- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- 2-1123/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- "Gaudita"
- Ieškovas
- R. D.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gaudita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6837-619/2012 pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gaudita“ dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo priteisti 600 500 Lt skolos, 101 838,22 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2008 m. liepos 30 d. tarp šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), ieškovas už 600 050 Lt atsakovui perleido pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 1094-0160-6013), esantį adresu Kauno g. 22, Vilniuje. Už turtą nustatyta kaina turėjo būti sumokėta iki 2009 m. liepos 30 d., tačiau atsakovas šios prievolės iki šiol nėra įvykdęs.
Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant reikalavimų sumos areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad ginčas kilęs dėl didelės pinigų sumos, Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui priklausantis turtas yra mažavertis, apsunkintas hipoteka, atsakovas prievolę ieškovui įvykdyti vengia jau trejus metus, taip pat nepateikia Juridinių asmenų registrui duomenų apie savo finansinę padėtį ir šiai dienai nėra realios galimybės nustatyti jo turtinę padėtį. Be to, ieškovo žiniomis, atsakovas inicijuoja jam priklausančio turto perleidimo sandorius, dėl ko gali kilti grėsmė būsimo, gal būt, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, priėjo prie išvados, kad ieškovas pateikė pakankamai ieškinį pagrindžiančių duomenų, todėl tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Teismas sprendė, kad didelė ieškinio suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, ir atsižvelgęs į tai, kad atsakovo finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną nebuvo žinoma, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą taikyti laikinasias apsaugos priemones - 702 338,22 Lt sumai areštavo atsakovui UAB „Gaudita“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Šio turto nepakankant, areštavo atsakovo pinigines lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, neviršijant 702 338,22 Lt sumos, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu R. D..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Gaudita“ prašo pirmos instancijos teismo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirojo skundo argumentai:
Atsakovas teigė, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas, todėl skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti panaikinta. Atsakovas nurodo, kad pašlijus šalių verslo santykiams, ieškovas teisminį procesą naudoja kaip atsakovo spaudimo priemonę. Pagal Sutartį atsakovas gali pasirinkti – atsiskaityti už įsigytą turtą ar turtą grąžinti ieškovui ir sumokėti šalių sulygtą baudą. Atsakovui nustatytu terminu neatsiskaičiuos su ieškovu, šalys turi teisę arba pasirašyti susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, arba sutartį nutraukti. Pastaruoju atveju atsakovas turi grąžinti turtą ieškovui ir sumokėti nustatytą baudą, be to, Sutarties nutraukimas atleidžia šalis nuo jos vykdymo. Atsakovas nurodė, kad ketina nutraukti su atsakovu sudarytą Sutartį ir sumokėti šią baudą, todėl ieškinio reikalavimai negali būti patenkinti ir nėra pagrindo teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Atsakovas nurodė, kad ieškinio suma jam nėra didelė, pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašus, patvirtinančius, kad jam priklausančio nekilnojamojo turto vertė – 1 489 236 Lt, t. y. net du kartus viršija ieškinio reikalavimus, kas paneigia didelės ieškinio sumos prezumpciją. Apelianto teigimu ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo ir aplinkybių, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, jo teiginiai apie galimą atsakovui priklausančio turto perleidimą yra deklaratyvūs. Šio turto atsakovas nurodė neketinantis niekam perleisti, juo labiau, kad to padaryti jis ir negali, nes yra įregistruotas draudimas šį turtą perleisti tretiesiems asmenims. Apeliantas nurodė, kad vadovaujantis šalių lygiateisiškumo principu, teismui nusprendus panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jų panaikinimas turi būti realus, todėl, atsakovo nuomone, būtina šią nutartį leisti vykdyti skubiai. Priešingu atveju laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas bus deklaratyvus, nes ginčo išsprendimas instancine tvarka gali užtrukti mažiausiai du mėnesius, kas nulemtų negrįžtamus procesus atsakovo veikloje.
Atsiliepimas
Ieškovas R. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jo netenkinti ir palikti pirmos instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
1. Ieškovas nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškinio suma jam nėra didelė, teigia, kad vien iš duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą negalima spręsti apie asmens turtinę padėtį. Atsakovas nepateikė kreditorių ir debitorių sąrašo, duomenų apie lėšų likutį sąskaitose ir kitą atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, taip pat nepateikė aktualaus balanso bei pelno-nuostolių ataskaitos, t. y. dokumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovo turto ir įsipareigojimų santykį, o jo pagrindu - ir dėl galimybės įvykdyti būsimą, galimai ieškovui palankų teismo sprendimą netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
2. Ieškovas nurodo, kad iš nekilnojamojo turto registro išrašo ir hipotekos registro išrašo atsakovui priklausantis turtas, esantis Kauno g. 24, Vilniuje, ir pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. 4400-1551-9690) yra įkeisti svetimo turto hipoteka užtikrinant UAB „MGP Investicijos“ prievoles, kurių dydis viršija šio turto vertę. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad pastatai-gyvenamieji namai, esantys adresu Kauno g. 22, Vilniuje, (unikalus Nr. 1094-0160-6013 ir Nr. 1094-0160-6024), kurių atsakovo nurodoma bendra vertė yra 121 900 Lt, yra sunaikinti, todėl šis turtas negali būti laikomas turtu, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas.
3. Atsakovas daugiau kaip trejus metus nėra pateikęs Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl nėra galimybės patikimai spręsti apie atsakovo finansinę padėtį. Ieškovas teigė, kad žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1668-5266) nurodyta 984 636 Lt vertė yra nepagrįsta, kadangi jo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje šio turto vertė 2013 m. vasario 11 d. įvertinta 490 000 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareikšto ieškinio suma atsakovui yra didelė dėl ko egzistuoja grėsmė gal būt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
4. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus, pagrindžiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, t. y. jau po pareigos atsiskaityti pagal Sutartį atsiradimo, atsakovas sudarė sandorius, kuriais buvo apsunkintas jam priklausantis turtas, be to, atskirajame skunde nutylėjo aplinkybę, kad dalis jam priklausiusio ir Nekilnojamojo turto registre vis dar įregistruoto turto faktiškai yra sugadinta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo nuomone, atsakovas sąmoningai siekia suklaidinti teismą dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto vertės.
5. Ieškovas teigė, kad atsakovo ketinimai nutraukti Sutartį nėra reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kadangi ieškovas iki šiol nėra gavęs iš atsakovo jokių su tuo susijusių pranešimų, šie atsakovo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais.
6. Ieškovas nurodė, kad leidimas skubiai vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimas tik išimtiniais atvejais, nes tai yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdomos joms įsiteisėjus (CPK 152 str. 2 d.). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių skubų nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdymą (CPK 178 str.), ieškovo manymu, žala atsakovui šiuo atveju galėtų kilti nebent ketinant realizuoti jam priklausantį turtą, tačiau tokių aplinkybių egzistavimas tik patvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje būtinybę (CK 1.5 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, gal būt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Teismas pažymi, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys jas taikyti asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Apeliantas nurodė, kad ieškinys yra pareikštas nepagrįstai, kadangi pagal Sutarties sąlygas, nustatytu terminu nesumokėjus nustatytos kainos, šalys gali pakeisti sutarties sąlygas arba ją nutraukti ir sumokėti nustatyto dydžio baudą. 2013 m. kovo 28 d. atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, bei 2013 m. vasario 20 d. raštą, iš kurio matyti, kad atsakovas vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą turto pirkimo-pardavimo Sutartį nuo 2013 m. kovo 25 d., tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas įvykdė sutarties nutraukimo sąlygas, nustatytas Sutarties 2.2 punkte – sumokėjo 8 procentų dydžio baudą, skaičiuojamą nuo kainos už pagal sutartį prisiimtų prievolių mokėjimą ir perdavė nuosavybės teisę į pirkimo-pardavimo sutarties objektą (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad pirmos instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl atsakovo argumentų, susijusių su ieškinio pagrįstumo vertinimu, kadangi šie klausimai sprendžiami pirmos instancijos teisme, bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl, ją taikydamas teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. įvertinti ar atsakovui pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Atsakovas taip pat, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taikė atsakovo turto areštą, motyvuodamas ieškinio didele suma (702 338,22 Lt). Atsakovas atskirajame skunde nors ir nurodė, kad jo finasninė padėtis gera, tačiau jo su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus apie turimo nekilnojamojo turto vertę paneigia ieškovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai. Ieškovas pateikė antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo 2013 m. sausio 23 d. protokolą Nr. 116-13-810, patvirtinantį, kad adresu Kauno g. 22, Vilniuje, plote tarp Algirdo g. 53, Vilniuje, Algirdo g. 57, Vinliuje ir Kauno g. 26, Vilniuje, jokių statinių nėra. Šį faktą taip pat įrodo fotonuotrukų kopijos, kosminio vaizdo žemėlapio M 1:50000 nuotraukos kopija (69-75 b. l.). Šei duomenys leidžia daryti išvadą, kad, nežiūrint į tai, jog pastatas (unikalus Nr. 1094-0160-6013), dėl kurio buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutatis, adresu Kauno g. 22, Vilnliuje, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas atsakovo vardu, tačiau realiai jo (pastato) nėra. Nėra ir kito tuo pačiu adresu registruoto pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1094-0160-6024). Atsakovas, prašydamas panaikinti jo atžvilgiu pritaikytas laikinasias apsaugos priemones, šios aplinkybės teismui nenurodė, tačiau įrodinėdamas savo turtinę padėtė, nurodė ir šių pastatų vidutines rinkos vertes. Teismo vertinimu, ši aplinkybė ne tik įrodo, kad atsakovo realiai turimo turto vertė yra mažesnė nei jis nurodo, bet ir atsakovo nesąžiningumą, įrodinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą.
Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše nurodyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1668-5266) 1395/1425 dalis, esanti adresu Kauno g. 22, Vilniuje, 2008 m. rugsėjo 17 d. įvertinta 984 636 Lt, tačiau teismas, nustatydamas atsakovo turtinę padėtį vadovaujasi ją (turtinę padėtį) patvirtinančiais įrodymais, susijusiais su aktualiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui laikotarpiu bei kitais byloje esančiais įrodymais, atsižvelgia ir į ieškovo pateiktą 2013 m. vasario 11 d. turto vertinimo ataskaitos Nr. LT-13-2-11-6188 santrauką, įrodančią, kad šiame sklype buvę pastatai (unikalus Nr. 1094-0160-6013 ir unikalus Nr. 1094-0160-6024) yra nugriauti, kad žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1668-5266) 1395/1425 dalies vidutinė rinkos vertė 2013 m. vasario 7 d. yra 488 000 Lt, o ne 984 636 Lt, kaip nurodyta viešajame registre. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių dabartinę šio turto vertę. Taip pat nepateikė kitų įrodymų (įmonės kreditorių, debitorių sąrašo, aktualaus balanso ir pelno nuostolio ataskaitos) iš kurių būtų galima spręsti apie jo turimų įsipareigojimų santykį su turimu turtu, ir nepaneigė didelės ieškinio sumos prezumpcijos (CPK 178, 185 str.).
Apeliantui neįrodžius, kad pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė ir nustačius, kad ginčo objekto – pastato (unikalus Nr. 1094-0160-6013), registuroto adresu Kauno g. 22, Vilniuje, faktiškai nėra, egzistuoja visos sąlygos, kad tikėtinai palankaus teimso sprenidmo įvykdymas būtų užtikrintas pritaikius apelianto (atsakovo) atžvilgiu laikinąsias apsuagos priemones.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmos instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.