Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kosmelita“ įgaliotam atstovui,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekanti arešto bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, iki bausmės atlikimo gyveno (duomenys neskelbtini), įgijusi pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, praeityje teista dvidešimt keturis kartus, iš kurių paskutinius kartus:

23) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs);

24) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs);

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. ir 2024 m. liepos 29 d. baudžiamaisiais įsakymais skirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė, bausmės neatlikusi,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. B. 2024 m. birželio 2 d., apie 14.50 val., iš „Eurokos“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „Kosmelita“ priklausantį nedidelės 204,90 eurų vertės turtą – 99,90 eurų vertės kvepalus „Paco Rabanne Black Xs“ ir 105 eurų vertės kvepalus „Calvin Klein Euphoria“.

Kaltinamoji A. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinama, kaltę pripažino visiškai, sutiko duoti parodymus. Kaltinamoji parodė, kad visų aplinkybių jau nebeprisimena, viskas buvo taip, kaip parašyta kaltinime. Ji tikrai pavogė kvepalus. Kodėl pavogė, negali pasakyti. Iki bausmės atlikimo dirbo, dabar, kai atlieka bausmę, nedirba. Atlikusi bausmę, vėl grįš į darbą ir atlygins civilinį ieškinį. Su parduotuvės pateiktu civiliniu ieškiniu sutinka. Gailisi dėl savo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, prokurorė ir kiti teismo dalyviai neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta A. B. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šių metų vasarą, galimai birželio 2 d., apie 14.00 val., iš parduotuvės „Eurokos“, esančios (duomenys neskelbtini), pavogė pranešime apie įtarimą nurodytus kvepalus. Sutinka, kad pavogė prekių už 204,90 eurų. Pavogtas prekes sunaudojo savo poreikiams, jų nepardavinėjo, niekas jos neprašė, kad prekes pavogtų. Dėl įvykdytos vagystės labai gailisi (1 t., 45 – 48, 60 – 63 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. P. parodė, kad dirba „Eurokos“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 4 d. parduotuvėje, prekybos salėje pastebėjo prekių trūkumą, peržiūrėjo parduotuvėje įrengtų vaizdo kamerų įrašus. Įrašuose matėsi, kaip į parduotuvę kartu užeina dvi moterys, kurios priėjusios prie kvepalų „Paco Rabanne“ ir „Calvin Klein“ lentynos, paėmė parduotuvei priklausančias prekes (kvepalus) ir su prekėmis pasišalino nesusimokėjus (1 t., 34 – 36 b. l.).

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad E. K. pareiškė, jog 2024 m. birželio 2 d. 14.50 val. (duomenys neskelbtini), iš UAB „Kosmelita“ priklausančios parduotuvės „Eurokos“ buvo pavogta prekių už 179,90 eurų (1 t., 7 b. l.).

Iš tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių matyti, kad E. K. elektroniniu paštu patikslino, kad UAB „Kosmelita“ padaryta turtinė žala yra 204,90 eurų (1 t., 9 – 11 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokole nurodytų aplinkybių matyti ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta parduotuvė „Eurokos“, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., 18 – 24 b. l.).

Iš kitų objektų apžiūros protokole nurodytų duomenų matyti ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš parduotuvės „Eurokos“. Vaizdo įrašuose užfiksuoti kaltinamosios veiksmai parduotuvėje (1 t., 25 – 31 b. l.).

Iš tarnybinio pranešimo dėl asmens nustatymo pateiktų duomenų matyti, kad tyrimo metu peržiūrėjus parduotuvės vaizdo įrašus nustatyta, jog asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, identifikuojamas kaip A. B. (1 t., 37 b. l.).

Teismo išvados dėl A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos vertinimo

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą turto vertės išaiškinimą, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 eurų), bet neviršija 10 MGL (500 eurų) dydžio sumos.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad A. B. pagrobė svetimą nedidelės vertės UAB „Kosmelita“ priklausantį turtą. Tokią išvadą byloje patvirtina pačios kaltinamosios A. B. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos K. P. parodymai, UAB „Kosmelita“ įgaliotos atstovės pateiktas pareiškimas ir jo papildymas dėl nusikalstamos veikos padarymo, tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolo, kitų objektų apžiūros protokolo ir byloje esančių vaizdo įrašų duomenys, kur užfiksuota, kaip A. B. pagrobė svetimą turtą. Visi šie duomenys atitinka vienas kitą ir neginčijamai patvirtina, kad A. B. bylai aktualiu laikotarpiu užėjo į parduotuvę „Eurokos“, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš prekybos salės pagrobė kvepalus „Paco Rabanne Black Xs“ ir kvepalus „Calvin Klein Euphoria“.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. B. pagrobė svetimą turtą, kurio vertė 204,90 eurų, t. y. viršija 3 MGL (150 eurų) dydžio sumą, tačiau neviršija 10 MGL (500 eurų) dydžio sumos, A. B. veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Dėl kaltinamosios atsakomybės lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamosios A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, padėjo ją išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl kaltinamajai skirtinos bausmės

Skiriant kaltinamajai bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę.

A. B., veikdama tiesiogine tyčia ir savanaudiškais tikslais padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Praeityje kaltinamoji teista 24 kartus, visos praeityje padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais nuosavybei, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (1 t., 71 – 97 b. l.). Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, A. B. per pastarųjų penkerių metų laikotarpį daug kartų bausta administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes ir važiavimą viešuoju transportu be bilietėlio, paskirtų piniginių baudų nemoka (1 t., 102 – 176 b. l.). Kaltinamoji yra įgijusi pradinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka arešto bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, teismui teigė iki bausmės atlikimo dirbusi ir į darbą grįš, kai atliks bausmę. Duomenų apie kaltinamosios priklausomybės ligų gydymąsi ar psichikos ligų gydymąsi byloje nėra.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo bei arešto bausmes.

Minėtų ir kitų reikšmingų aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką įvykdė ne atsitiktinai, bet dėsningai, tyčia veikdama pavojingai, jos nusikalstamų veikų darymas buvo pasirinktas gyvenimo būdas. Dėl to siekiant tinkamo bausmės paskirties įgyvendinimo, tinkamo nubaudimo, prevencinių tikslų ir visuomenės interesų kaltininkei skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios dydis, įvertinus kaltinamosios teistumų istoriją, nustatytinas maksimalus.

Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl A. B. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, numatančios skiriamos bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. spalio 9 d. gautas teikimas dėl A. B. atžvilgiu teismo priimtų sprendimų subendrinimo. Atsižvelgiant į tai, kad teisme nagrinėjamas klausimas dėl A. B. atžvilgiu priimtų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. ir 2024 m. rugsėjo 3 d. baudžiamųjų įsakymų ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties vykdymo tvarko, teismas šiuo nuosprendžiu kaltinamajai A. B. paskirtos galutinės bausmės nebendrina su minėtais teismų sprendimais, siekdamas išvengti dvigubo bausmių bendrinimo.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

UAB „Kosmelita“ įgaliotas atstovas tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 204,90 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., 17 b. l.). Kaltinamosios kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, įrodyta. Teismas nustatė, kad žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų. Kadangi parduotuvei turtinė žala nėra atlyginta, UAB „Kosmelita“ civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamosios A. B. UAB „Kosmelita“ naudai priteistinas 204,90 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. spalio 31 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. spalio 31 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 2024 m. spalio 30 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo – 250 eurų už kaltinamąją A. B. gynusios advokatės A. Saulėnienės darbo užmokestį.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi ir siekiant užtikrinti tinkamą A. B. teisių ir teisėtų interesų gynimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu ir kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (1 t., 198 – 199 b. l.; 2 t., 3 b. l.). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. spalio 23 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimas, kuriame nurodyta, kad kaltinamąją A. B. ginti parinkta advokatė A. Saulėnienė (2 t., 11 – 12 b. l.). Teisme 2024 m. spalio 30 d. gautas advokatės A. Saulėnienės orderis ginti A. B.. Teismas 2024 m. spalio 31 d. protokoline nutartimi paskyrė kaltinamosios A. B. gynėją advokatę A. Saulėnienę.

Šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltininkės, atsižvelgtina į tai, kad A. B. savo iniciatyva gynėjo nesirinko, teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu. Teismas nustatė, kad šiuo metu A. B. atlieka arešto bausmę, yra nedirbanti, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, byloje nėra duomenų apie kaltininkės turimas santaupas, savanoriškai gynėjo advokato kaltininkė nepasirinko, gynėja advokatė jai buvo paskirtas remiantis privalomuoju įstatymo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininkės padėtį, dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. B. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Dėl kitų klausimų ir daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti

A. B. laikinai sulaikyta nebuvo.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 49 – 51 b. l.) – panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kadangi kaltinamoji šiuo metu atlieka arešto bausmę.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – kompaktinis diskas su parduotuvės apsaugos kamerų vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-3384-992/2024.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę 30 parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. B. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo vietų įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Tenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Kosmelita“ civilinį ieškinį ir iš A. B. uždarosios akcinės bendrovės „Kosmelita“ naudai priteisti 204,90 (dviejų šimtų keturių eurų ir devyniasdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimą.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – kompaktinį diską su parduotuvės apsaugos kamerų vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-3384-992/2024.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.