Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties D. R. C. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. R. C. surašytas už tai, kad 2014 m. gruodžio 2 d. atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. R. C. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso ( toliau – LR DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, 99 straipsnio 3 punktą ir 6 punktą, kadangi nesilaikė norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos ir leido nelegaliai dirbti Europos Sąjungos valstybių piliečiams D. L., I. M., P. H., D. P., S. S., V. I., C. I., P. Z., R. C., I. R., S. M., N. P., A. T., L. I., R. P., L. L. ir C. L.. remiantis integracijos su VSDFV IS duomenimis apie minėtų asmenų įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Tokia D. R. C. veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – LR VDI Kauno teritorinis skyrius, Institucija) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-02-18 nutarimą administracinėje byloje ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, apylinkės teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Tačiau šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo trūkumų, kurių teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats negali ištaisyti (LVAT nutartys bylose Nr. N3-802/2007; N444-3214/2008).

Apylinkės teismas nutarime pažymi, kad institucija surašiusi protokolą byloje nesurinko pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima nustatyta vieną iš pagrindinių darbo sutarties sąlygų - kurios įmonės: Didžiosios Britanijos įmonės „C. L.“ ar Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo protokole nurodytų vairuotojų darbdavys ir kurios įmonės nustatytai tvarkai jie turėjo paklusti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas teisės normas ir teismų praktiką, konstatuoja, kad byla grąžinta protokolą surašiusiai Institucijai iš esmės vienu pagrindu – dėl naujų įrodymų rinkimo. Pažymėtina, jog ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, be to, ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta įrodymų rinkimo pareiga taikoma ir teismams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, jog teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (LVAT nutartis byloje Nr. N575-6511/2010). Taigi Kauno apylinkės teismas, padaręs išvadą, jog byloje yra iškilęs įrodymų pakankamumo klausimas, privalėjo savo iniciatyva rinkti papildomus faktinius duomenis, galinčius patvirtinti ar paneigti teisės pažeidimą, o ne perkelti tokią pareigą protokolą surašiusiai institucijai.

Be to apylinkės teismas vadovaujasi Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, konstatavus, nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, vadovaujamasi in dubio pro reo principu, ir paprastai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2791/2009; N662-14/2013; N575-310/2012 ir kt.).

Apylinkės teismas neteisingai interpretavo teisės normas bei teismų praktiką ir įrodymų rinkimo, vertinimo ir bei pilno, visapusiško ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo pareigas perkėlė protokolą surašiusiai institucijai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesurinko visų galimų įrodymų, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.