bankiniu pavedimu), VŠĮ Moterų krepšinio rinktinės rėmimo fondui suteikė 160 000 Lt paskolą pagal 2006-09-11 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (bankiniu pavedimu), pagal PVM sąskaitas faktūras patyrė 47 058 Lt išlaidų iki 2006-09-15 (5 430 Lt grynaisiais pinigais bei 41 628 Lt bankiniais pavedimais) ir pagal 2006-09-15 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis įsigydami UAB „Romuva“ 17 787 vnt. akcijų pareiškėja su sutuoktiniu patyrė 392 068 Lt išlaidų (grynaisiais pinigais). Inspekcija apskaičiavo, kad 2006-09-15 sutuoktiniams susidarė 172 068 Lt grynųjų pinigų trūkumas įsigyjant UAB „Romuvos“ akcijas. Už UAB „Romuva“ akcijas buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais.

Iš patikrinimo akto matyti, kad Inspekcija, patikrinimo metu įvertinusi pareiškėjos ir jos sutuoktinio lėšų likutį 2006-01-01 ne banke – 0 Lt ir banke – 80 241 Lt, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-09-15 gautas 696 000 Lt (631 000 Lt pavedimais bei 65 000 Lt grynaisiais pinigais) pajamas bei patirtas 698 827 Lt išlaidas (392 068 Lt grynaisiais pinigais įsigyjant UAB „Romuva“ akcijas, kitos pagrindinės operacijos atliktos bankiniais pavedimas), įvertinant, kad R. Š. ir L. Š. iki 2006-09-15 buvo išsigryninę 155 000 Lt (115 000 Lt R. Š. ir 40 000 Lt L. Š.), bei atlikusi pajamų ir išlaidų analizę nustatė, kad sutuoktiniai 2006-09-15 įsigijo UAB „Romuva“ akcijas už 392 068 Lt, už kurias atsiskaitė grynaisiais pinigais ir iki akcijų įsigijimo (2006-09-15) galėjo turėti ne daugiau kaip 220 000 Lt grynųjų pinigų (65 000 Lt grynaisiais atiduota D. M. paskola + 155 000 Lt išsigryninta suma), patikrinimo akte pagrįstai apskaičiavo, kad sutuoktinių patirtos išlaidos grynaisiais pinigais įsigyjant UAB „Romuva“ akcijas 172 068 Lt viršijo pareiškėjos ir jos sutuoktinio turėtas pajamas grynaisiais pinigais (220 000 - 39 2068). Inspekcija konstatavo, kad, vadovaujantis LR CK nuostatomis, L. Š. patirtos išlaidos 86 034 Lt viršijo gautas pajamas (172 068 / 2). Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja iš mokesčių administratoriui nežinomų ir mokestinio patikrinimo metu nenustatytų šaltinių gavo 86 034 Lt pajamų.

Pagal GPMĮ 6 str. 3 dalį šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos pajamos apmokestinamos taikant 27 proc. pajamų mokesčio tarifą (2006-07-04 įstatymo Nr. X-746 redakcija, galiojusi iki 2007-12- 31). GPMĮ 27 str. 1 dalyje nustatyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį“ ir joje deklaruoti visas praėjusio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. Atsakovė pagrįstai teigia, kad pareiškėja, pažeisdama anksčiau nurodyto įstatymo nuostatas, gautų kitų 86 034 Lt pajamų pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nedeklaravo ir nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą gyventojo pajamų mokesčio. Inspekcija patikrinimo metu pagrįstai pripažino, kad pareiškėja 2006 metais vykdė prekybos nekilnojamuoju turtu individualią veiklą ir gavo 1 126 039 Lt individualios veiklos GPM apmokestinamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis pažeidimo padarymo metu galiojusiomis Valstybinio socialinio draudimo 1991-05-21 įstatymo Nr. 1-1336 nuostatomis, pareiškėja privalėjo mokėti VSD įmokas bazinei ir papildomai pensijos dalims. Inspekcija, nustačiusi, kad pareiškėja pajamas už individualiai veiklai priskirto nekilnojamojo turto pardavimą gavo laikotarpiu nuo 2006-02-03 iki 2006-08-09, pagrįstai jai apskaičiavo 1 164 Lt VSD įmokų ir skyrė 583 Lt VSD įmokų baudą.

MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal MAĮ nuostatas mokestį pradedama apskaičiuoti tada, kai mokesčių administratorius pradeda mokesčių mokėtojo patikrinimo procedūrą. Iš 2012-02-07 patikrinimo akto Nr. AU16-4 matyti, kad Inspekcija pareiškėjos patikrinimą pradėjo 2011-08-19, todėl MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nurodytais einamaisiais metais laikytini 2011 metai. Atsižvelgiant į tai Inspekcija pagrįstai atliko pareiškėjos kompleksinį 2006 metais mokėtinų mokesčių patikrinimą.

Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja iš prekybos nekilnojamuoju turtu individualios veiklos gavo 1 126 039 Lt (2 252 078 / 2) individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, ir, vadovaudamasi GPMĮ 6, 25, 27 straipsniais bei įvertinusi pareiškėjos gautas 95 448 Lt su darbo santykiais susijusias pajamas bei išskaičiuotą 27 447 Lt GPM, gautus 86 034 Lt kitų pajamų, gautas 1 126 039 Lt individualios veiklos pajamas, taikytiną 3 828 Lt MNPD, pareiškėjai už 2006 metus papildomai apskaičiavo 192 154 Lt GPM. Inspekcija, vadovaudamasi VSDĮ 4, 9, 16 34 straipsnių nuostatomis, pareiškėjai pagrįstai apskaičiavo 1 164 Lt VSD įmokų ir 582 Lt šių įmokų baudos.

Pareiškėja skunde nurodo, kad jos pažeidimas objektyviai nebuvo nulemtas jos valios ir aktyvių veiksmų, o jį nulėmė aplinkybė, kad nebuvo laiku, t. y. 2003 metais, įforminta ištuoka ir tik formalus sutuoktinės teisinis statusas lemia, jog pareiškėja turi atsakyti už R. Š. mokestinių prievolių nevykdymą. Pareiškėja prašo atleisti ją nuo delspinigių ir baudų remdamasi MAĮ 100 str. 1 dalies 2 punktu ir 141 str. 1 dalies 2 punktu, tai yra tuo atveju, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.

MAĮ 141 str. 2 dalyje nustatyta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių

mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja Inspekcijos sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo apskaičiuotų mokesčių nėra sumokėjusi, be to, pareiškėja su mokesčių administratoriumi nėra sudariusi ir mokestinės paskolos sutarties, kuria būtų išdėstytas minėtų mokesčių sumokėjimas, todėl nesant MAĮ 141 str. 2 dalyje nustatytos sąlygos, negali būti atleidžiama nuo baudų.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 3 d. VMI sprendimu Nr. 68-224 patvirtino Inspekcijos 2014-09-23 sprendimo Nr. (04.7.2)-K10-87 dalį, kuria R. Š. neatleistas nuo 18 961 Lt GPM baudos ir 8 404 Lt PVM baudos, panaikino Inspekcijos 2014-09-23 sprendimo Nr. (04.7.2)-K10-87 dalį, kuria R. Š. neatleistas nuo 142 941,54 Lt GPM delspinigių ir 80 866,48 Lt PVM delspinigių, ir atleido R. Š. nuo GPM ir PVM delspinigių, apskaičiuotų iki šio sprendimo priėmimo dienos (b. l. 87–91).

2014 m. gruodžio 3 d. VMI sprendime Nr. 68-224 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali, ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21 nutarimai).

2014 m. gruodžio 3 d. VMI sprendime Nr. 68-224 taip pat nurodyta, kad faktiškai R. Š. mokestinis patikrinimas ir mokestiniai ginčai tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą, mokestiniuose ginčuose dalis R. Š. skundo buvo patenkinta, be to, patikrinimo metu buvo apmokestintas R. Š. nekilnojamojo turto pardavimo sandoris, įvykęs 2006-02-03. Šios aplinkybės nėra visiškai suderinamos su nuostatomis, kad mokesčių administravimas turi būti atliekamas nepažeidžiant mokesčių mokėtojo teisių, mokesčių administratoriui atliekant savo funkcijas, stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtoją bei stengiantis įvykdyti valstybės priskirtas funkcijas kuo operatyviau. Taigi, VMI, nustačiusi, kad R. Š. mokestinis patikrinimas ir mokestinio ginčo nagrinėjimas vyko pernelyg ilgai, be to, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo doktriną dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus (delspinigiai mokesčių teisėje taip pat traktuojami kaip sankcija, kuri gali būti taikoma asmeniui, laiku ar tinkamai neįvykdžiusiam pareigos mokėti mokesčius), vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, įvertinusi ir tai, kad delspinigiai kartu yra mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, konstatavo, jog R. Š. atleistinas nuo jam už mokestinio patikrinimo metu ir mokestinio ginčo nagrinėjimo metu bei iki šio sprendimo priėmimo dienos apskaičiuotų GPM ir PVM delspinigių mokėjimo.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos L. Š. skundo dalį ir atleisti ją nuo delspinigių.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1, 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos L. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-04-11 sprendimo Nr. (04.7-2)-K3-95, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-07-04 sprendimo Nr. 68-123 ir Mokestinių ginčų komisijos 2014-07-15 sprendimo Nr. S-130 (7-160/2012) dalį, kuria pareiškėja L. Š. neatleista nuo 131 434 Lt GPM delspinigių.

Atleisti L. Š. nuo 131 434 Lt GPM delspinigių.

Atmesti pareiškėjos L. Š. kitą skundo dalį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.