Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. P., jos atstovui advokatui Š. N.,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Gediminui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi I. P., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, aukštojo išsilavinimo, netekėjusios, nedirbančios, darbo biržoje neregistruotos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. liepos 16 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-00-120716-00025 I. P.. Protokole nurodyta, kad 2012-05-29, (duomenys neskelbtini)buvo vykdomi pastato (laboratorijos) rekonstravimo darbai, neturint įstatymų nustatyta tvarka gauto statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Už pažeidimą numatyta atsakomybė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK 159¹ str. 4 d.)

Atvykusi į teismo posėdį I. P. paaiškino, kad kai nusipirko pastatą, jis buvo kritinės būklės, jame lankėsi daug asocialių asmenų, pora kartų jis buvo degęs, tai patvirtina pažyma iš gaisrinės. Buvo kiauras stogas, pamatai buvo kiauri, pastatą reikėjo kaip nors apsaugoti, kadangi tai buvo jos nuosavybė ir ji apsaugojo. Darė projektus, kad tame name galėtų gyventi. Kaltinimas pareikštas dėl to, kad ji vykdė statybas be leidimo. Iš dalies sutinka su pažeidimu. Sutinka, kad atliko statybos darbus be leidimo, tačiau ji tuo metu rengė projektus su architektų firma, darė namo statybos ir rekonstrukcijos projektą ir kaip tik tuo metu buvo derinami projektai su Savivaldybe. Minimali namo rekonstrukcija buvo padaryta tam, kad galima būtų jį apsaugoti nuo išorės faktų. Buvo įstatyti langai, kad tenai nesilankytų asocialūs žmonės, jis buvo aptvertas. Pastatas 2011 m. vasarą buvo privatizuotas iš Savivaldybės. Rugpjūčio 1 d. buvo pasirašyta pastato privatizavimo sutartis, iki to laiko ir būtent tuo metu buvo padaryti pastato tvarkymo ir statybos darbai tam, kad tą turtą išsaugoti, kadangi ne vieną kartą jis buvo degęs. Jis buvo neaptvertas, galima sakyti tikra landynė. Tam, kad išsaugoti tą turtą, buvo padaryti statybos darbai, bet jie buvo padaryti tik tuomet, kai pastatas buvo įsigytas, viskas buvo užbaigta iki žiemos. Tuo pačiu buvo pradėti derinti projektai, kurie buvo daromi remiantis teritorinio planavimo dokumentais, tas projektų derinimas vyksta iki šiol. Atsakydama į teismo klausimus, I. P. paaiškino, kad nebuvo įmanoma sulaukti leidimo (leidimo rekonstruoti pastatą), nes buvo gaila pastato. Žinojo, kad gali būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Viską darė tuo pačiu metu kaip ir derino su Savivaldybe. Galvojo, kad greitai susitvarkys. Pažeidimą pripažįsta, gailisi, šiuo metu niekur nedirba, prašo atsižvelgti į tai, kad tai nėra piktybinis pažeidimas.

Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio rašto matyti, kad buvęs vieno aukšto pastatas Šlaito g. 20, Vilniuje įrašytas į Kultūros vertybių registrą, kaip Vilkpėdės ligoninės komplekso dalis. Pastatui nustatytos vertingosios savybės, kurios visos sunaikintos jį nugriovus ir savavališkai pastačius dviejų aukštų namą (b. l. 16-19).

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-05-29 savavališkos statybos akto matyti, kad pastatas, kuris priskirtas neypatingo statinio kategorijai, adresu Šlaito g. 20, Vilnius rekonstruojamas savavališkai, statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį – nėra (b. l. 6, 7).

Iš 2012-05-29 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimo pašalinti statybos padarinius matyti, kad ne vėliau kaip iki 2012 m. lapkričio 29 d. reikalaujama savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius (b. l. 4).

ATPK 159¹ str. 4 d. numatyta atsakomybė už nesudėtingo statinio savavališką rekonstravimą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje, kai tokie veiksmai padaryti pakartotinai. Teismo vertinimu pastaroji norma negali būti taikoma, kadangi iš 2012-05-29 savavališko statybos akto (b. l. 6) matyti, kad pastatą, kurį rekonstravo I. P. be leidimo rekonstruoti yra priskirtinas Neypatingo statinio kategorijai. Be to atkreiptinas dėmesys, kad pastatas, kurį rekonstravo I. P. yra Kultūros paveldo objekto teritorijoje.

ATPK 159¹ str. 7 d. nurodyta, kad Neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje – užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dvylikos tūkstančių litų.

Pagal surinktus byloje duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais bei atsižvelgiant į I. P. paaiškinimus (ji pažeidimą pilnai pripažįsta, nurodė priežastis ir paaiškino, jog be leidimo rekonstravo pastatą, adresu (duomenys neskelbtini)), todėl laikytina, kad ji padarė pažeidimą numatytą ATPK 159¹ str. 7 d (o ne jai inkriminuotą ATPK 159¹ str. 4 d.).

Bylos nagrinėjimo metu I. P. pateikė teismui prašymą (b. l. 44) bylos teiseną nutraukti, motyvuodama tuo, kad pastato rekonstrukcijos darbai buvo baigti 2011 m. rugpjūčio mėnesį ir administracinė nuobauda turėjo būti vėliausiai paskirta 2012 m. vasario mėnesį.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuobaudos skyrimo terminai nėra pažeisti, kadangi ATPK 35 str. 1 d. numatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Teismas laiko, kad pažeidimas paaiškėjo savavališkos statybos akto surašymo metu, t. y. 2012 m. gegužės 29 d.

Teismo vertinimu, I. P. veiksmuose yra ATPK 159¹ straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis.

Teismas skirdamas I. P. nuobaudą atsižvelgia į tai, kad ji pripažino padariusi pažeidimą ir gailisi, tai laikytina lengvinančia jos atsakomybę aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi bei konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, turi teisę paskirti padarytai veikai proporcingą nuobaudą (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas, 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šiuo metu tvarkomi dokumentai leidimui gauti, I. P. šiuo metu nedirba, už pastarojo pažeidimo padarymą nuobauda labai griežta – nuo 6 iki 12 tūkstančių. Jai protokolą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas surašė pagal ATPK 159¹ str. 4 d., o nuobauda už jai inkriminuojamą pažeidimą yra mažesnė (nuo vieno tūkstančio iki keturių tūkstančių litų) tokiu būdu ji pagrįstai tikėjosi, jog jeigu ji bus pripažinta kalta dėl pažeidimo padarymo jai galimai bus skirta mažesnio dydžio bauda.

Teismas atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti I. P. paskyrus už ATPK 159¹ straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 1000 litų baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 123 straipsniu, ATPK 159¹ straipsniu, 286 straipsniu ir 287 straipsniu teismas,

nutarė:

I. P. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 159¹ straipsnio 7 dalyje ir skirti jai 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 58113.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.