Telšių apylinkės teismo sprendimas

civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-12-06 teisme gautas pareiškėjos R. M. pareiškimas suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Po tėvo mirties per tris mėnesius į notarą nesikreipė, nes pradėjo turtą valdyti faktiniu valdymu, t. y. dirbo žemę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos R. M. tėvas T. U. mirė 2002-05-12 (b. l. 6). Pareiškėjos tėvui nuosavybės teise registruotas 0,9800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (9-11) ir 26/210 2,1000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (12-14). Notarė R. Reistaitienė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes po T. U. mirties R. M. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per trijų mėnesių terminą (b. l. 17).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai: faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti arba pateikiant notarui (pagal palikimo atsiradimo vietą) pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Priklausomai nuo to, kokiu būdu palikimas priimamas, skiriasi palikimo priėmimo įforminimo tvarka bei įpėdinio atsakomybė už palikėjo paliktas skolas. Palikimo priėmimo faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti faktas nustatomas teisme Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka (bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo), o įpėdiniui priimant palikimą notarui pateikiamu pareiškimu, paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas Notariato įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.), tačiau šį nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).

Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų nustatyta, jog pareiškėja po tėvo T. U. mirties prižiūrėjo jo turtą, juo rūpinosi, valdė turtą kaip savo, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja R. M. po tėvo T. U. mirties savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po jo mirties. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra (CK 5.51 str.).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo T. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2002-05-12, mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jo turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl palikimo priėmimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.