- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- M1-143-359/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Nukentėjusysis
- J. V.
- Advokatai
- Aleksandras Kuznecovas
nedalyvaujant asmeniui, kuriam taikytinos priverčiamoji medicinos priemonė nepilnamečiui A. T.,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, turinčiam pradinį išsilavinimą, niekur nedirbančiam, besimokančiam Kaišiadorių specialiojoje mokykloje, nevedusiam, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistam ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T., būdamas nepilnametis, 2014-12-24 apie 13.30 val., gatvėje, prie (duomenys neskelbtini)pastato, (duomenys neskelbtini), tyčia, be priežasties užpuolė mažametį E. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir panaudojo prieš jį smurtą: griebė rankomis už kaklo ir spaudė kaklą, po to smogė rankomis nenustatytą smūgių skaičių E. V. į galvą ir šonus ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. V. galvos ir kaklo sumušimus su poodine kraujosrūva kakle, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teismo posėdžio metu A. T. apklaustas nebuvo, nes dėl savo protinės būsenos negalėjo būti apklaustas, jis yra perduotas motinos globai
Teismo posėdžio metu apklausta kaltinamojo A. T. įstatyminė atstovė motina S. J. parodė, kad 2014 m. gruodžio mėn. buvo ligoninėje ir iš savo dukros telefonu sužinojusi, kad sūnus lauke užpuolė nepilnametį. Aplinkybių nežinanti. S. A. nuo gimimo turi negalią, mokosi pagalbinėje mokykloje, yra gydytas psichiatrinėje ligoninėje beveik kartą per metus po tris savaites. Kai neišgeria vaistų gali būti agresyvus, drasko net save. Tą dieną gal vaistų išgerti jam nepadavė. Dėl šio įvykio sūnus A. buvo išsigandęs, dabar yra jos prižiūrimas, yra ramus.
Apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusysis nepilnametis E. V. parodė, kad 2014-12-24 apie 13.30 val. ėjęs į parduotuvę „Maxima“. Žiežmariuose. Prie kultūros namų gatvėje sutikęs iš matymo pažįstamą jaunuolį vardu A., kuris jį užpuolęs be jokio reikalo. Sugriebęs už kaklo, ėmė smaugti, kelis kartus ranka smogęs į šoną ir galvą. Labai išsigandęs, verkęs. Tas jaunuolis jam atrodęs kažko piktas. Grįžęs namo apie tai pasakęs mamai. Ant kaklo buvo mėlynė, o galvoje gumbas.
Apklausta teismo posėdžio metu nuketėjusioji J. V. parodė, kad paties įvykio nemačiusi. Bet Tą dieną grįžęs iš lauko sūnūs verkė, buvo susijaudinęs. Paskęs, kad prie kultūros namų jį užpuolęs iš matymo pažįstamas jaunuolis. Sūnus skundėsi, kad skauda galvą, galvoje buvo guzas, o kakle buvo kraujosrūva. Iš matymo pažįsta A. šeimą, žino, kad pats A. turi negalią.
Apklausta teismo posėdžio metu R. P. parodė, kad A. T. yra jos brolis. Ir jį 2014-12-24 prižiūrėjo, nes jis turi negalią. Mamos namuose nebuvo. Namuose A. pradėjo isterikuoti ir išėjo į lauką. Ką jis ten veikė ir kur buvo nemačiusi. Jai dieną paskambinę policijos darbuotojai ir pasakę, kad jis sumušė berniuką. Nuėjusi prie autobusu sutojimo radusi ant suoliuko brolį. Jis sakęs, kad iš jo tyčiojosi.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas S. V. parodė, kad 2014-12-24 dienos metus jam paskambinusi žmona ir pasakiusi, kad sumuštas vaikas. Ant tilto per Strėvą. Greitai nubėgęs tenai ir pamatęs šaligatviu einantį jo pažįstamos S. sūnų, kurį iš matymo pažįsta. Tada pamatęs ir šaligatviu einantį savo sūnų E., kuris labai verkė, buvo išsigandęs. Sūnus pasakęs, kas S. sūnus užpuolęs, smaugęs sudavęs į galvą ir šoną.
Iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. G3323/14(02) matyti, kad E. V. konstatuoti: galvos ir kaklo sumušimas su podine kraujosrūva kakle, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l.27)
Teismo posėdžio metu apklausta teismo psichiatrė ekspertė R. D. paaiškino, kad A. T. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas. Ši negalia jam yra nuo gimimo, to pagydyti neįmanoma. Dėl agresyvumo ir emocijų nevaldymo A. T. negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Tačiau tai galima reguliuoti ir gydyti vaistais su priežiūra, būtinai stebint. Dėl to jam rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis stebėjimas gydymo įstaigoje. Tyrimui atlikti gydytojų komisijai buvo pateiktos trys A. T. ligos istorijos, iš kurių matėsi, kad agresyvumas kitų atžvilgiu buvo stebimas ir anksčiau. Protiškai nuo gimimo atsilikę asmenys nemoka valdyti savo emocijų, impulsų, nesupranta galimu atsirasti pasekmių.
Iš ikiteisminio tyrimo metu atlikto 2015-01-05 įtariamojo A. T. apklausos protokolo (b.l. 62) matyti, kad jis nukentėjusįjį E. V. pažįsta, tačiau apie įvykį per šventes nieko neatsimena.
Iš baudžiamojoje byloje esančio parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas protokolo, surašyto 2015-01-06 (b.l.29-31,t.1) matyti, kad pagal fotonuotraukas E. V. atpažino jį užpuolusį asmenį- A. T..
Iš baudžiamojoje byloje esančio teismo psichiatrijos- teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-66/2015 (b.l. 114-118) matyti, kad A. T. nusikaltimo padarymo metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Veikos padarymo metu jam konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo F71.1 bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimas F90.0. A. T. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ir šiuo metu jam konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo f1.1 bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimas f90.0. Ir šiuo metu A. T. nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. A. T. būtina taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones- priverstinį ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus nukentėjusiosios, nukentėjusiųjų E. V., J. V., liudytojų R. P., S. V. ir S. J. paaiškinimus bei kitus byloje ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. T. būdamas nepilnametis, 2014-12-24 apie 13.30 val., gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini), tyčia, be priežasties užpuolė mažametį E. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir panaudojo prieš jį smurtą: griebė rankomis už kaklo ir spaudė kaklą, po to smogė rankomis nenustatytą smūgių skaičių E. V. į galvą ir šonus ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. V. galvos ir kaklo sumušimus su poodine kraujosrūva kakle, ir tokiu būdu padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Taigi A. T. padaryti veiksmai šiame epizode atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Taip pat, teismas įvertinęs nagrinėjimo teisme metu baudžiamojoje byloje esantį teismo psichiatrijos ekspertizės aktą ir teisiamojo posėdžio metu duotus teismo psichiatrės ekspertės R. D. paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad nurodytą nusikalstamą A. T. padarė būdamas nepakaltinamas (LR BK 17 str., LR BPK 403 str. 1 d. 1 p.), nes dėl vidutinio protinio atsilikimo, reikšmingo elgesio sutrikimo, reikalaujančio dėmesio ar gydymo F1.1 bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimo F90.0, jis negalėjo suvokti daromų veikų pavojingumo, neteisėtumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų, A. T. ir šiuo metu dėl minėto protinio atsilikimo negali suvokti savo veiksmų ir jų valdyti.
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, padarymo aplinkybes, tai, kad ir šiuo metu A. T. toliau konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, dėl kurių jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, teismas daro išvadą, kad A. T. būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. (LR BK 98 str. 1 d. 1 ir 2 d. , LR BPK 403 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 1 p.), nes A. T. stacionarinis gydymas nereikalingas, jam reikalinga priežiūra ir būtina vartoti vaistus, kad valdyti ir reguliuoti impulsus, agresyvias emocijas, bet tai turi būti daroma stebint gydytojui dėl to jam ir skirtina priverčiamoji medicinos priemonė- priverstinis ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.
Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė, emocinė būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (LR BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (LR BPK 405 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 17 str., 98 str. 1 d. 3 p., BPK 401 str., 403 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 1 p., 405 str., teismas
nutaria:
A. T., esant nepakaltinamumo būsenoje, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.
Įpareigoti psichikos sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.
A. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.