- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-09
- Bylos Nr.
- N1-55-496/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00742-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Nukentėjusysis
- I. Č.
- Kaltinamasis
- G. K., V. K.
- Advokatai
- Genadijus Lukminas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės r., Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi Kelmės profesinio rengimo centre, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, neteistas,
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės r., Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas:
2009-03-02 Kelmės r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1, 2 d. laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn. uždraudžiant bendrauti su tam tikru asmeniu bei įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val.,2009-10-06 Kelmės r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėti 3 m., 92 str. 2 d. paskirta auklėjamo poveikio priemonė elgesio apribojimas 12 mėn., įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., uždraudžiant be auklėjimo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą; 2010-06-03 Kelmės r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 64 str. 3 d. bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2009-10-06 Kelmės r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn.; 2011-04-15 Kelmės r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 1 d. bausmė subendrinta su 2010-06-03 Kelmės r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn.; bausmė atlikta teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji G. K. ir V. K. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2014 m. lapkričio 2 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio V. K. sugyventinės motinai I. Č. G. K. tyčia rankomis sugriebė už rankų ir nubloškė ją ant grindų, dėl ko ji krisdama nugara trenkėsi į lovą, V. K. tyčia sugriebė ją už megztinio apykaklės, suko apykaklę ir taip spaudė jai kaklą, kita ranka sudavė jai nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajai I. Č. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. K. kaltę pripažino ir paaiškino, kad įvykio metu buvo girtas, todėl ne viską atsimena. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir kad nukentėjusioji I. Č. taip pat ikiteisminio tyrimo metu viską paaiškino teisingai. Įvykio metu jam buvo 17 metų. Prisimena, kaip vartojant alkoholį jo brolio V. K. bei šio sugyventinės nuomojame bute, konflikto metu su brolio sugyventinės motina I. Č., šią pastūmė, dėl ko ši nugriuvo. Dėl ko susipyko su brolio sugyventinės motina, neprisimena. Anksčiau su brolio sugyventinės motina nėra susitikę. Paprastai negirtauja, po šio įvykio nebevartoja alkoholio. Supranta, kad pasielgė blogai, labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, ši jam atleido.
Kaltinamasis V. K. kaltę pripažino ir paaiškino, kad gyvena kartu su sugyventine R. Č. nuomojame bute (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną jie atsikraustė į išnuomotą butą, tikslios datos nepamena. Padėti pas juos buvo atvykę brolis G. K., tėvas A. K. ir sugyventinės mama I. Č.. Po darbų buvo išgertuvės. Po išgertuvių jo neblaivus brolis G. avėsi batus ir ruošėsi išeiti, I. Č. nenorėjo jo išleisti, kadangi šis buvo girtas ir gyvena pakankamai toli. Tada brolis ją pastūmė. Ar ji pastumta nugriuvo, nepamena. Broliui pastūmus, I. Č. pasakė, kad iškvies policiją. Jis nenorėjo, kad ši kviestų policiją, todėl paėmęs I. Č. už rankų ir suspaudęs, atėmė iš šios telefoną. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl ne viską prisimena. Jei būtų buvęs blaivus, šitaip nebūtų pasielgęs. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir kad nukentėjusioji I. Č. taip pat ikiteisminio tyrimo metu viską paaiškino teisingai. Tai pirmas kartas, kai smurtauja prieš sugyventinės motiną. Prieš ją smurtavo, nes bijojo, kad neiškviestų policijos. Nukentėjusiosios atsiprašė. Brolis ir jo sugyventinės motina susitiko pirmą kartą. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų V. K. ir G. K. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji I. Č. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 15, 16, 17), kad jos dukra R. Č. apie pusantrų metų gyvena kartu su V. K. ir yra nuo jo nėščia. Ji dukrai nuo 2014-10-30 išnuomojo butą (duomenys neskelbtini). 2014-11-02 apie 10.00 val. pas dukrą atvyko V. K. tėvas A. K. su sūnumi G. K., jie bute kabino spinteles. Po to ji, A. K., G. K. ir V. K. išgėrė degtinės. Apie 20.00 val. A. K. išvykus, ji dar davė pinigų degtinės buteliui ir kartu su G. K. ir V. K. tą degtinę gėrė. Po to G. pradėjo prie jos kabinėtis, sakė kad sumuš jos sūnų D. Č., puolė ant jos, rankomis jai spaudė kaklą, nuo kaklo nuplėšė grandinėlę, rankomis penkis kartus sudavė į veido sritį, penkis kartus spyrė į nugarą. Ant jos taip pat puolė ir V. K., kuris jai rankomis sudavė apie septynis kartus į veidą ir apie aštuonis kartus spyrė į šonus ir į nugarą. Dėl sumušimo ji juto fizinį skausmą. Jos dukros nei vienas iš jų nesumušė. Ji išbėgusi iš dukros buto kvietėsi pagalbą ir, kadangi jos dukra būdama nėščia labai susijaudino, ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Apklausta papildomai parodė, kad 2014-11-02 po pietų ją į savo butą pasikvietė jos duktė R. Č., nes tuo metu pas ją ir jos sugyventinį V. K. buvo atvykę V. K. brolis G. K. ir tėvas A. K.. Visi išgėrė degtinės ir vakare, tuo metu galėjo būti apie 19.00 – 19.30 val. jo pažįstamas A. K. išvežė į namus, o V. ir G. išvažiavo kartu palydėti savo tėvo, po ko abu parvažiavo atgal. Jiems grįžus jie dar truputį išgėrė degtinės ir apie 23.00 val. G. užsimanė iš V. buto išeiti. Kadangi jis buvo neblaivus ir jau buvo vėlus paros metas, todėl ji bijodama, kad jam kas neatsitiktų, nenorėjo jo išleisti ir jis pasiliko. Praėjus kiek laiko G. K. nei iš šio nei iš to pradėjo jai grasinti, kad sumuš jos sūnų D. Č., dėl ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tada ją žodžiais užsipuolė ir V. K., grasindamas sumušti jos sūnų. Konflikto metu G. K. pagrasino jai suduoti į veidą sakydamas „ar nori į snukį“. Jai atsakius „o tu tik suduok“, G. atsistojęs nuo kėdės, sugriebė ją už rankų (truputį žemiau pečių) ir bloškė ją nuo kėdės, ant kurios tuo metu ji sėdėjo, ant grindų. Krisdama ant grindų, ji skaudžiai nugara trenkėsi į lovos kraštą. Jai parkritus ant grindų G. K., kiek pamena, daugiau jai nieko nebedarė, jį nuo jos atitraukė jos dukra. Jai nespėjus atsistoti nuo grindų, ją užpuolė V. K., kuris jai gulinčiai sugriebęs už megztinio apykaklės pradėjo ją sukti ir taip ją smaugti. Besmaugdamas ją, jis kita ranka ja mušė, suduodamas jai smūgius į įvairias kūno vietas. Kadangi viskas vyko labai staiga, todėl ji nepamena ar jis jai smūgius sudavė delnu ar kumščiu, nepamena ir kiek tiksliai kartų jis jai sudavė. Ar V. ją spardė kojomis, nepamena. Jos dukra matydama kas vyksta, puolė jos gelbėti ir nuo jos V. K. atitraukė, tuo viskas ir baigėsi. Dėl sumušimo jai ant kūno liko sumušimo žymių, tačiau greitosios medicinos pagalbos jai neprireikė, į jokią gydymo įstaigą ji nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko ir nevyks. Įvykio metu ji patyrė fizinę žalą, tačiau jos pinigine išraiška nevertina ir, kadangi kitokio pobūdžio žalos ji nepatyrė, dėl nutrauktos grandinėlės jokių pretenzijų neturi, todėl civilinio ieškinio nereikš. Pirminėje apklausoje netiksliai nurodė įvykio aplinkybes, nes duodama parodymus dar tebebuvo streso būsenoje ir be to buvo apsvaigusi nuo alkoholio, todėl prašo ikiteisminio tyrimo ir, reikalui esant, teisminio nagrinėjimo metu vadovautis šiais jos parodymais. Apklausta papildomai parodė, kad ji dėl jai sukelto fizinio skausmo nei V. K. nei jo broliui G. K., jokių pretenzijų nebeturi, jie jos dėl savo veiksmų atsiprašė, ji jiems atleido, jie tarpusavyje susitaikė.
Liudytoja R. Č. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 21) parodė, kad ji kartu su savo sugyventiniu V. K. gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute, augina sūnų. 2014-11-02 pas juos atvažiavo V. K. brolis G. K. ir jo tėvas A. K., kurie kabino spinteles. Baigus darbus V. tėvas nupirko degtinės ir paprašė jos pakviesti savo mamą I. Č., kuri gyvena tame pačiame name, nes jis norėjo su ja susipažinti. Jos mamai atėjus, jie abu gėrė degtinę, po to prisijungė ir V. K. su savo broliu. Apie 19.00 val. A. K. ir G. K. jos mamos pažįstamas išvežė į namus (duomenys neskelbtini), V. K. išvažiavo kartu su jais. Praėjus maždaug pusvalandžiui V. ir G. parvažiavo atgal. Jiems grįžus, jos mama, G. K. ir V. K. toliau gėrė degtinę. Ji alkoholio nevartojo. Jiems begeriant degtinę G. K. pradėjo žodžiais konfliktuoti su jos mama, o po to sugalvojo eiti į savo namus. Kadangi jau buvo tamsus paros metas, todėl jos mama bandė sulaikyti G., kad jis pasiliktų. G. K. apsiramino ir niekur nebėjo. Praėjus kiek laiko, nei iš šio nei iš to G. K. pradėjo negražiai kalbėti apie jos brolį D. Č., dėl ko tarp jos mamos ir G. vėl kilo žodinis konfliktas, kurio metu G. K. jos mamai grasino suduoti. Po šitų jo žodžių jos mamai atsakius „tik pamėgink suduoti“ G. K. atsistojęs nuo kėdės, sugriebė jos mamą, sėdėjusią ant kėdės, už rankų ir bloškė ją ant žemės. Po to G. su V. pradėjo jos mamai sakyti, kad sumuš jos brolį, dėl ko jos mama supykusi jiems abiems pasakė „eikit lauk iš namų“. Po šitų jos mamos žodžių jos mamą užpuolė V. K.. Sugriebęs jos mamą už megztinio apykaklės pradėjo tą apykaklę sukti, o kita ranka pradėjo ją mušti. Ar jis jos mamą mušė kumščiu ar delnu, ji nežino, kiek jis smūgių jai sudavė ir į kurias kūno vietas jai sudavė, taip pat tiksliai nežino, nes viskas vyko labai staiga. Pamačiusi, kas vyksta, ji puolė gelbėti savo mamos ir V. K. nuo jos atitraukė. Daugiau nei V., nei G. jos mamos nemušė, jie abu išėjo. Tuomet mama apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Ji pati minėto įvykio metu nenukentėjo.
Liudytojas A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 22) parodė, kad jis yra G. K. ir V. K. tėvas, gyvena (duomenys neskelbtini). Jo sūnus G. K. yra nepilnametis, gyvena su juo, o sūnus V. K. gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine R. Č.. 2014-11-02 apie 10.30 val. jis kartu su sūnumi G. atvažiavo į Kelmę pas jo sūnų V. į namus padėti jam pakabinti spinteles. Bedirbant į V. butą atėjo R. Č. motina I. Č., su kuria po darbų jie išgėrė degtinės. Apie 21.00 val. jis kartu G. K. ir V. K. išvažiavo į namus. Jiems parvažiavus G. ir V. nusprendė grįžti pas V. į namus. Kas vyko jo sūnums parvažiavus į V. namus, jis nežino. Kad jie buvo sulaikyti ir uždaryti į policijos areštinę dėl I. Č. sumušimo, jis sužinojo 2014-11-03 iš savo žmonos I. K.. Kadangi jis pats įvykio nematė, todėl nieko apie I. Č. sumušimą paaiškinti negali. Kadangi jo sūnus G. K. yra nepilnametis, todėl jis prašo pripažinti jį atstovu pagal įstatymą.
Nukentėjusioji I. Č. kreipėsi į Telšių AVPK Kelmės r. PK 2014 m. lapkričio 2 d. 23:35 val. (b. l. 5)
2014 m. lapkričio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 8-9) užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 10-11) užfiksuota, kad 2014 m. lapkričio 2 d. apie 23 val. 32 min. iš policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 2 d. apie 23 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) neblaivus R. Č. sugyventinis V. K. su broliu G. K. sumušė R. Č. motiną I. Č., jai suduodami smūgius į veido ir galvos sritis kojomis spirdami į nugaros sritį, tuo nukentėjusiajai sukeldami fizinį skausmą. Smurtu įtariami asmenys įvykio vietoje paaiškino, kad nieko nedarė.
Pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje Tauragės moters užimtumo ir informacijos centrui (b. l. 12) nurodoma, kad 2014-11-02 apie 23:20 val. neblaivus V. K. su neblaiviu G. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš V. K. sugyventinės R. Č. neblaivią motiną I. Č., jai suduodami smūgius rankomis į galvą ir veido sritis, kojomis spirdami į nugaros sritį ir šonus, tuo nukentėjusiajai I. Č. sukėlė fizinį skausmą.
Nukentėjusiajai I. Č. 2014 m. lapkričio 3 d. 00 val. 57 min. buvo nustatytas 1,73 promilių girtumas (b. l. 14).
Kaltinamajam G. K. 2014 m. lapkričio 3 d. 00 val. 50 min. buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas (b. l. 24).
Kaltinamajam V. K. 2014 m. lapkričio 3 d. 00 val. 47 min. buvo nustatytas 1,59 promilių girtumas (b. l. 52).
Iš visų byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis G. K., rankomis sugriebęs už rankų parbloškė ant grindų savo brolio V. K. sugyventinės motiną I. Č., dėl ko ji krisdama nugara trenkėsi į lovą, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo gynėjas advokatas Genadijus Lukminas prašo veiką perkvalifikuoti iš BK 140 str. 2 d. į BK 140 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 140 str. numato baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui jį mušant ar kitais smurtiniais veiksmais. Šio straipsnio 2 dalyje yra išskiriamas kvalifikuojamasis veikos požymis – fizinio skausmo sukėlimas artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Lietuvos Respublikos BK 248 str. 1 ir 2 d. apibrėžia artimų giminaičių ir šeimos narių sąvokas, iš kurių matyti, kad brolių (seserų) sugyventinių (sutuoktinių) tėvai nepriskirtini nei artimiems giminaičiams, nei šeimos nariams. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis G. K. ir nukentėjusioji I. Č. iki įvykio nebuvo susitikę, todėl daroma išvada, kad jų nesiejo jokie artimi ryšiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo G. K. veika perkvalifikuojama iš BK 140 str. 2 d. į BK 140 str. 1 d., dėl to, kad G. K. smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą I. Č..
Aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. K. vartojo smurtą savo sugyventinės motinos I. Č., t.y. šeimos nario atžvilgiu, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Tikslinama kaltinime nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, nes iš bylos medžiagos matyti, jog veika buvo padaryta (duomenys neskelbtini) V. K. ir R. Č. nuomojame bute, o ne Vilties g. 18-37.
Kaltinamųjų G. K. ir V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis G. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą būdamas nepilnametis, yra neteistas (b. l. 44), už panašius pažeidimus administracine tvarka nebaustas (b. l. 45), mokosi Kelmės profesinio rengimo centre, atsiprašė nukentėjusiosios, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsniu, įpareigojant jį tęsti mokslą Kelmės profesinio mokymo centre.
Kaltinamasis V. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino, yra teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 72-78, 79-82), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 83-85), nedirba (b. l. 93-94), augina mažametį vaiką (b. l. 124) todėl jam skirtina vidutinio griežtumo laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. ir 66 str. į bausmės laiką kaltinamajam įskaitomas sulaikymo laikotarpis (b. l. 55-56). Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, augina mažametį sūnų, bausmės vykdymas jam atidedamas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42-43, 70-71) – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297 str., 298 str. ir 301 – 308 str., teismas
nusprendžia:
G. K., padariusį Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti G. K. elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą Kelmės profesinio rengimo centre.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
V. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir nustatyti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmę įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 3 d. 00 val. 25 min. iki 2014 m. lapkričio 4 d. 17 val. 25 min., t.y. įskaityti dvi laisvės atėmimo dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 8p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.