Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei O. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio kopija ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas), remiantis CPK 123 str. 3 d., laikomi tinkamai įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė su pradiniu kreditoriumi BAB „Snoras“ (toliau – Pradinis kreditorius) 2008 m. rugpjūčio 20 d. sudarė Naudojimosi mokėjimo kortele sutartį Nr. MA080806V990001 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei suteikė 500 Lt dydžio kredito limito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovė, jį panaudojusi, įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti, kiekvieną mėnesį mokant nustatyto dydžio mėnesines įmokas tol, kol bus grąžinta visa paimta kredito suma, sumokėti už panaudotą kreditą apskaičiuotas palūkanas ir įvykdyti kitas Sutartyje nustatytas prievoles. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė savo nuožiūra paskutinę įmoką atliko 2011 m. balandžio 7 d., t. y. tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir pagal Naudojimosi mokėjimo kortele sutartį liko skolinga Pradiniam kreditoriui 216,68 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

2015 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą Pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“, kuris 2017 m. gegužės 31 d. Paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Lindorff Oy filialą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas - „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą veiklą Lietuvoje, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2017 m. birželio 26 d. rašytiniu pranešimu, siųstu atsakovei paštu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu būtų atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 216,68 Eur negrąžintą kreditą tenkintinas.

CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 19,50 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. sausio 30 d., už 180 d., taikant 0,05 proc. normą pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog tarp pradinio kreditoriaus, kurio teises parėmė ieškovas, ir atsakovės buvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl delspinigių mokėjimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies tikslas yra kontroliuoti netesybų dydį (t. y. kontroliuoti, kad vartojimo kreditus išduodantys asmenys nepiktnaudžiautų padėtimi ir nenustatytų pernelyg didelių delspinigių), tačiau ši teisės norma nereiškia, kad esant vartojimo kredito santykiams, delspinigiai privalo būti mokami net ir nesant tokio susitarimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie rašytinio susitarimo dėl delspinigių dydžio ir mokėjimo egzistavimą, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas (CK 6.72 str.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (216,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovo reikalavimai patenkinti 91,74 procentais. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovės, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina 13,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurių dalis, t. y. 5,12 Eur, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina iš atsakovės į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (keistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2), CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285 – 288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Intrum Lietuva“, į. k. 304615887, naudai 216,68 Eur (du šimtai šešiolika eurų šešiasdešimt aštuoni centai) negrąžinto kredito, 5 proc. (penkių) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (216,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,12 Eur (penki eurai dvylika centų) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.